- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- A5.-2635-923/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01994-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- V. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), turi galiojančią nuobaudą, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š., vykdydama individualią veiklą ir atlikdama darbdavio funkcijas UAB „Prekybos miestelis URMAS“ esančioje turgavietėje ((duomenys neskelbtini)), nuo 2019-10-05 12.20 val. iki 2019-10-05 12.21 val. leido R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbti ir aptarnauti klientus nelegaliai. V. Š. su darbuotoja R. Ž. nesudarė darbo sutarties raštu ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. V. Š., būdama darbdaviu darbuotojo atžvilgiu, neužtikrino, kad visi dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį.
V. Š. nepripažino padariusi nusižengimą, teismo posėdžio metu pateikė verslo liudijimą Nr. OD316492-1 ir nurodė, kad nesutinka su nusižengimu, nes ji darbdavio funkcijų nevykdo, neturi juridinės teisės priimti ir atleisti darbuotojų. Šia veikla verčiasi 16 metų. Taip pat paaiškino, kad R. Ž. yra jos pažįstama ir tą dieną ji buvo atėjusi pas ją kažką nusipirkti. Pati tą dieną blogai jautėsi, o atėjęs nepažįstamas vaikinas norėjo nusipirkti kojines. Kadangi Raimonda stovėjo arčiau, pasakė jai „paduok tas kojines“ ir Raimonda pardavė. Pinigus Raimonda padavė jai, o ji įmušė į kasą. Administracine tvarka yra bausta už tai, kad kitą dieną po šio įvykio ji neišmušė kvito. Jos pajamos per mėnesį atskaičius visus mokesčiu yra 150-200 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nelegalų darbą yra baudžiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant V. Š. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jos, tiek ir R. Ž. paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar jos veiksmuose yra nelegalaus darbo nusižengimo sudėtis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir V. Š. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2); pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 3); patikrinimo aktas, kuris patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodomas aplinkybes ir padaryto nusižengimo faktą (b. l. 4-5); R. Ž. 2019-10-05 paaiškinimas, jog ji 2019-10-05 dirbo (duomenys neskelbtini), esančioje UAB Prekybos miestelis Urmas“, esančiame Kaune, Pramonės pr. 16, t. y. prekiavo neturėdama verslo liudijimo bei neturėdama jokio kito teisėto pagrindo. 2018 buvo įgijusi verslo liudijimą ir prekiaudama tik jį turėdama. Tačiau šiuo metu, dėl sunkios materialinės padėties, mažų pajamų už parduodamas prekes, prekiauja neturėdama verslo liudijimo (b. l. 6); Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. K. tarnybinis pranešimas dėl R. Ž. patikrinimo pabaigimo (b. l. 7); SODROS informacija apie darbovietes, patvirtina, kad R. Ž. nedirba, neturi verslo liudijimo (b. l. 8, 9); patalpų nuomos sutartis su priedais (b. l. 14-24); tarnybinis pranešimas dėl patikrinimo pabaigimo ir administracinio proceso pradėjimo (b. l. 25-27); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad V. Š. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 28); asmens duomenys (b. l. 29-31).
Byloje taip pat yra R. Ž. vėlesnis 2019-10-09 paaiškinimas, kuriame ji jau nurodė, kad papildo savo 2019-10-05 paaiškinimą, nes tą dieną buvo labai susijaudinusi ir ne taip papasakojo aplinkybes. Paaiškino, jog iš tikrųjų tą dieną ji neprekiavo, o buvo atėjusi pas savo draugę V. Š. į (duomenys neskelbtini), 10 sandėlyje, esančioje UAB Prekybos miestelis Urmas“, apie 11 val. ir kalbėjimosi su ja iki kol pasirodė pareigūnai, pirko kojines už 2 eurus, o ji juos aptarnavo, nes Viktė tuo metu buvo užsiėmusi. 3 eurų grąžą atidavė iš savo pinigų. Paskui 2 eurus už kojines atidavė Viktei, o ši jai atidavė 3 eurus. Minėtoje prekyvietėje stovi V. Š. vardu registruotas kasos aparatas, o kadangi ji nemokėjo tuo aparatu elgtis ir pirkėjui neišmušė kvito, vėliau minėta operaciją apskaitė pati Viktė. Tada pirmą kartą aptarnavo klientus, to niekada nebuvo dariusi (b. l. 10); V. Š. 2019-10-10 paaiškinimas, t. y. praėjus 5 dienoms po patikrinimo, kad ji dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja UAB Prekybos miestelis Urmas“ prekyvietėje, esančioje Kaune, Pramonės pr. 16, 10 sandėlyje, 73 vietoje, turi sudariusi nuomos sutartį, šioje vietoje prekiauja apie 2 metus. 2019-10-05 pas ją į darbo vietą buvo atėjusi draugė R. Ž., tuo metu buvo daug klientų ir ji paprašė draugės, kad ji nueitų pasižiūrėti, ko tie žmonės nori. Taip gavosi, kad ji aptarnavo klientą, paėmė iš jo pinigus, padavė prekę ir grąžą, tada paaiškėjo, kad tai FNTT tyrėjas. Vėliau ji atidavė gautus pinigus ir ji išmušė čekį. R. Ž. nedirba pas ją (b. l. 11).
Tačiau tokie R. Ž. ir V. Š. paaiškinai, kaip ir teismo posėdyje duoti paaiškinimai yra niekuo nepagrįsti ir laikytini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nors V. Š. teigia, kad ji dirba pagal verslo liudijimą ir negali būti laikoma darbdaviu, tačiau jos darbo vietoje buvo R. Ž., kuri pareigūnui pardavė kojines, įdėjusi jas į maišelį, paėmusi pinigus ir atidavusi grąžą. Be to, yra ir prieštaravimų paaiškinimuose, V. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad tą dieną buvo daug žmonių, todėl jai Raimonda tik padėjo aptarnavusi klientą. Teismo posėdyje ji jau nurodė, kad aplink prekystalį sukinėjosi vienas vaikinas, o kadangi Raimonda buvo arčiau, jai pasakė, kad aptarnautų klientą. Nei pareigūno surašytame patikrinimo akte, nei tarnybiniame pranešime nėra paminėtas joks kitas asmuo buvęs prekyvietėje, pareigūnas nenurodė, kad matė moterį ir ji būtų apskaičiusi jo sumokėtus pinigus bei išmušusi kvitą. R. Ž. įvykio vietoje pripažino, kad prekiauja neturėdama verslo liudijimo, ar kito teisėto pagrindo prekiauti. Be to, įvykio metu, jei V. Š. buvo vietoje, ji nepasisakė, neapskaitė pinigų prie kliento ir nepadavė jam kvito, nepaaiškino, kad Raimonda tai jos gera pažįstama ir tiesiog savanoriškai padavė prekę ir paėmė pinigus. Jokie kiti duomenys taip pat nepatvirtina, kad V. Š. pati buvo prekyvietėje, o ne jos vietoje prekiavo kita pardavėja.
Nors V. Š. ir teisingai nurodė, kad ji negali būti darbdavys, sudaryti sutarčių, nes asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, negali samdyti darbuotojų pagal darbo sutartį tai veiklai, kuri vykdoma pagal verslo liudijimą. Tačiau ji būdama atsakinga už pagal verslo liudijimą vykdomą veiklą, leido jos prekybos vietoje, jos prekėmis prekiauti kitam asmeniui nelegaliai, ką pirminiame paaiškinime ir nurodė R. Ž..
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š., vykdydama individualią veiklą ir būdama atsakinga už verslo liudijime nurodytos veiklos vykdymą asmeniškai, t. y. atlikdama darbdavio funkcijas UAB „Prekybos miestelis URMAS“ esančioje turgavietėje ((duomenys neskelbtini)), jos naudai leido R. Ž. dirbti ir aptarnauti klientus nelegaliai. V. Š. su darbuotoja R. Ž. nesudarė darbo sutarties raštu ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
V. Š.
vieną kartą bausta administracine tvarka, nusižengimas padarytas po šio nusižengimo, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. Š. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
V. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19107029878.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.