Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-11-05 · Administracinė byla Nr. A-492-2536-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
A-492-2536-12
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00013-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
K. D.
Atsakovas
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Medžiotojų klubo, „Girios“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Medžiotojų klubo „Girios“
Advokatai
Mindaugas Lestis
Administracinė byla Nr. A492-2536/2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00013-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui K. D.,atsakovo atstovams Vytui Jakuboniui ir Vilmai Janišienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mindaugui Lesčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Medžiotojų klubo „Girios“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Medžiotojų klubas „Girios“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. D. skundu (b. l. 29–33) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. MG-5 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją apskaičiuoti jam padarytą žalą pagal jo 2011 m. lapkričio 24 d. prašymą bei šią žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Paaiškino, kad yra ūkininkas, nuosavybės teise, nuomos ir kitais pagrindais valdo 711,35 ha žemės. 2011 metais kukurūzais apsėjo du laukus (50 ha ir 25,35 ha), esančius (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. Pažymėjo, kad kukurūzų laukai yra netoli miško, todėl juose nuo pat sudygimo laukiniai medžiojamieji gyvūnai (šernai, elniai ir stirnos) nuolat niokojo kukurūzų pasėlius. Nurodė, kad pavasarį nuostoliai buvo nedideli, todėl jis niekur nesikreipė, tačiau rudenį, iki kukurūzų derliaus nuėmimo, gyvūnų daroma žala vis didėjo. Teigė, kad apie tai ne kartą telefonu buvo informuotas medžiotojų klubo (toliau – MK) „Girios“ pirmininkas, o 2011 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl kukurūzų pasėliams padarytos žalos paskaičiavimo ir atlyginimo. Pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Komisija apžiūrėjo pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlius ir nustatė, kad jiems žalą padarė šernai, elniai ir stirnos, sunaikindami daugiau kaip 10 procentų pasėlių ploto, tačiau Sprendimu nutarta prašymo netenkinti motyvuojant tuo, kad jis pavėlavo pateikti seniūnijai prašymą paskaičiuoti ir atlyginti žalą, be to buvo vėluojama nuimti kukurūzų derlių. Teigė, kad su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka, nes jo auginami kukurūzai visišką brandą pasiekė tik 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje, o gruodžio mėn. derlius buvo nuimtas, prašymą jis pateikė prieš nuimdamas derlių, kai padarytos žalos dydis buvo jau aiškus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui paskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika) kukurūzų pasėliams nurodytas nuėmimo laikas iki rugsėjo 1 d. yra orientacinis, ne imperatyvus, o žala visiškai neapskaitoma ir neatlyginama tik tuo atveju, jei pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius buvo paliktas nenuimtas. Teigė, kad derlių nuėmė, jo pasėliai nesunyko dėl gamtinių veiksnių. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimo pranešti raštu seniūnijai ne vėliau kaip per tris dienas nuo padarytos žalos pastebėjimo nesilaikymas yra formalus ir jokios reikšmės padarytos žalos atlyginimo klausimo sprendimui neturi, nes apie medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą kukurūzų pasėliams pareiškėjas žodžiu ne kartą yra informavęs tiek MK „Girios“ pirmininką, tiek ir seniūniją.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 38–39) nurodė, jog buvo nuspręsta neatlyginti žalos, nes kukurūzų derlius nebuvo nuimtas iki Metodikoje nustatytos datos. Pažymėjo, kad Komisijos posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio skyriaus atstovas pažymėjo, jog pats pareiškėjas turėtų prisiimti riziką dėl žvėrių daromos žalos pasėliams, nes laiku nenuėmus derliaus, šis laukas tapo masalu medžiojamiems gyvūnams. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pranešimo apie gyvūnų daromą žalą pavėluotas pateikimas yra tik formalumas, neturintis jokios reikšmės žalos atlyginimo klausimo sprendimui. Pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta nedelsiant raštu pranešti apie gyvūnų daromą žalą pasėliams, ir tik gavus rašytinį pranešimą, atsiranda pareiga organizuoti žalos įvertinimą. Taip pat akcentavo, kad nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlyginti žalą, kadangi padarytą žalą turi atlyginti ne savivaldybės administracija ar Komisija, o medžioklės plotų naudotojai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo MK „Girios“ atsiliepime į skundą (b. l. 52–54) nurodė, kad su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog apie pasėliams daromą žalą jis žodžiu informavo MK „Girios“ pirmininką bei Miežiškių seniūniją, negalima laikyti tinkamu kreipimusi dėl žalos dydžio nustatymo, nes Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad kreipimasis dėl padarytos žalos turi būti pateiktas raštu, juolab, kad kukurūzų pasėliams daromą žalą pareiškėjas pastebėjo jau nuo pat kukurūzų sudygimo, tačiau Miežiškių seniūnijai raštu pranešė tik 2011 m. lapkričio 24 d. Nurodė, kad Metodika numato, jog pasėliams, kuriems žala padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti laiku (kukurūzams – iki rugsėjo 1 d.), vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas arba žala visai neapskaitoma ir neatlyginama, jei pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius paliktas nenuimtas. Akcentavo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog kukurūzų derlių jis nuėmė tik 2011 m. gruodžio mėn., t. y. derlių nuimti vėlavo ilgiau nei 3 mėn. Teigė, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo kukurūzai pilną brandą pasiekė tik lapkričio mėn. pabaigoje. Pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2012 m. sausio 5 d. pažymoje dėl kukurūzų auginimo ir derliaus nuėmimo laiko nurodyta, jog kukurūzai grūdams nuimami pilnos brandos pradžioje, kas sutampa su Metodikoje nurodytu terminu. Rėmėsi Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas turi medžioklės bilietą, trečiasis suinteresuotas asmuo buvo suteikęs teisę pareiškėjui medžioti MK „Girios“ medžioklės plotuose ir saugoti savo pasėlius nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, tačiau tokia galimybe jis tinkamai nepasinaudojo. Todėl teigė, kad žalos atsiradimas ir jos dydis daugiausiai priklausė nuo paties pareiškėjo veiksmų, t. y. jis nesiėmė aktyvių priemonių tam, kad pasėliams padaryta žala būtų sumažinta, o palikdamas derlių nenuimtą po 2011 m. rugsėjo 1 d., prisiėmė visą riziką dėl žalos kukurūzų derliui.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 86–90) pareiškėjo skundą tenkino – Sprendimą panaikino ir įpareigojo Komisiją apskaičiuoti K. D. kukurūzų pasėliams 2011 metais padarytą žalą.

Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. sprendime nurodyta, kokiu pagrindu sudaryta ir veikia Komisija, išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta, kokių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala kukurūzų pasėliams, pažymėta, kokios aplinkybės šalina žalos atlyginimą, atsižvelgta į specialisto V. K. pateiktas išvadas dėl kukurūzų pasėlių, nurodyta, kokiomis teisės normomis (teisės aktais) remiamasi, priimant sprendimą bei nurodomi sprendimo motyvai, sprendime taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

Dėl Sprendimo motyvo, kad pareiškėjas pavėlavo pateikti prašymą, teismas pažymėjo, jog nustačius aplinkybę, jog apie medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą buvo pranešta pavėluotai ir tai turėjo neigiamos įtakos žalos apskaičiavimui, ši aplinkybė gali būti vienu iš pagrindų, lemiančių žalos atlyginimo dydį, bet ne išimtimi, leidžiančia iš viso neapskaičiuoti ir neatlyginti žalos. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje nesurinkta duomenų, jog K. D. pavėluotas pranešimas lėmė padarytos žalos dydį, apsunkino galimybę ją nustatyti arba kad yra susijęs su nukentėjusiojo tyčia. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovai pripažino, jog gavusi pasėlių savininko pranešimą anksčiau, Komisija vis tiek būtų galutinį žalos įvertinimą atlikusi prieš nuimant derlių. Taip pat teismas akcentavo, kad nėra paneigti pareiškėjo teiginiai, jog jis kreipėsi dėl žalos nustatymo prieš pat nuimdamas derlių.

Dėl Sprendimo motyvo, kad pareiškėjas vėlavo nuimti kukurūzų derlių, nes Metodika numato, jog kukurūzų pasėliai turi būti nuimti iki rugsėjo 1 d., teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtintos Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 11 punktą, orientacinė kukurūzų derliaus nuėmimo data yra iki lapkričio 1 d. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultanto 2012 m. sausio 5 d. raštą, kukurūzų vystymosi stadijos paeiliui yra pieninė, vaškinė ir pilnoji branda. Kukurūzai Lietuvoje vaškinę brandą pasiekia tik rugsėjo mėnesį ir iki vaškinės brandos pabaigos kukurūzų, auginamų silosui, maistinė vertė didėja. Prasidėjus šalnoms, kukurūzus reikia silosuoti, nes po šalnų pieninės-vaškinės brandos kukurūzai maisto medžiagų nebekaupia. Tuo tarpu kukurūzai grūdams nuimami pilnosios brandos pradžioje, jų derliaus pjūtis gali nusitęsti iki žiemos, jei tenka laukti gero oro ir kol augalai bus pakankamai sausi. Teismas vertino, kad šie specialisto teiginiai paneigia atsakovo poziciją, jog kukurūzai grūdams turi būti nuimami iki rugsėjo 1 d. Teismas pripažino, kad pareiškėjo elgesys po lapkričio 1 d. vėluojant nuimti kukurūzų derlių galėjo turėti tiesioginės įtakos žalos dydžiui, tačiau tai gali būti vertinamas tik kaip nukentėjusiojo nerūpestingumas, bet ne kaip jo tyčiniai veiksmai, šalinantys Komisijos pareigą apskaičiuoti padarytą jam žalą.

Teismas vadovavosi Metodikos 6 punktu ir pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog K. D. kukurūzų pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių. Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio mėnesį nuėmė kukurūzų derlių, todėl negalima tvirtinti ir kad derlius buvo paliktas nenuimtu. Todėl teismas konstatavo, kad Komisija neturėjo pagrindo šias aplinkybes laikyti šalinančiomis žalos atlyginimą. Tai, kad pareiškėjas elgėsi nepakankamai rūpestingai ir pats privalo prisiimti dalį rizikos dėl pasėlių praradimo, aktualu tik pasėlių vidutinio derlingumo ir žalos dydžio nustatymui.

III.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą (b. l. 93–95) ir prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatant kukurūzų derliaus nuėmimo datą vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtinta Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodika, o ne Metodika. Taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad derlius buvo nuimtas laiku. Teigia, kad atsakovu šioje byloje turėjo būti ne Panevėžio rajono savivaldybės administracija, o Komisija.

IV.

Trečiasis suinteresuotas asmuo MK „Girios“ taip pat padavė apeliacinį skundą (b. l. 98–101) ir taip pat prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pavėluotas kreipiamasis dėl pastebėtos žalos yra aktualus žalos dydžio nustatymui, tačiau pažymi, kad teisės aktų nuostatų ir procedūrų tinkamas laikymasis yra svarbus užtikrinant visą žalos dydžio nustatymo procesą. Akcentuoja, kad atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą pareiškėjo kukurūzų derlius dar buvo nenuimtas ir buvo praėjęs teisės aktuose nustatytas terminas kukurūzų derliaus nuėmimui. Pažymi, kad teismas nenustatė, kada pareiškėjo kukurūzų derlius pasiekė brandą ir kada buvo galima derlių nuimti.

V.

Pareiškėjas K. D. atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (b. l. 108–111) nurodo, kad su jais nesutinka ir prašo jų netenkinti.

Paaiškina, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Nurodo, kad tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtinta Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodika, tiek ir Metodika reglamentuoja tuos pačius teisinius santykius, todėl esant prieštaravimams turi būti vadovaujamasi paskesniu teisės aktu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtinta Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodika. Teigia, kad nurodytose teisės aktuose yra įtvirtinta orientacinė kukurūzų derliaus nuėmimo data. Akcentuoja, kad nenustatytos sąlygos, šalinančios galimybę atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 106–107) nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad palaiko trečiojo suinteresuoto asmens argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo MK „Girios“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 112) nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. MG-5, kuriuo buvo nuspręsta neskaičiuoti ūkininkui K. D. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja nuostolių skaičiavimo komisija, kurią sudaro atitinkamos savivaldybės meras.

Medžioklės įstatymo priėmimo metu, t. y. 2002 m. birželio 20 d., galiojusio 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-585 redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20–21 straipsniuose buvo apibrėžti savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos įgaliojimai, tarp jų – ir kitais įstatymais priskirtų funkcijų vykdymas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2003 m. sausio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. IX-1327, kurio 21 straipsnio 2 dalis nustatė, jog įsigaliojus šiam įstatymui, visas savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Po nurodytų teisės aktų priėmimo Medžioklės įstatymas buvo keičiamas ne kartą (2003 m. birželio 10 d. įstatymu Nr. IX-1612, 2009 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. XI-327, 2010 m. gegužės 18 d. įstatymu Nr. XI-824), tačiau jo 18 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo tvarką, nepakeista iki šiol. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtina išimtinę vietos savivaldybės tarybos kompetenciją sudaryti savivaldybės tarybos komitetus, komisijas, kitus savivaldybės darbui organizuoti reikalingus darinius ir įstatymuose numatytas kitas komisijas ir tvirtinti jų nuostatus. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje yra išvardintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, tarp jų – ir medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas (26 punktas), turi vykdomąjį pobūdį. Taigi medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas nėra priskirtas išimtinei vietos savivaldybės kompetencijai. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnį, pastaroji Komisija nepriskirtina šiame straipsnyje nurodytų vietos savivaldybės tarybų sudaromų nuolatinių ar laikinųjų komisijų kategorijai. Nuo 2003 m. vasario 25 d., kai įsigaliojo Įstatymas Nr. IX-1327, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus savivaldybės mero vykdomuosius įgaliojimus – teisę ir pareigą sudaryti komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti – teisėtai įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Tik savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas sudaryti komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti, ir tik tokiu atveju ji būtų kompetentingas subjektas priimti Sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymo.

Kita vertus, Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti veikla yra reglamentuota įstatymų ir kitų teisės aktų, skirtų įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, tai reiškia, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas (savivaldybės institucija), atliekantis viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 ir 4 d.). Kai byloje ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, jis turi būti įtraukiamas dalyvauti atsakovu. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisija į administracinės bylos nagrinėjimą apskritai nebuvo įtraukta, nors buvo ginčijamas jos priimto sprendimo teisėtumas. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, juo buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Komisijai nebuvo suteikta galimybė teikti savo atsiliepimus į skundą bei pagrįsti priimto sprendimo teisėtumą. Teisėjų kolegija, nustačiusi proceso teisės normų pažeidimą, kuris sudaro sprendimo negaliojimą pagrindą, apeliacinius skundus tenkina iš dalies, skundžiamą teismo sprendimą naikina ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti. Teisėjų kolegija nevertina kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų bei apeliantų argumentų ir dėl jų nepasisako, tai netikslinga, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos nutartyje pateiktus išaiškinimus, visų pirma turėtų įvertinti, ar ginčijamą administracinį sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Medžiotojų klubo „Girios“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusDainius RaižysVirginija Volskienė