Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-14 · Administracinė byla Nr. eI-2890-422/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
eI-2890-422/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Atsakovas
R. J.
Pareiškėjas
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-2890-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00560-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 8.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

dalyvaujant atsakovui R. J.

nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. J. 113,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011-07-28 sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Nuostatai bei taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Vadovaujantis LR Rinkliavų įstatymo 13 str., šie aktai yra norminiai administraciniai aktai. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą — tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji paskirtis 58,08 kv.m.), todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui – 113,37 Eur dydžio vietinės rinkliavos. Atsakovo atžvilgiu Jurbarko rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, todėl nėra teisinio pagrindo jam atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą

Atsakovas R. J. su pareiškėjo skundu nesutinka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad namas, už kurį skaičiuojama vietinė rinkliava, registruotas ne jo, o motinos vardu, be to, dalis namo yra garažas. Dėl dalies namo paskirties pakeitimo kreipėsi šiais metais. Patvirtino, kad minėtame name gyvena ir juo naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo R. J. pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011-07-28 sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje Koncesijos sutarties pagrindu (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 31—33 p. pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 21 p.).

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė nekilnojamojo turto objektas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. sav., taigi teismui nekyla abejonių, kad atsakovas atitiko sąlygą, kad Nuostatų 5 punkto prasme būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu priklausė atsakovo motinai, todėl atsakovo argumentai dėl ginčo pastato minėtu laikotarpiu priklausomybės jo motinai atmestini, kaip nepagrįsti.

Atsakovas nurodė, kad dalis namo yra garažas, todėl atsižvelgiant į tai turėjo būti skaičiuojama vietinė rinkliava, tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad vietine rinkliava apmokestintas pastatas yra 58,08 kv.m. gyvenamasis namas, kurio paskirtis „gyvenamoji (vieno buto pastatas)“.

Pagal Nuostatų 20 punktą metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 21 p.).

Duomenų, kad dalis namo yra kitos paskirties, į bylą nėra pateikta. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad dėl ginčo namo dalies paskirties pakeitimo yra kreipęsis 2016 metais, tačiau ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad 2016 m. nepatenka į nagrinėjamoje byloje vertinamą laikotarpį.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo atlikti vietinės rinkliavos apskaičiavimai pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ginčo pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir bendrąjį plotą pripažintini teisingais, o atsakovo argumentai- nepagrįstais.

Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 113,37 Eur įsiskolinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką analogiškos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Į bylą tokio sprendimo nėra pateikta.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ginčo laikotarpiu jis nebuvo atleistas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, turi mokėti vietinę rinkliavą už jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl 113,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 28,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – už skundo surašymą, sumokėtas UAB „Juris LT“ pagal 2014-07-11 Teisinių paslaugų sutartį Nr. 1.16-14/66.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta sąskaita faktūra 2016-03-18 Nr. JUR1143, internetinės bankininkystės duomenys (2016-04-07 banko sąskaitos išrašas) patvirtina 28,96 Eur advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina pareiškėjui 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. J. ( gim. (duomenys neskelbtini))) pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 113,37 Eur (šimtą trylika eurų, 37 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus, 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė