Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balux“ ieškinį atsakovei Bioptivet Tierarzneimittel GmbH & Co. KG dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai 2016 m. lapkričio 25 d. per įteikiančią instituciją Vokietijos Federacijoje, pašto tarnybų be gavimo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnis, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse) (b. l. 55-56). Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta medžiaga: 2015 m. spalio 12 d. užsakymu (b. l. 19-20), tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (b. l. 21-22), sąskaita - faktūra (b. l. 23-24), 2016 m. rugpjūčio 26 d. pretenzija (b. l. 25-28). Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys susitarė dėl tarptautinio krovinio pervežimo, tai, kad krovinys vežtas kelių transporto priemone, buvo vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vietos buvo skirtingų šalių teritorijose, tiek krovinio išsiuntimo, tiek jo gavimo vietos valstybės yra CMR Konvencijos narės, sprendžiant šalių ginčą, tiems klausimams, kurie reglamentuojami CMR Konvencijos, taikytinos šios Konvencijos normos (CMR Konvencijos 1 straipsnis). Pagal CMR konvencijos 31 straipsnį, teisines procedūras, kylančias iš pervežimų pagal šią konvenciją, ieškovas gali pradėti bet kuriame šalių – konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp šalių, taip pat teismuose valstybių – konvencijos dalyvių, kurių teritorijoje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pagrindinę verslo vietą, firmos filialą ar agentūrą, per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, arba kurioje yra krovinio priėmimo vežti vieta ar numatyta pristatymo vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugpjūčio 8 d. apžvalga Nr. A2-14 „Dėl teismų praktikos, taikant CMR normas“). Nagrinėjamu atveju šalys nepasirinko ginčams taikytinos teisės, tačiau ieškovė pareiškė ieškinį pagal pagrindinę verslo vietą, kurioje yra krovinio priėmimo vežti vieta, todėl ginčo šalių santykiams, be tarptautinės CMR konvencijos, taikytini Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pažymėtina, kad CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį, kuriame nurodoma, kad krovinio gavėjas privalo padengti įsiskolinimus, susijusius su važtaraštyje nurodytais mokėjimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CK 6.813 straipsnio 1 dalį už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita.

Šalys 2015 m. spalio 12 d. transporto užsakyme susitarė, kad pervežimo kaina yra 380,00 Eur. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, kaip vežėja, įvykdė savo sutartines prievoles pagal ieškinyje įvardytą vežimo užsakymą, t. y. pervežė atsakovės užsakytą krovinį, perdavė jį gavėjai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad krovinio pagal aptariamą užsakymą pervežimo faktą, be kita ko, patvirtina CMR važtaraščio 24 grafoje esantis krovinio gavėjo parašas ir antspaudas apie krovinio gavimą (b. l. 20-21).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pagal ieškinyje įvardytą 2015-10-12 užsakymą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 380,00 Eur vežimo užmokestį laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

CK 6.63 straipsnis numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Ieškovė atsakovei suteikė pervežimo paslaugas, už kurias atsakovė neatsiskaitė, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

Vadovaujantis išdėstytu, laikytina, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę atsakovė yra pilnai įvykdžiusi, iš atsakovės ieškovei priteistina 380,00 Eur skolos ir 25,90 Eur palūkanų (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.808 straipsnis, 6.824 straipsnis, 6.825 straipsnis, CMR konvencijos 13 straipsnis).

Pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminio mokesčio, 53,55 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, 183,99 Eur išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Balux“, įmonės kodas 157023368, buveinės adresas A.Kulviečio g. 10-64, Jonava, Lietuvos Respublika, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos Federacijoje registruotos bendrovės Bioptivet Tierarzneimittel GmbH & Co. KG, įmonės kodas 125236239, buveinės adresas Im Landwehrwinkel 22 59073 Hamm, Vokietijos Federacija, - 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) skolos, 25,90 Eur (dvidešimt penkis eurus 90 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (405,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 257,54 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių ir 80 straipsnio 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.