Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Byla Nr. ATP-272-135/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
ATP-272-135/2015
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00410-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Administracinė byla Nr. ATP-272-135/2015Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00410-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.,45.4.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Z. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo V. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams, už ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 28 EUR (dvidešimt aštuonių) dydžio bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis jam paskirta subendrinta nuobauda – 300 EUR (trijų šimtų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 2 d. 7.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel zafira“, val. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (neblaivumas 0,51 prom. ± 0,02 prom.), minėtas automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, t.y. jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 227 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. l d. ir 123 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Z. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Teigia, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taip pat nurodo, kad, vadovaujantis įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais ir motyvais dėl kaltės. Pažymi, jog nors ATP protokole nurodoma, kad pažeidimas padarytas 07.36 val., tai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, nes su automobiliu Opel Zafira į degalinę jis atvyko 07.27 val. ir nuo to laiko buvo degalinėje, degalinės parduotuvėje, 07.36 val. jis automobilio Opel Zafira nevairavo, todėl nėra ir pagrindo jį bausti už pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d., kurio jis nepadarė, o teismo nutarimu ATP protokole iš 07.36 val. į 07.27 val. pakeistas pažeidimo padarymo laikas prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir negali būti pagrindas pripažinti jį (V. Z.) kaltu padarius pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d. Tvirtina, jog tai, kad V. Z. atvykęs degalinėje vartojo alkoholinius gėrimus, nėra paneigta, todėl negalima konstatuoti, kad 07.27 val. vairavo automobilį Opel Zafira būdamas neblaivus. Mano, jog jei alkoholio vartojimas degalinės teritorijoje atitinka kito administracinio pažeidimo sudėtį, tai V. Z. turėtų būti ir taikoma atsakomybė už kitą administracinį pažeidimą, o ne atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. kurio jis nepadarė.

Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik policijos pareigūnų Ž. S. ir M. N. parodomais, konstatuodamas, kad liudytojų S. P. ir G. G. parodymai apie tai, jog V. Z. išgėrė savo turėto alkoholinio gėrimo jau atvykęs į degalinę, nelaikomi patikimais.

Pažymi, kad liudytojų S. P. ir G. G. parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems bei yra patvirtinti pateiktu vaizdo įrašu, kuriame aiškiai matyti kaip V. Z. atvykęs į degalinę perka kavą ir ją išgėria, liudytojai S. P. ir G. G. parodymus davė raštiškai supažindinti apie atsakomybę už melagingus parodymus. Tvirtina, kad policijos pareigūnų Z. S. ir M. N. parodymai prieštarauja vieni kitiems, neparemti kitais duomenis, nors pagal Šiaulių AVPK 2013-04-02 įsakymu Nr. 40-V-156 patvirtinta Vaizdo ir (ar) garso fiksavimo mobiliąją vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangą, įrašų naudojimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 6.4 punktą, policijos pareigūnas privalo visais atvejais informuoti atsakingą darbuotoją apie MVGĮ įranga užfiksuotus įvykius, kad įrašai būtų perkelti į įrašų saugyklą ir išsaugoti, kai: - kelių eismo taisyklių pažeidimą padaro neblaivus asmuo. O šiuo atveju Radviliškio r. PK 2015-05-06 rašte Nr. 40-S-40454 nurodoma, kad policijos tarnybinio automobilio registratoriaus vaizdo ir garso įrašo pateikti negali, kadangi įrašas dėl techninių kliūčių neiškeltas ir neišsaugotas.

Atsižvelgdamas į tai, apeliantas daro išvadą, kad policijos pareigūnai grindžia savo parodymus tarnybinio automobilio registratoriaus vaizdo ir garso įrašais, kurių negali pateikti, todėl mano, kad įrašuose esanti informacija neatitinka jų pateikiamą faktinę situaciją. Nurodo, kad pareigūno Ž. S. tarnybos stažas policijoje yra 19 metų, todėl jis turėjo suprasti, kad, V. Z. nesutinkant su pažeidimu pagal ATPK 126 str. 1 d., jo kaltės įrodymui yra svarbus tarnybinio automobilio registratoriumi darytas vaizdo ir garso įrašas, tačiau jei įrašas 2015-04-02 nebuvo išsaugotas ar atliktas, tai privalėjo fiksuoti pranešime baigus patruliavimą. Tvirtina, kad vadovautis policijos pareigūnų Ž. S. ir M. N. parodomais, jog V. Z. tarnybiniame automobilyje sakė, kad alkoholinius gėrimus buvo vartojęs iš vakaro, nėra jokio pagrindo.

Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnas Ž. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog V. Z. blaivumo testą alkotesteriu atliko jis, o policijos pareigūnas M. N. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad V. Z. blaivumo testą alkotesteriu atliko jis, o vėliau nurodė, kad V. Z. blaivumo testą alkotesteriu atliko kartu su Ž. S. (2015-05-12 teismo posėdžio garso įrašo 37 minutė). Apeliantui lieka neaišku, jei V. Z. blaivumo testas alkotesteriu buvo atliktas trys kartus, tai kur dar dviejų blaivumo testo patikrimų rezultatai, nes, vadovaujantis nustatytomis normomis, kiekvienas transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis registruojamas tam skirtuose žurnaluose. Apeliantui taip pat neaišku ir tai, kuris policijos pareigūnas surašė ATP protokolą, kadangi ATP protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad protokolą surašė vyriausiasis patrulis Ž. S., o 2015-05-12 teismo posėdžio metu policijos pareigūnas M. N. nurodė, kad protokolą surašė jis, t.y. M. N. (2015-05-12 teismo posėdžio garso įrašo 41 minutė), tačiau protokolas pasirašytas Ž. S.. Mano, kad negalima tokia teisinė situacija, kai ATP protokolą rašo visai kitas pareigūnas, nei nurodyta ATP protokole, tai grubus ATPK 260 str. reikalavimų pažeidimas, todėl ir nepateikta policijos vaizdo medžiaga.

Teigia, kad liudytojų S. P., G. G., R. J. ir V. J. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad V. Z. atvyko į degalinę esančia Užuovėjos k., Radviliškio r. sav., automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti automobilį pirkėjui, vėliau automobilis Opel Zafira turėjo būti gabenamas pirkėjui liudytojo V. J. autovežiu, kuris ir atvyko iš anksto sutartu laiku 2015-04-02 prieš 08.00 val. į minėtą degalinę. Be to ir policijos pareigūnas M. N. patvirtina, kad autovežis atvyko į degalinę po 10-15 min pradėjus rašyti ATP protokolą (2015-05-12 teismo posėdžio garso įrašo 41 minutė), o tai, kad V. Z. buvo sutaręs parduoti automobilį Opel Zafira 2015-04-02 degalinėje, patvirtina ir G. G. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. J. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninių pokalbių 2015-03-29 - 2015-03-30 išklotinės, iš kurių pagrįstai galima daryti išvada, kad automobilio pervežimas buvo derintas dar prieš 3 dienas. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad V. Z. neketino vairuoti automobilio po atvykimo į degalinę. Pažymi, kad nei R. J., nei V. J. nenurodė, kad V. Z. vizualiai atrodė neblaivus.

Apelianto tvirtinimu, bylos nagrinėjimo teisme metu nėra surinkta objektyvių V. Z. kaltę patvirtinančių duomenų padarius administracinį pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d., todėl visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus įgaliotas atstovas nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo motyvai, nurodyti apeliaciniame skunde, vertinami kritiškai. Atsiliepimu prašo V. Z. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

V. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., tačiau savo kaltę apeliaciniame skunde neigia dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, tvirtindamas, kad jis automobilio neblaivus nevairavo. Tokius skundo argumentus apygardos teismas vertina kaip gynybos versiją, todėl atmeta.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

V. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus policijos pareigūnų M. N. ir Ž. S. 2015 m. balandžio 2 d. tarnybiniais pranešimais (3, 4 b. l.), kuriuose nurodyta, kad dirbant atvyko į Užuovėjos kaime esančią degalinę „Baltic Petroleum“ ir joje pastebėjo stovintį automobilį „Opel Zafira“, kurio valstybiniai numeriai buvo prancūziškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo V. Z., jis turėjo automobilio raktelius bei dokumentus, kuriuos vėliau ir pateikė, stovint šalia automobilio nuo V. Z. sklido alkoholio kvapas, paprašius pasitikrinti alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,51 promilės girtumo laipsnis (pritaikius paklaidą buvo nustatytas 0,49 promilės girtumo laipsnis). Asmuo su pažeidimu nesutiko, tačiau vaizdo registratoriumi yra užfiksuota kaip asmuo tarnybiniame automobilyje teigia, kad yra gėręs iš vakaro bei jis atvažiavo su automobiliu į degalinę, tačiau pasitaręs su kitais asmenimis asmuo pradėjo keisti parodymus, vėliau aiškino, kad atvažiavo į degalinę blaivus, tačiau kavoje, kurią pirko degalinėje, buvo alkoholio, ko pasėkoje jam ir buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nors alkoholio prekyba yra draudžiama iki 08:00 val. ryto. Galų gale, asmuo pareiškė, kad tikslesnius parodymus papasakos atvykęs į teismo posėdį. Faktą, kaip asmuo atvairavo automobilį į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ užfiksavo minėtos degalinės vaizdo kameros. V. Z. patikrinimo metu alkotesteriu nustatytas 0.51 promilių neblaivumas (6 b. l.). Analogiškai, papildomai nurodydami kai kurias detales, policijos pareigūnai papasakojo ir teismui (55, 56 b. l.).

Apygardos teismo nuomone, šių duomenų pakanka konstatuoti, kad V. Z. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Šie bylos duomenys paneigia deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentą, kad V. Z. neblaivus nevairavo automobilio, o alkoholį vartojo iš kart po to, kai atvyko į degalinę. Nėra jokio pagrindo nesiremti liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais, kurie, įvertinus juos visų byloje esančių duomenų kontekste, laikytini nuosekliais. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai liudytojų S. P. ir G. G. parodymus vertino kaip siekį padėti V. Z. išvengti atsakomybės, juolab, kad jie yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugai. Be to, ir iš paties pažeidėjo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis pradžioje nurodo, kad į policijos pareigūnų klausimą, gal jis iš vakaro gėrė, atsakė, kad gal ir gėrė, nors vėliau teismui aiškino, jog jis policininkams nurodė, jog alkoholį vartojo atvykęs į degalinę, t.y. pats pažeidėjas teisme buvo nenuoseklus. Be to, nenuosekliais ir nelogiškais teismas laiko ir tuos V. Z. parodymus, kuriuose jis teigia, kad mažą alkoholio butelį jis buvo pasiėmęs iš vakaro, butelis buvo mašinos dėtuvėje, nors vėliau nurodo, kad į kavą alkoholį jis įsipylė eidamas iš degalinės link automobilio, t.y. būdamas lauke ir tai darė slėpdamasis, nes buvo viešoje vietoje (21 b. l.). Šiuos parodymus teismas laiko nelogiškais, nes nesuprantama, kokiu tikslu V. Z. nešasi savo alkoholį į degalinę, vengdamas viešumos jį pilasi lauke į kavą, kai tą galėjo padaryti automobilyje, o be to lieka neaišku, kodėl jis šių aplinkybių nenurodė policijos pareigūnams matuojant jo blaivumą, juolab, kad būtų galėjęs kartu pateikti ir įrodymus, t.y. alkoholio, kurį, jo teigimu suvartojo su kava, tarą ar pan.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. Z. 2015 m. balandžio 2 d. 7.27 val. (duomenys neskelbtini). vairavo automobilį „Opel zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (neblaivumas 0,51 prom. ± 0,02 prom.). Tai atitinka ATPK 126 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

Dėl apeliantui kylančių abejonių dėl pažeidimo laiko, pažymėtina, kad jis pagrįstai buvo patikslintas teismo skundžiamame nutarime ir pažeidimo laiko netikslus nurodymas protokole nėra procesinis pažeidimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. Z. blaivumas buvo matuojamas kelis kartus. Iš byloje esančių alkotesterio parodymų matyti, jog V. Z. blaivumą nustatinėjo pareigūnas M. N. (5 b. l.). O tai, kad pareigūnai įvykio metu dirbo kartu, neduoda pagrindo abejoti jų surašytais procesiniais dokumentais ir spręsti dėl ATPK 260 str. reikalavimų pažeidimų.

V. Z. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., yra įrodytas, todėl naikinti ar keisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą nėra pagrindo. Minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga