Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-230-387/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
1-230-387/2011
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01151-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-230-387/2011Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01151-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Elonai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, kaltinamajam R. R., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nukentėjusiajai J. V., jos atstovei advokatei T. B., vertėjui Giedriui Račkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2010 07 19 apie 00.00 val. , bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, smurtaudamas bei tyčia batu ir vaikišku plasmasiniu naktipuodžiu suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas J. V., padarė jai daugybines poodines kraujosrūvas rankose, nugaroje bei kojose.

Kaltinamasis R. R. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad įvykio vakarą parėjęs namo, pamatė, kad konfliktuoja nukentėjusioji su dukra. Jis įsikišęs į tą konfliktą užstodamas nukentėjusiosios dukrą R. Š.. Nukentėjusioji pamačiusi, kad jai neišeina pasiekti savo, sukėlė dar didesnį konfliktą. Ji išbėgo į laiptinę ir ėmė rėkti, kad jis nori ją nužudyti, varąs iš namų. Dukra bandė ją nuraminti. Jis pamatęs, kad nieko gero nebus, nuėjo į savo kambarį ir įsijungė televizorių. Po kiek laiko nukentėjusioji vėl įbėgo į kambarį,r pradėjo jį terorizuoti, vadino visokiausiais žodžiais, varė iš namų. Neapsikentęs jis paėmė ją už megztinio ar marškinių rankovės ir išstūmė iš kambario. Koridoriuje nukentėjusioji ėmė mėtyti jo daiktus – striukes, megztinius, batus. Jam renkant šiuos daiktus nukentėjusioji nubėgo į savo kambarį, paėmė taburetę ir metė į jį. Jis su koja nuspyrė tą taburetę atgal į kambarį. Tuomet nukentėjusioji paėmė iš virtuvės duonlentę, norėjo ja jam suduoti per galvą. Jis atstatęs ranką, ji dar kartą trenkė, jis ir vėl smūgį atrėmęs ranka. Tuomet ji nubėgo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai pristatę jį į komisariatą. Ten buvęs nustatytas girtumo laipsnis. Po kiek laiko jis buvęs paleistas. Prie namų vėl susitikęs nukentėjusiąją, kuriai buvusi subintuota ranka. Vėl įvykęs konfliktas ir jam antrą kartą buvusi iškviesta policija ir jis buvęs išvežtas į policijos komisariatą. Jis tikrai nemušęs nukentėjusiosios. Ji turinti pažįstamų ligoninėje, tad sužalojimų galėjo prirašyti kiek nori. Ranką nukentėjusioji galėjo pati susilaužyti, kai bandė jam suduoti duonlente. Nukentėjusiajai rankos lūžta gana greitai, nes po šio įvykio nukentėjusiajai būnant sode, ji kažkaip nugriuvo ir panašioje vietoje buvo susilaužiusi ranką. Kartu kaltinamasis pripažino, jog tą vakarą jis buvo gana stipriai išgėręs, nes jam buvęs nustatytas apie 3 prom. girtumas, bet jis viską atsimenąs ir jautęsis gerai. Jis nukentėjusiajai nesudavęs, gal tik buvo suėmęs už pečių, kai norėjo ją išvesti iš kambario. Nemėtęs į ją jokių daiktų. Butas esąs nuketjusiosios. Jis jam gyvenąs su nukentėjusiosios dukra, kartu augina vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir nepripažįsta savo kaltės, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ekspertizės aktu bei eksperto apklausa, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais.

Nukentėjusiosios J. V. parodymais nustatyta , kad konflikto išvakarėse ji mačiusi R. R., kuris gyvena su jos dukra, su kita moterimi. Grįžusi namo ji pasakiusi dukrai, jog matė kaltinamąjį su kita moterimi. R. R. namo grįžo jau po vidurnakčio. Jis buvo labai stipriai išgėręs. Kaltinamasis ėmė konfliktuoti su jos dukra, griebė jai už gerklės. Jai pabandžius užsistoti, kaltinamasis iš karto puolęs ir ją(nukentėjusiąją). Metė į ją naktipuodžiu. Paskui šį naktipuodį pakėlė ir mušė juo ją per galvą, rankas, nugarą. Taip pat mane mušė savo batais. Mušė, kur papuolė. Kiek tą vakarą jis ją mušė ji nežinanti. Bet jis mušė ir rankomis, ir batais, ir stumdė. Ją ir dukrą buvo išstūmęs į laiptinę. Stumdamas į laiptinę kaltinamasis jai buvo sugriebęs ir už rankos ir jos manymu tuo metu galėjo jai sulaužyti ranką. Ranka skaudėjusi, vėliau ištino. Dėl to ji nuvykusi į ligoninę, kur ranka buvusi sugipsuota. Prieš tai buvo iškvietusi policiją, kuri išvežė kaltinamąjį. Grįžusi iš ligoninės ji radusi R. R. jau paleistą iš policijos. Pastarasis rėkė, grąsino, todėl vėl buvęs išvežtas policijos. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog konfliktai su R. R. kartojasi. Jis konfliktuodavo dar ir esant gyvam jos vyrui. Ne kartą buvusi kviesta policija. Gal R. R. jai ranką ir netyčia sulaužė, bet ji taikytis su juo nenorinti. Dabar gyvenanti atskirai nuo dukters ir R. R.. Neturėjusi kitos išeities tik išsikraustyti. Buvusi priversta išsikraustyti iš savo pačios buto. Tai, ką sako R. R. netiesa – ji jam nesudavusi, su dukra tą vakarą nesipykusi. Po šio įvykio ji sode tikrai susilaužė ir kitą ranką dėl ko jai dabar esą labai sunku, nes sužalotos abi rankos. Jai buvęs sukeltas fizinis skausmas, ji buvusi sužalota, priversta išeiti iš savo namų, nepatogumus jaučianti iki šiol, todėl reiškianti 1500 Lt. Ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. V. savo parodymus patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu, tad šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas taip pat teismo vertinamas kaip įrodymas, nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (b. l. 18-29). Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu nukentėjusioji nurodė vietas bute, kur ji buvo mušama ir stumdoma, taip pat buvo parodytas ir vaikiškas naktipuodis, kuriuo jai buvo suduoti smūgiai.

Liudytojos R. Š. parodymais nustatyta, kad ji yra nukentėjusiosios dukra, o kaltinamasis yra jos sugyventinis. Įvykio dieną R. R. šventė gimtadienį su draugais. Jam parėjus namo tarp jų kilęs konfliktas, į kurį įsikišo mama. Mama pradėjo su kaltinamuoju bartis, vėliau jie stumdė vienas kitą. Vėliau jie vienas į kitą batus mėtė. R. R. nuėjus į kambarį konfliktas nesibaigė. Mama iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai, išsivežė R. R.. Tada mama pastebėjo, kad jai skauda ranką. Buvo iškviesta greitoji ir mama išvežta į ligoninę. Liudytoja patvirtino, jog R. R. jas abi su mama buvo išstūmęs į koridorių. Kartu liudytoja nurodė, jog ir mama ir R. R. abu vienas kitą mušė – mėtė vienas į kitą daiktus (batus ir kitus daiktus, buvusius koridoriuje), buvo ir smūgių vienas kitam. Ji nežinanti ar mamai ranką sužalojęs R. R. ir kaip jis tai padaręs. Tai tikrai nebuvę padaryta specialiai.

Liudytojo, policijos pareigūno S. V. parodymais nustatyta, kad į konflikto vietą pas nukentėjusiąją minimu metu jam tekę važiuoti du kartusus. Jis prisimenąs, kad atvažiavus pagal iškvietimą antrą kartą nukentėjusioji buvo su gipsu, o kaltinamasis tuo metu stovėjo prie laiptinės. Atvykus pirmą kartą nukentėjusioji laukė laiptinėje, paaiškino, kad ją iš namų išvarė dukters sugyventinis, sakė, kad jis ją stumdė. Ant nukentėjusiosios sumušimo požymių nebuvo – nebuvo kraujo ar kitų akivaizdžių sumušimo požymių. Apie sulaužytą ranką nukentėjusioji pasakė tik atvažiavus antrą kartą, tuomet, kai ji jau buvo su gipsu. Kartu liudytojas nurodė, kad kaltinamasis neigė mušęs nukentėjusiąją, bet buvo akivaizdžiai išgėręs, jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Jis visą laiką juokėsi iš nukentėjusiosios, sakė, kad ji jį apšneka, kad jis jai nepatinka.

Teismo medicinos ekspertizės aktu (b.l. 141-145) nustatyta, kad J. V. 2010 07 19 apie 00.00 val. buvo padaryti šie sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosrūvos rankose, nugaroje, kojose, kairio stipinkaulio tipinės vietos ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. J. V. lūžius patyrė riešo sanario srityje. Toks sužalojimas būdingas griuvimui, kurio metu plaštakos delno pagrindu atsitrenkiama į kietą buką paviršių. J. V. kairio dilbio kaulo lūžiai negalėjo atsirasti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis(nukentėjusiajai smūgiuojant, o jam blokuojant smūgį ranka), taip pat negalėjo atsirasti ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis – suimant už rankos ir ją pasukant.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino šią ekspertizės išvadą, nurodydamas, kad pateikiant specialisto išvadą buvo suklysta, jog toks J. V. sužalojimas nebūdingas sužalojimui griūvant ar griuvinėjant. Atliekant ekspertizę buvusi išanalizuota visa medicininė dokumentacija, rentgeno nuotraukos. Išvada, jog J. V. rankos lūžis riešo sanario srityje, atsirado pastarajai nugriuvus, plaštakos delno pagrindu atsitrenkiant į kietą buką paviršių , esanti kategoriška. Vertinant kitus J. V. padarytus sužalojimus (be lūžio), jos sveikatos sutrikdymo mastas vertintinas kaip nežymus. Apklausos metu ekspertas taip pat nurodė, kad J. V. lūžiai riešo sanario srityje negalėjo būti padaryti ir suduodant jai per rankas smūgius kokias nors daiktais.

Ištirtų duomenų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. V. 2010 07 19 buvo sužalota. Tai patvirtina teismo medicinos ekspertizės duomenys ir eksperto apklausa, taip pat pačios nukentėjusiosios bei liudytojos R. Š. parodymai. Pastarųjų parodymai leidžia teismui teigti, jog sužalojimus J. V., kurie įvertinti kaip nežymūs, padarė būtent kaltinamasis R. R.. Šiuo atveju teismas tiki ir remiasi nuosekliais nukentėjusiosis parodymais apie tai, kad ji R. R. buvo mušama, stumdoma. Tai dalinai pripažino ir nukentėjusiosios dukra. Nukentėjusioji iš karto po smurto panaudojimo kreipėsi į medicinos įstaigą, čia jai buvo nustatytos mėlynės kairiame žaste, hematoma dešiniame rieše, kas taip pat leidžia teigti, jog jos parodymai dėl smurto yra teisingi. Kita vertus, nukentėjusioji 2010 07 23 buvo apžiūrėta teismo medicinos specialisto (b.l. 37-38), kuris taip pat konstatavo daugybines poodines kraujosrūvas rankose, nugaroje, kojose, kurios galėjo atsirasti suduodant smūgius. Kaltinamasis nors ir neigia vartojęs nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą, bet pripažįsta konfliktą buvus, nurodydamas, kad tai nukentėjusioji jį puolė. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes įrodymų visuma liudija buvus priešingai – R. R. vartojo smurtą prieš J. V..

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 str.1d., t.y. R. R. buvo kaltinamas smurto panaudojimu, kurio pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad toks sveikatos sutrikdymo mastas J. V. buvo konstatuotas išimtinai dėl kairio dilbio kaulų lūžio riešo sanario srityje. Remiantis surinktais ir teisme ištirtais duomenimis galima teigti, kad J. V., galimai įvykio dieną, lūžo ranka kairio riešo sanario srityje, tačiau teismas , įvertinęs surinktus įrodymus negali teigti, jog šis sužalojimas buvo padarytas R. R. veiksmais. Teismas nenustatė nei tyčinės, nei neatsargios R. R. kaltės. Pats R. R. apskritai neigia vartojęs smurtą. Nukentėjusioji negali nurodyti kaip jai buvo padarytas šis sužalojimas. Nukentėjusiosios aiškinią, jog R. R. jai ranką galėjo sulaužyti už jos sugriebęs ir stumdamas pro duris, ar suduodamas smūgius daiktais (batu, naktipuodžiu), paneigė ekspertizės aktas bei apklaustas ekspertas J. R., kuris kategoriškai nurodė, jog šis nukentėjusiosios sužalojimas būdingas griuvimui, kurio metu plaštakos delno pagrindu atsitrenkiama į kietą buką paviršių. Tokios aplinkybės, jog būtų griuvusi dėl R. R. pavartoto fizinio smurto, nenurodė nei pati nukentėjusioji, nei apklausta liudytoja jos dukra. Nenustačius šios aplinkybės nėra pagrindo išvadai, kad dėl šio sužalojimo, padaryto J. V. yra kaltas R. R..

Esant šioms aplinkybėms R. R. nusikalstama veika negali būti kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. BPK 256 str.4d. tvarka teismas R. R. veiką perkvalifikuoja iš BK 138 str.1d. į BK 140 str.1d., nes ši veika yra švelnesnė, o faktinės aplinkybės nesikeičia ir jos visos buvo analizuojamos atliekant įrodymų tyrimą teisme. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nukentėjusiosios skundo, ji nesutinka taikytis su kaltinamuoju , tad pagrindas tęsti baudžiamąjį procesą nėra išnykęs.

Nukentėjusioji J. V. pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prokuroras, palaikė pareikštąjį ieškinį. Kaltinamasis nepripažindamas savo kaltės nesutiko ir su ieškiniui. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstatuotina, jog dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė stresą, jos atžvilgiu smurtas buvo pavartotas jos pačios namuose, tai įvyko nakties metu. Prieš nukentėjusiąją smurtavo jos dukros sugyventinis, kas dar labiau padidino nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Smurtas šeimoje ir artimoje aplinkoje yra labai pavojingas, galintis peraugti į neatitaisomas pasekmes. Dėl R. R. pavartoto smurto J. V. neteko ramybės, buvo priversta išsikraustyti iš savo buto. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, fiziškai ženkliai silpnesnė už kaltinamąjį. Nukentėjusioji dėl patirto smurto iš gana artimo žmogaus prarado ir dvasinę ramybę. Esant šioms aplinkybėms ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė T. B. prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti į valstybės biudžetą iš kaltinamojo 240 Lt., nes tokia pinigų suma buvusi išleista teikinat nukentėjusiajai J. V. antrinę teisinę pagalbą. Prašymas tenkintinas. Išlaidų dydis pagrįstas pateikta pažyma. Išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš R. R. priteistinos valstybei.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 376,15 Lt. ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios gydymui išleistos lėšos yra išimtinai susijusios su J. V. nustatyto stipinkaulio distalinio galo lūžimu. Teismas nenustatė R. R. kaltės dėl šio sužalojimo, todėl Teritorinės ligonių kasos ieškinys netenkintinas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas.

R. R. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo nebuvo teistas. Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1d. padarymą numatė labai platų spektrą bausmių. Teismas pažymi, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant R. R. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus bei draudimus.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. str.1 d. (perkvalifikavus iš BK 138 str.1d.) ir nubausti jį 1(vienerių) metų laisvės apribojimu.

Laisvės apribojimo metu įpareigoti R. R. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti R. R., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip jis vykdomas.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. R. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. V. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. R. 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) J. V. naudai neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš R. R. 240 (du šimtai keturiasdešimt) Lt. valstybės naudai, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms padengti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl J. V. gydymosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas