Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš P. Š. (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Margaritos Dzelzienės ir Eigirdo Činkos, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo H. N. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria įtariamajam H. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. N. įtariamas tuo, kad 2015-10-31 apie 05.20 val., veikdamas bendrininku grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpas, esančias Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: pinigus, cigaretes, alkoholinius gėrimus, bendros 978 Eur vertės, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.

Įtariamasis H. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, buvo sulaikytas 2016-01-12 8.30 val.

S. P. miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartimi įtariamajam H. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog įtariamajam H. N. suėmimą paskyręs apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą ir pagrįstai konstatavo, jog duomenys, esantys liudytojų, paties įtariamojo parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, yra pakankami manyti, kad įtariamasis H. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Įtariamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi suėmimas įtariamajam H. N. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d.

Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytu pagrindu suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad H. N. įtariamas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (vagystę), už kurį įstatymas numato griežtesnę nei vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas, kuriuo įtariamas H. N., yra įtrauktas į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d., sąrašą. Be to, H. N. praeityje yra teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą realia laisvės atėmimo bausme, galimai nusikalto praėjus vos keturiems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos namų, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teismui pateiktos medžiagos duomenys taip pat rodo, jog nusikalstamą veiką įtariamasis galimai padarė esant paskirtoms švelnesnėms kardomosioms priemonėms kitame ikiteisminiame tyrime, kuris šiuo metu jau baigtas, byla išnagrinėta Panevėžio apylinkės teisme ir 2016-01-13 H. N. paskelbtas nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 182 str. l d. ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs). Be to, teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų ir apie kitas H. N. galimai padarytas analogiškas nusikalstamas veikas (2016-01-21 nutarimu sujungti keli ikiteisminiai tyrimai į vieną). Šios aplinkybės rodo, kad įtariamasis nededa pastangų taisytis, nepaklūsta visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms ir jas pažeidinėja, siekdamas sau materialinės naudos, nes tiek ankstesnės nusikalstamos veikos, tiek ir nauja nusikalstama veika yra savanaudiško pobūdžio ir sietinos su neteisėtu lėšų gavimu. Todėl atsižvelgus į įtariamojo sistemingai daromų nusikalstamų veikų savanaudišką pobūdį bei į tai, kad įtariamasis niekur nedirba ir nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad būdamas laisvėje bei norėdamas patenkinti savo poreikius, H. N. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės buvo pakankamos apylinkės teismui paskirti įtariamajam H. N. suėmimą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu bei konstatuoti, kad be įtariamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teismas pažymi, kad A. N. skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nekeičia teismo padarytos išvados dėl būtinumo jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Apibendrinus darytina išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą jokie teisės aktų reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 3 p., kuris patvirtintas iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo H. N. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.