Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui Einiui Kudžmai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – M. Š. ir jo atstovui adv. J. J., ekspertui A. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 09.45 val. Rokiškio r., kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, 13.57 kilometre, vairuodamas automobilį „VW Eurovan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties bei pastebėjęs kliūtį ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sukusį į dešinę pusę automobilį su puspriekabe, eismo įvykio metu apgadino vairuotą automobilį ir puspriekabę, tuo KET 127, 128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą 417 straipsnio 8 dalyje.

Teismas, 2017-02-23 nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1,2 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi perkvalifikavo M. Š. inkriminuojamą veiką iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 4 dalį (b. l. 86-87).

Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, Einis Kudžma 2017-02-03 teismo posėdyje nurodė, kad panaikinus Panevėžio apygardos teismui nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą R. B. atžvilgiu pagal R. B. skundą ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, jis atliko papildomą aplinkybių tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl įvykusio 2015-09-25 eismo įvykio. Buvo papildomai atlikta abiejų transporto priemonių vairuotojų, t.y. M. Š. ir R. B. apklausa, papildyti duomenys eismo įvykio schemoje. Aiškinantis aplinkybes buvo matyti, kad galimai abiejų transporto priemonių vairuotojai yra pažeidę KET, iš pateiktų M. Š. paaiškinimų buvo matyti, kad krovininį automobilį jis galėjo pamatyti prieš kelis šimtus metrų. Buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kad išsiaiškinti eismo įvykio kilimo priežastis. Gavus ekspertizės aktą paaiškėjo aplinkybė, kuri iki tol nebuvo žinoma, t.y. kad dėl eismo įvykio kilimo yra ir automobilį vairavusio M. Š. kaltė, dėl to buvo atnaujintas administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje M. Š. atžvilgiu buvo priimtas administracinis nurodymas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, paskiriant baudą nagrinėjimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. M. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, M. Š. 2017-02-23 teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta, jog yra ir jo kaltė dėl eismo įvykio kilimo. Paaiškino, kad pripažįsta, kad būdamas pradedančiu vairuotoju vairavo būdamas neblaivus. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko apie 9 val. ryte, esant rūkui ir šlapiai kelio dangai, važiavo iš Rokiškio į Obelius, maždaug 13-tame kilometre kairėje kelio pusėje pastebėjo stovintį sunkvežimį. Prieš jį važiavo du automobiliai, kuriuos sunkvežimis praleido, nors norėjo sukti į dešinę, kadangi rodė dešinį posūkį. Jis įvertino tai, kad jo važiuojamojoje kelio dalyje gali būti kliūtis, pristabdė, tikėdamasis, kad jį sunkvežimis praleis kaip ir kitus prieš tai važiavusius automobilius , tačiau kai sunkvežimis pradėjo sukti ir užkirto kelią, jis stabdė, o pamatęs, kad nesuspės sustabdyti suko vairuojamą automobilį į kairę , tačiau neišvengė susidūrimo ir trenkėsi į sunkvežimio galą. Paaiškino, kad eismo įvykio metu jis susižalojo, į ligoninę maždaug po pusvalandžio po autoįvykio jį lydėjo pareigūnas Stočkus. Nurodė, kad nuvykus į ligoninę, darbuotoja leido jam pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, prapūtus-jis rodė 0 promilių, tačiau pareigūnas Stočkus pasakęs, kad neblaivumo patikrinimas paimant kraują kainuos daugiau, nei skirtina bauda už vairavimą neblaiviam, todėl dėl kraujo pridavimo į medicinos įstaigą nesikreipė. Paaiškino, kad 2015-09-25 eismo įvykio schema nubraižyta netiksliai, nes po eismo įvykio 2-ru numeriu pažymėtas automobilis stovėjo įstrižai važiuojamojoje kelio dalyje, o ne kelkraštyje, kaip pavaizduota schemoje., nurodė, kad jo automobilio stovėjimo vieta po eismo įvykio nurodyta teisingai. Po eismo įvykio B. jam sakė, kad jo nepastebėjo, nors darydamas posūkį į dešinę ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą turėjo praleisti jo vairuojamą automobilį, kaip ir prieš jį važiavusius du automobilius. B. po eismo įvykio sakęs, kad abu kalti dėl eismo įvykio, tačiau jis su tuo nesutiko. Į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai Stočkus ir jo kolegė, kuri priėjusi prie B. su juo draugiškai bendravo, susidarė nuomonę, kad jie gerai pažįstami. Iš pradžių kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas kitas transporto priemonės vairuotojas, t. y. R. B.. Vėliau jis buvo apklaustas pakartotinai, davė tokius pačius paaiškinimus, tačiau jų neperskaitė, pasirašė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv. J. J. nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl jo atstovaujamo kaltės eismo įvykio kilimui, įvertintina, kad jo atstovaujamasis yra jauno amžiaus, todėl duodamas paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, galimai visų aplinkybių nenurodė, tačiau pareiga išsiaiškinti visas eismo įvykiui reikšmingas aplinkybes, kyla eismo įvykį tiriančiam pareigūnui. Nurodo, kad vertinant pateiktą eksperto išvadą byloje, turi būti įvertinta ir tai, kad M. Š. paaiškinime nurodytos aplinkybės nurodant atstumus kada pastebėjo kitą automobilį , koks atstumas buvo iki automobilio kada pradėjo stabdyti, koks jo važiavimo greitis yra subjektyvūs, nes nurodomi atstumai nebuvo išmatuoti, o esamoje situacijoje abejotina ar vairuotojas stebėjimo spidometrą, kad galėtų tiksliai nurodyti važiavimo greitį. Kitos transporto priemonės vairuotojas, B., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo M. Š., to jo atstovaujamasis negalėjo numatyti, nes prieš tai važiavusias dvi transporto priemones B. praleido, iš karto po eismo įvykio B. M. Š. nurodė, kad jo vairuoto automobilio nepastebėjo. Nurodė, kad atliekant ekspertizę buvo nurodyta, kad kelio danga buvo sausa, tačiau ne tik jo atstovaujamasis, bet ir liudytoju apklaustas pareigūnas M. S., pateikti byloje metereologiniai duomenys, apžiūrėtas vaizdo įrašas rodo, kad kelio danga buvo drėgna. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti automobilio ratų žymės, ko nebūtų matyti esant sausai kelio dangai. Atstovas išsakė argumentus dėl jo nuomone atliekant ekspertizę nepagrįstai eksperto atliekant skaičiavimus pasirinkto automobilio VW Eurovan, t.y. M. Š. reakcijos laiką susidariusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, kad pasirinktas vairuotojo reakcijos laikas yra svarbus teikiant išvadą. Nurodo, kad bylos duomenimis įrodyta, kad kliūtis M. Š. buvo netikėta, t.y. vilkiko vairuotojui praleidus du automobilius, važiavusias ta pačia eismo juosta kaip važiavo ir M. Š. vairuotas automobilis, pastarasis nesitikėjo, kad jo vilkiko vairuotojas nepraleis. Atstovas pateikė rašytinius įrodymus, jo nuomone, paneigiančius ekspertizės išvadą, kad tiriamomis eismo įvykio aplinkybėmis M. Š. turėjo galimybę automobilį sustabdyti. Jo prašymu ekspertui V. M. pagal tuos pačius duomenis, išskyrus tai, kad buvo nurodyta, jog kelio danga drėgna, atliekant eismo įvykio aplinkybių tyrimą, pasirinkus vairuotojo reakcijos greitį 0,8- 1, 0 sekundės (bei nurodžius kokiais atvejais yra taikoma nurodoma vairuotojo reakcijos laiko reikšmė), M. Š. nurodytą važiavimo greitį iki pradedant stabdyti automobilį, pradėjus stabdyti M. Š. neturėjo galimybių išvengti automobilių susidūrimo. Nurodo, kad pareigūnas Kudžma nepagrįstai atnaujino procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes jokios naujos aplinkybės byloje dėl eismo įvykio neatsirado, jos pareigūnams buvo žinomos, o esant abejonių dėl eismo įvykio kilimo priežasčių , iš karto buvo galima skirti ekspertizę. M. Š. neginčijo, jog automobilį vairavo nežymiai vartojęs alkoholio, jam buvo surašytas administracinis nurodymas, skirtą jam baudą jis sumokėjo. Dėl to, pareigūnas nepagrįstai surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą jo atstovaujamajam pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu už tą patį pažeidimą patraukiant M. Š. antrą kartą, todėl jo atstovaujamojo administracinė atsakomybė negalima.

Nors M. Š. dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymo neprisipažįsta , jo kaltė laikytina įrodyta teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma.

Liudytoju 2017-02-23 teismo posėdyje apklaustas Panevėžio VPK Rokiškio rajono PK VPS patrulių būrio vyriausiasis patrulis M. S. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavę vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Nuvykus į eismo įvykio vietą jam kartu su kolege A. Baškyte buvo rastas vilkikas su tralu ir mikroautobusas. Iš vairuotojų paaiškinimų suprato, kad vilkikas norėjos sukti į dešinę, dėl didelių transporto priemonės gabaritų manevrą atliko iš kairės, į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs miktroautobusas. Mikroautobuso vairuotojui Š. buvo nustatytas nežymus neblaivumo laipsnis, kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas vilkiko vairuotojas, kuris buvo blaivus. Atvykus į eismo įvykio vietą mikroautobusas buvo važiuojamojoje kelio dalyje, vilkikas buvo nuvažiavęs į lauko keliuką. Eismo įvykio schemoje, kurią jis sudarė, buvo užfiksuota rasta atvykus transporto priemonių padėtis, nurodytos automobilio judėjimo kryptys, pagal vairuotojų paaiškinimus, automobilių stabdymo žymių nebuvo. Eismo įvykio vieta buvo fotografuota, filmuota. Kiek įmanoma buvo išsiaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės, tą dieną buvo rūkas, kelio danga buvo drėgna . Po eismo įvykio Š. medicininės pagalbos atsisakė. Kiek prisimena M. Š. aiškino, kad vilkiką bandė apvažiuoti iš kairės. Dėl eismo įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą, sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje priima viršininkas, apie tolesnę bylos eigą jam nėra žinoma.

Liudytojas R. B. apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad važiuodamas keliu Rokiškis-Obeliai, pravažiavęs posūkį į Skemus, sustojo prie lauko kelkraštyje, nes reikėjo sukti į dešinę. Praleido važiavusias dvi mašinas ir pradėjo daryti posūkį į dešinę, kadangi daugiau transporto priemonių atvažiuojančių nematė. Kad atlikti posūkį į dešinę jam reikėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, į kurią išvažiavęs mašiną išlygino ir rodydamas posūkį į dešinę pradėjo manevrą , posūkio metu automobilis užėmė visą kelią , manevro metu pajuto smūgį į automobilio galą. Kol sustabdė automobilį įvažiavo į šalia buvusį keliuką į kurį suko. Paskambino automobilio kurį vairavo savininkui, UAB “Lašų duona“ inžinieriui, pranešė apie įvykį. M. Š. išsikvietė tėvus, jo tėvas sakė, kad jis (R. B.) kaltas dėl eismo įvykio, jis nesutiko, iškvietė policiją. Matomumas buvo geras, kelio danga sausa, apžiūrint eismo įvykio vietą nebuvo matyti jokių M. Š. vairuoto automobilio stabdymo žymių. Po eismo įvykio atjungė M. Š. vairuoto automobilio akumuliatorių, ant asfalto buvo išbėgęs iš jo automobilio aušinimo skystis.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akto Nr. 11-1223 (16) (b. l. 24-29) išvadų 4-5 punktuose nurodyta, kad automobilio „Kamaz 5410“ vairuotojo R. B. veiksmai - atlikdamas dešinio posūkio manevrą ne nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip sudarydamas kliūtį iš galo atvažiuojančiam automobiliui „VW Eurovan“, - techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „VW Eurovan“ vairuotojo M. Š. veiksmai - matydamas jam kliūtį sudarantį automobilį „Kamaz 5410“ su puspriekabe nesiėmė veiksmų efektyviai stabdyti vairuojamą automobilį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje, ir atsitrenkė į automobilio „Kamaz 5410“ puspriekabę - techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „VW Eurovan“ vairuotojas M. Š., laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su jam kliūtį sudariusiu automobiliu „Kamaz 5410“.

Ekspertas A. Š. atsakydamas teismo posėdyje 2017-03-14 į klausimus paaiškino, kad 0,6 sekundės vairuotojo reakcijos greitis pasirinktas atsižvelgiant į atsiradusios kliūties matomumą, t. y. kliūtis vairuotojui nebuvo netikėta, vairuotojas paaiškinime buvo nurodęs, kad kliūtį matė, todėl vertinti, kad kliūtis automobilio VW Eurovan vairuotojui buvo staigi , netikėta, negalima. Įvertinus bylos aplinkybes, laikyta, kad kliūtis automobilio VW Eurovan vairuotojui buvo numatoma. Automobilio „Kamaz vairuotojo veiksmai atliekant dešinio posūkio manevrą, ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, sudaro kliūtį atvažiuojančiam iš galo automobiliui VW Eurovan. Vairuotojo reakcijos laikas 0,6 sekundės imamas tuomet, kai kelio eismo situacija prieš eismo įvykį byloja didelę jo kilimo tikimybę, vairuotojas turėjo objektyvią galimybę iš anksto numatyti galimo eismo saugumo pavojaus kilimo požymius, galėjo tiksliai numatyti kliūties atsiradimo vietą, laiką, atsiradimo pobūdį. Tuo tarpu didesnis reakcijos laikas- 0,8 sekundės naudojamas, kai pavyzdžiui pėstysis įeina į važiuojamąją dalį sankryžoje, kai yra lenkiamos transporto priemonės trajektorijos keitimas ir pan., o 1 sekundės reakcijos laikas naudojamas pavyzdžiui pėsčiajam įėjus į važiuojamąją dalį iš už matomumą ribojančio objekto, žmonių grupės, transporto priemonės posūkyje nerodant posūkio signalo. Pagal automobilio Kamaz manevro modeliavimą nuo padėties prieš posūkio manevrą iki padėties susidūrimo su automobiliu VW Eurovan manevro atlikimas galimas per penkias sekundes, tai yra pakankamai didelis laiko tarpas, kad automobilis VW Eurovan važiuodamas 50 km/h greičiu, kaip nurodė paaiškinime vairuotojas, galėtų laiku sustoti , įvertinus paties vairuotojo paaiškinime nurodytus duomenis apie tai kokiu atstumu jis pastebėjo krovininį automobilį, kokiu atstumu buvo nuo krovininio automobilio kai pradėjo stabdyti. Automobilio VW Eurovan vairuotojas paaiškinime nurodė, kad pamatęs iš kairės kelio pusės dešinio posūkio manevrą atliekantį automobilį Kamaz sumažino greitį iki 50 km/h, todėl atitinkamai buvo paskaičiuotas stabdymo kelias, kad būtų galima nustatyti ar buvo galima išvengti transporto priemonių susidūrimo. Atliekant užduotį buvo pateikti duomenys, kad asfaltas buvo sausas.

Motyvuojamoji dalis

Be aukščiau nurodytų įrodymų M. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų įrodyta eismo įvykio vietos schemomis (b. l. 11; 13), eismo įvykio vaizdo įrašu, esančiu CD diske (b. l. 33), eismo įvykio vietos ir apgadintų transporto priemonių nuotraukomis (b. l. 34-36). Apžiūrint eismo įvykio vaizdo įrašą matyti, kad kelio danga yra sausa, tai, kad šalia stovinčio po eismo įvykio automobilio VW Eurovan matomi kito automobilio rato pėdsakai, tik patvirtina liudytojo R. B. nurodytas aplinkybes, kad M. Š. vairuotam automobiliui atsitrenkus į jo vairuotą automobilį, iš automobilio VW Eurovan išsiliejo aušinimo skystis. Šių R. B. nurodytų aplinkybių M. Š. neginčijo. Atlikto ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad sprendžiant pagal užfiksuotas automobilių „VW Eurovan“ ir „Kamaz 5410“ padėtis po susidūrimo ir nurodomą automobilio „Kamaz 5410“ judėjimą dešinio posūkio kreive prieš susidūrimą, tikėtina, kad tai automobilio „Kamaz 5410“ ir puspriekabės kairės pusės ratų pėdsakai (b. l. 25).

Pateikti M. Š. atstovo duomenys iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus apie buvusias hidrometeorologines sąlygas 2015-09-25 (b.l.121) nepaneigia liudytojo R. B. duotų paaiškinimų teismo posėdyje, M. Š. 2016-03-16 paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad kelio danga eismo įvykio metu buvo sausa. Sutiktina su pareigūno surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą E.Kudžmos nurodytais argumentais, kad teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, kad kelio danga eismo įvykio metu buvo šlapia, nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu ar iki jo būtų liję , kas galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl transporto priemonių galimo stabdymo kelio esant nurodytoms aplinkybėms.

Liudytojo Mindaugo Stočkaus teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad kelio danga eismo įvykio metu buvo drėgna, nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais.2015-09-28 Mindaugo Stočkaus tarnybiniame pranešime (b.l.10) nėra nurodyta duomenų apie kelio dangos būklę eismo įvykio metu, tokių duomenų nenurodyta ir šiam pareigūnui sudarant eismo įvykio schemą(b.l.11), kurioje nors nenurodyta pareigūno pavardė, teismo posėdyje pareigūnas patvirtino, kad schemą braižė jis. Dėl išdėstyto laikytina, kad galimai buvusi dėl rūko ore drėgmė (kad buvo rūkas iš dalies matyti ir iš peržiūrėjo vaizdo įrašo), nėra pagrindu teigti, kad kelio danga buvo šlapia, kas būtų galėję sąlygoti kitokią ekspertizės išvadą.2016-03-16 duodamas paaiškinimus pareigūnui, atlikusiam tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, M. Š. buvo įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus (b. l. 17). Atliekant ekspertizę, buvo remiamasi ir minėto vairuotojo nurodytais duomenimis apie jo vairuoto automobilio važiavimo greitį, atstumus kada jis pamatė krovininį automobilį, kada pradėjo palaipsniui stabdyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad M. Š. 2016-03-16 nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, iš esmės analogiškas aplinkybes M. Š. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. M. Š. pripažįsta, kad pradėjo palengva stabdyti automobilį pamatęs, kad krovinis automobilis buvęs priešingoje eismo juostoje , rodydamas posūkį į dešinę, pradėjo važiuoti į jo važiavimo juostą. Pamatęs, kad nespės sustabdyti automobilio jis automobilį stabdė ir suko į kairę pusę, tikėdamasis apvažiuoti automobilį iš kairės, tačiau krovininiam automobiliui nespėjus išvažiuoti iš priešpriešinio eismo juostos , jis į jį atsitrenkė. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl jis pradėjo stabdyti automobilį, M. Š. paaiškino, kad matytą krovininį įvertino kaip galimą kliūtį. Dėl to, sutiktina su teisme eksperto išsakytais teismo posėdyje argumentais dėl atliekant ekspertizę nurodyto pasirinkto vairuotojo reakcijos greičio, kuris buvo pasirinktas įvertinus tai, kad VW Eurovan vairuotojui kliūtis buvo tikėtina. Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad nustatant galimą automobilio stabdymo kelią konkrečiose situacijoje, ekspertai naudoja statistinius vairuotojų reakcijos laikus ir neatsižvelgia į žmogaus fizines savybes, konkretaus žmogaus turimą vairavimo patirtį .

Teismas kritiškai vertina liudytojos Auksės Baškytės duotus teisminio nagrinėjimo metu parodymus, t.y. kad R. B. vairuotas krovininis automobilis išvažiavęs atbuline eiga iš šalutinio keliuko į pagrindinį, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad M. Š. pastebėjęs kliūtį ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y. kai pamatė krovininį automobilį iš priešpriešinės eismo juostos įvažiuojant į jo važiavimo juostą, krovininiam automobiliui rodant posūkį į dešinę, M. Š. automobilį kaip nurodė stabdė palengva, t.y. privalėdamas nedelsiant stabdyti, to nedarė, o bandė jį apvažiuoti iš kairės ir tokiu būdu neišvengė susidūrimo. Todėl sutiktina su ekspertizės išvada , kad abiejų transporto priemonių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą .

Teisminio nagrinėjimo metu pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo rašytiniai įrodymai, t. y. atliktas minėto atstovo prašymu transporto trasologo kvalifikaciją turinčio eksperto V. M. tyrimas dėl automobilio VW Eurovan sustabdymo atstumų , nepaneigia 2016-09-20 ekspertizės akto išvadų. Minėto trasologo atliktame tyrime, kuriame nurodomas ir kitas vairuotojo reagavimo greitis, skaičiavimai atlikti esant drėgnai kelio dangai, išvadoje nurodyta, kad automobiliui VW Eurovan važiuojant iki eismo įvykio 50 km/h greičiu stabdymo atstumas buvo nuo 30 iki 51,4 metro. Tuo tarpu 2016-03-16 paaiškinime M. Š. nurodė, kad krovininio automobilio priekiui pravažiavus visą dešinės pusės eismo juostą, o tralui dar važiuojant priešpriešine eismo juosta, jis suprato, kad automobilio nesustabdys, o tuo metu atstumas nuo jo automobilio iki tralo galo buvo apie 70 metrų, jis važiavo apie 50 km/h greičiu. Dėl išdėstyto laikytina, kad M. Š. pamatęs kliūtį, stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kita transporto priemone.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad M. Š. 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 09.45 val. Rokiškio r., kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, 13.57 kilometre, vairuodamas automobilį „VW Eurovan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties bei pastebėjęs kliūtį ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sukusį į dešinę pusę automobilį su puspriekabe, eismo įvykio metu apgadino vairuotą automobilį ir puspriekabę, tuo KET 127, 128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą 417 straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai, kad Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas E.Kudžma 2016-10-14 nepagrįstai atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą , nes jokios naujos faktinės aplinkybės , kurioms esant būtų galima atnaujinti bylos nagrinėjimą, neatsirado, laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, kad įvykusio eismo įvykio kilimą sąlygojo ir r vairuotojo M. Š. veiksmai jam pažeidus KET reikalavimus, tapo žinoma tik po ekspertizės skyrimo, t.y. gavus ekspertizės aktą, todėl laikytina kad E.Kudžmos 2016-10-14 sprendimas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas pagrįstai.

Iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 3-6) bei Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos 2016 m. spalio 14 d. Sprendimo (b. l. 9) matyti, kad M. Š. 2015 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulis Mindaugas Stočkus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu ROIK 15052012323 pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 25 d., 9.45 val., Rokiškyje, kelio Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys 13,75 km, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairavo automobilį „VW Eurovan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,09 prom.) ir paskyrė 115 eurų baudą, kurią M. Š. sumokėjo 2015 m. spalio 6 d. Kadangi minėtos bylos nagrinėjimas yra atnaujintas ir M. Š. veiksmai surašant naują ATP protokolą buvo perkvalifikuoti į ATPK 127 straipsnio 3 dalį, vėliau į ANK 422 straipsnio 4 dalį dėl transporto priemonės vairavimo pradedančiam vairuotojui esant neblaiviam (0,09 promilės neblaivumas) , laikytina, kad M. Š. įvykdžius administracinį nurodytą dėl jo padarytos veikos, numatytos ATPK 126 straipsnio 3 d. ( kas nuo 2017-01-01 įsigaliojus ANK atitiktų ANK 422 straipsnio 4 dalį) jam jau buvo taikyta administracinė atsakomybė už šią veiką, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nes priešingas aiškinimas reikštų administracinės atsakomybės M. Š. taikymą už tą patį administracinį nusižengimą (ANK 591 straipsnio 8 punktas).

M. Š. veikoje jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra .

Skiriant administracinę nuobaudą įvertintina ir tai, kad anksčiau jokių teisės pažeidimų M. Š. nebuvo padaręs, t.y. nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas. Be to, įvertintina ir tai, kad M. Š. tinkamai neįvertino susidariusios kelyje situacijos dėl jauno amžiaus, nepakankamos patirties, būdamas pradedančiu vairuotoju. Dėl išdėstyto laikytina, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. Š. už administracinį nusižengimą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą baudą , jos dydį parenkant artimą sankcijoje nurodytam minimaliam dydžiui (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 1, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 591 straipsnio 8 punktu teismas

nutaria:

Pripažinti M. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti 11 Eur dydžio baudą. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16062452251 ir įmokos kodą - 1001.

Administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje padarymo, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.