- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-916-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Arijus“
- Atsakovas
- If P
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv.Vydmantui Grigoravičiui, atsakovo atstovui adv. Edvardui Sinkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arijus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arijus“ ieškinį atsakovui If P&C Insurance (buvęs UAB „If draudimas“) dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Arijus“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 16410,99 EUR draudimo išmoką, 2953,98 EUR delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal siuntėjo Business Focus International Ltd 2005 m. birželio 27 d. pateiktą užsakymą vykdė krovinio gabenimą maršrutu Klaipėda-Maskva, gabeno šaldytą duoną, kurios kaina 15037,92 EUR. Užsakymo priėmimo metu krovinys buvo Danijoje, vežėjas-ieškovas užsakė įmonės Baltship Copenhagen A/S paslaugas dėl krovinio pristatymo iš Danijos į Klaipėdą. Pagal nusistovėjusią praktiką UAB „Arijus” pateikė užsakymą Baltship Copenhagen A/S elektroniniu paštu. Krovinys Danijoje buvo pakrautas į refrižeratorių ir išgabentas į Klaipėdą 2005-06-30. 2005-07-03 ieškovas gavo elektroninį pranešimą, jog 2005-07-03 rytą buvo nustatyta, jog refrižeratoriuje temperatūra yra -1C, nors turėjo būti -23C. Ieškovo reikalavimu Baltship Copenhagen A/S atliko refrižeratoriaus gedimų šalinimo darbus Klaipėdoje, ieškovo vairuotojas 2005-07-04 priėmė krovinį, neįrašęs CMR važtaraštyje pastabų apie refrižeratoriaus gedimą ir krovinio temperatūrą jo priėmimo Klaipėdoje metu. 2005-07-06 atvykus į muitinę Rusijoje, jos darbuotojai pastebėjo, kad krovinys yra suminkštėjęs, todėl vairuotojas iš naujo nustatė -22C temperatūrą refrižeratoriuje. Atvykus į iškrovimo vietą Baltship Copenhagen A/S draudiko paskirtas ekspertas nustatė, kad krovinys yra visiškai sugedęs, pagal savo technines specifikacijas negalėjo būti užšaldytas iš naujo po atšilimo ir todėl tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Krovinio siuntėjas Business Focus International Ltd 2005-07-07 pateikė ieškovui pretenziją dėl 17010,99 EUR nuostolių atlyginimo. Ieškovas, manydamas, kad krovinys buvo sugadintas Baltship Copenhagen A/S gabenant krovinį, 2005-08-01 išsiuntė jam pretenziją dėl 17010,99 EUR žalos atlyginimo krovinio siuntėjui ir tuo pačiu metu išsiuntė tą pačią pretenziją savo draudikui UAB “If draudimas”. Po pranešimo draudikui apie krovinio sugadinimą, ieškovas negavo iš jo jokių instrukcijų ar kitos informacijos apie atliekamą įvykio tyrimą. Baltship Copenhagen A/S nurodė, kad dėl krovinio sugadinimo yra kaltas pats ieškovas ir atsisakė geranoriškai sumokėti ieškovui nurodytą žalą, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos sureguliavimo ir draudimo išmokos sumokėjimo. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas apie pusantrų metų tyrė atsiradusios žalos aplinkybes, po to informavo, kad atsisako mokėti ieškovui draudimo išmoką, nurodydamas, kad ieškovas atsakingas už siuntėjui padarytą žalą, nes vežėjo vairuotojas nevykdė savo pareigų kontroliuoti temperatūros režimą krovinio gabenimo metu, ieškovas, kaip draudėjas iš esmės pažeidė civilinės atsakomybės draudimo sutarties 12.3.1, 12.3.2 ir 12.3.3 punktuose numatytas draudėjo pareigas. Ieškovas nesutiko su atsakovo nuostata ir nurodė, jog jis, kaip vežėjas, krovinio priėmimo metu, ėmėsi būtiniausių priemonių kroviniui išsaugoti nuo sugedimo – ėmėsi operatyvių veiksmų temperatūros svyravimų priežasties nustatymui, refrižeratoriaus remonto organizavimui ir jo sutvarkymui, todėl mano, kad nepažeidė Draudimo sutarties 12.3.1 punkto nuostatų ir tokiais savo veiksmais nesąlygojo žalos atsiradimo. Ieškovas sutinka, jog draudėjo neinformavo Draudimo sutarties 12.3.2 p. nustatytu septynių dienų terminu, bet mano, kad šis pažeidimas nėra esminis, nes neužkirto kelio draudikui išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir nustatyti faktinį nuostolių dydį bei sumokėti ieškovui jam priklausančią draudimo išmoką. Kadangi krovinio vežime dalyvavo ieškovo pasitelktas vežėjas Baltship Copenhagen A/S, šios įmonės draudimo kompanija organizavo savalaikę įvykio ekspertizę, su jos išvadomis atsakovas buvo supažindintas, jų teisingumo atsakovas neginčija. Atsakovas pats pažeidė Draudimo sutarties 13.1 punkto nuostatas – gavęs 2005-08-01 pranešimą apie įvykį, nesiėmė jokių skubių veiksmų išsiaiškinti krovinio sugadinimo aplinkybių, nevyko į krovinio saugojimo vietą apžiūrėti krovinį, išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei, iškilus poreikiui, nesiėmė priemonių žalai nustatyti ar jai sumažinti. Ieškovas kaip draudėjas atliko nuo jo priklausančius veiksmus, reikalingus tinkamai krovinio apžiūrai atlikti, atsakovas turėjo galimybę nuvykti į krovinio saugojimo vietą, derėtis su krovinio gavėju dėl galimo krovinio realizavimo, įsitikinti, kad krovinys yra utilizuotas, nes krovinys buvo saugojamas apie metus laiko gavėjo sandėliuose. Nurodė, jog atsakovas nevertino draudėjo kaltės, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo, jo priežastinio ryšio su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsakovas negali atsisakyti įvykdyti prievolę dėl nereikšmingo pažeidimo, juolab, kad 17010,99 EUR žala buvo padaryta anksčiau nei atsirado sutartinė ieškovo, kaip draudėjo, pareiga informuoti draudiką apie įvykį, ir, todėl nebuvo jokio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir Draudimo sutarties 13.3.2 punkto pažeidimo. Nurodė, kad pats atsakovas pažeidė Draudimo sutarties 14.10 punktą, nes nesivadovavo jame nustatytais kriterijais, motyvuodamas atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Ieškovas nesutiko su atsakovo argumentais, jog dėl vežėjo vairuotojo nerūpestingumo ir pareigų nevykdymo, prarado galimybę įgyvendinti regreso teisę į treilerio-refrižeratoriaus savininką įmonę “Baltship Copenhagen A/S”, nes šiuo konkrečiu atveju atsakingas už padarytą žalą yra ieškovas, kurio vairuotojas netinkamai vykdė savo pareigas krovinio gabenimo metu. Atsakovas visiškai nepriklausomai nuo ieškovo veiksmų, negalėjo prarasti jokios regreso teisės į žalos atlyginimą, nes bet kuriuo atveju šios teisės net nebūtų įgijęs, jei būtų atlyginęs siuntėjui padarytą žalą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad į bylą pateiktas CMR važtaraštis yra negaliojantis, nes nepasirašytas krovinio siuntėjo, todėl negali būti įrodymu byloje. Ieškovas, priimdamas krovinį Klaipėdoje, turėjo fiksuoti žalą. Apie krovinio temperatūros pakilimą nuo -23C iki -1C , ieškovas žinojo 2005-07-03. Sušaldyto krovinio atšilimas visuomet susijęs su žalos atsiradimu ir ieškovas, kaip profesionalus vežėjas, suvokė apie atsiradusią žalą, todėl pagal Draudimo sutarties 12.3.2 punktą privalėjo nedelsiant, vėliausiai per septynias kalendorines dienas, raštu informuoti draudiką. Atsakovas apie įvykį nebuvo informuotas kaip nurodė ieškovas 2005-08-01, pirmoji informacija apie žalą draudikui buvo nusiųsta 2005-11-24 faksu. Pažymėjo, jog toks pavėluotas ieškovo kreipimasis į UAB “If draudimas” atėmė pastarajam galimybę nustatyti žalos atsiradimo tikslų laiką, susidarymo mechanizmą ir už žalą atsakingus asmenis. Dėl šios priežasties atsakovas mano, kad draudimo sutarties 12.3.2 punkte pažeidimas buvo padarytas sąmoningai, todėl jis laikomas tyčiniu, kas remiantis LR CK 6.1012 str. 2 d., yra pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, jog dėl ieškovo nerūpestingumo priimant krovinį, ieškovas pažeidė Draudimo sutarties 9.3 punktą ir LR CK 6.1015 str. 4 d., kadangi dėl ieškovo veiksmų tapo nebegalima įgyvendinti pagal subrogaciją įgytos reikalavimo teisės į krovinį sugadinusį asmenį, todėl atsakovas turi būti visiškai atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Taip pat atsakovas nurodė, jog jis turi būti atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo ir pagal LR CK 6.1014 str. 1d., nes mano, kad ieškovo civilinė atsakomybė sąlygota jo paties sąmoningų veiksmų, prisiimant už savo verslo partnerį civilinę atsakomybę, todėl šie veiksmai negali būti laikomi atsitiktinio pobūdžio ir todėl laikytini, kad draudiminį įvykį ieškovas sukėlė tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, kad krovinio vežėjas buvo UAB “Arijus”, krovinio perėmimo vieta – Klaipėda. Iš šalių parodymų teismas nustatė, jog ieškovas užsakė įmonės Baltship Copenhagen A/S paslaugas dėl krovinio pristatymo iš Danijos į Klaipėdą, ir šio krovinio jūra gabenimo metu ieškovas veikė kaip ekspeditorius. Nurodė, jog pagal CMR Konvencijos 3 str., vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojosi, nebent būtų įrodyta, kad buvo aplinkybės, numatytos Konvencijos 17 str. 2 ar 4 punktuose. Konstatavo, jog ieškovas nepateikė į bylą konosamento, iš kurio būtų galima nustatyti, ar vežėjas tinkamai priėmė krovinį, o byloje atlikus krovinio maisto prekinę ekspertizę, nustatyta, jog krovinys sugedo gabenimo laivu iš Danijos iki Klaipėdos metu (II t., b.l.203-208). Todėl, teismas vadovaudamasis CMR Konvencijos 3str. nuostatomis bei Draudimo sutarties 3.1 p., padarė išvadą, jog ieškovas buvo atsakingas už krovinio sugadinimą. Pagal CMR konvencijos 17 str.1 d. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovas pateikė į bylą negaliojantį CMR važtaraštį, kadangi pastarasis nebuvo pasirašytas krovinio siuntėjo. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo, kad jis atliko krovinio vežimą, iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, jog vežimo sutartis buvo sudaryta. Ieškovą ir atsakovą siejo individuali, derybų metu sudaryta draudimo sutartis (I t., b.l.23-31). Vadovaudamasis sutarties 3.1p., 6.1p. padarė išvadą, jog krovinio sugadinimas priskirtinas prie draudiminio įvykio, už kurį atsakingas ieškovas. Sutarties 12 p. numato draudėjo, sužinojusio apie draudiminį įvykį, pareigą apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Tarp šalių pasirašytos Draudimo sutarties 12.3.2 punkte nustatyta, jog draudėjas privalo apie įvykį pranešti nedelsiant, vėliausiai per septynias kalendorines dienas raštu informuoti draudiką ar jo nurodytą avarinį komisarą, ieškovas apie tai, kad yra sugedęs refrižeratorius, sužinojo 2005-07-03. Ieškovas neįrodė, jog jis atsakovą apie įvykį informavo 2005-08-01. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, jog atsakovą ieškovas apie įvykusį įvykį informavo 2005-11-24 faksiniu pranešimu, išsiųsdamas ieškovo vairuotojo paaiškinimą. Krovinio siuntėjas bendrovė Business Focus International 2005-07-07 raštu informavo ieškovą, kad atšildytas ir sugedęs krovinys negali būti naudojamas, netinka parduoti ir turi būti utilizuotas (I t., b.l. 39). Ieškovas, gavęs šį raštą, kaip rūpestingas vežėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, privalėjo informuoti savo draudiką apie įvykį iš karto, tačiau tai atliko praėjus beveik penkiems mėnesiams. Tokiu būdu, ieškovas pažeidė draudimo sutarties 12.3.2 punktą, užkirsdamas atsakovui, kaip draudikui, galimybę išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir nustatyti faktinį nuostolių dydį. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad dėl ieškovo netinkamai atliktos pareigos pagal draudimo sutartį, atsakovas, kaip draudikas, neturėjo galimybės duoti nurodymų draudėjui žalos sumažinimo klausimais, neteko galimybės derėtis dėl krovinio pardavimo pašarams ir tokiu būdu sumažinti žalos dydį, duoti draudikui tinkamus nurodymus nustatant faktinį nuostolių dydį, sugadinto krovinio apžiūros organizavimą, nes apie žalą nebuvo informuotas laiku. Dėl konstatuotinų aplinkybių aišku, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties 12.3.1, 12.3.2, 12.3.3 punktus. Pagal Draudimo sutarties 9.3.1 punktą, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jei draudėjas iš esmės pažeidė vieną iš 12 punkte išvardintų pareigų. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas pažeidė draudimo sutartį, nevykdydamas savo pareigos – atsitikus draudiminiam įvykiui, nepranešė draudimo sutartyje nustatytu terminu apie draudiminį įvykį.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo argumentais, jog ieškovas neįrodė, kad apie draudiminį įvykį atsakovui pranešė 2005-08-01. Nurodo, jog byloje tai patvirtina faksimilių ataskaita, jog pranešimai išsiųsti vienas po kito 2005-08-01 įmonei „Baltship Copenhagen A/S“ ir atsakovui. Nors atsakovas ir teigia, kad sužinojo apie įvykį tik 2005-11-24, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir išvadas apeliantui pateikė tik 2007-03-05. Pažymi, jog nesutinka su teismo išvada, jog pavėluotas pranešimas apie įvykį buvo pagrindas atsisakyti išmokėti draudimą. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino LR CK 6.1012 str., Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. ir 7 d. bei LR CPK 178 str. Remiantis minėtomis teisės normomis, draudikas nurodęs, jog prievolė mokėti draudimo išmoką pasibaigė turi tą aplinkybę kaip pagrindą nemokėti draudimo išmokos įrodyti. Teismas turėjo atsižvelgti į draudimo sąlygų sutarties pažeidimo sunkumą, nevertino, tariamų apelianto pažeidimų įtakos krovinio gabenimo metu atsiradusios žalos dydžiui, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir draudiminio įvykio. Nepagrįstai konstatuota, jog iš atsakovo buvo atimta galimybė derėtis su krovinio gavėju, kadangi atsakovas buvo informuotas po trijų savaičių, o krovinys iki jo utilizacijos gulėjo daugiau nei metus, todėl atsakovas turėjo visas galimybes pradėti derybas su krovinio gavėju. Nors ir vėliau atsakovas buvo informuotas apie įvykį, tačiau nedalyvavo krovinio 2006-08-22 tyrimo ir jo sunaikinimo procedūrose dėl savo kaltės ir neveikimo. Nėra pagrindo teigti, jog dėl pavėluotai pateikto pranešimo atsakovui buvo užkirstas kelias išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti faktinį žalos dydį, kadangi vežėjas „Baltship Copenhagen A/S“ suorganizavo ekspertizę, kurios atsakovas neginčijo. Todėl atsakovas net nedalyvavęs krovinio sunaikinimo procese, turėjo realią galimybę įsitikinti, koks buvo krovinio sugadinimo laipsnis, žalos dydis. Nurodo, jog 2009-01-28 ekspertizės aktu buvo nustatyta, jog krovinys į Klaipėdą buvo pristatytas visiškai sugadintas, negalėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, todėl pranešimas ar nepranešimas atsakovui apie įvykį neturėjo reikšmės žalos dydžiui. Nors apeliantas ir nepranešė atsakovui apie refrižiratoriaus gedimus gabenant krovinį jūrą, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovas nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti. Apeliantas tik sužinojęs apie temperatūros žymų pakitimą, nedelsdamas tai pranešė faktiniam vežėjui „Baltship Copenhagen A/S“ ir skubiai organizavo techninių gedimų šalinimo darbus. Todėl mano, jog nėra jokio tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų krovinio priėmimo metu bei krovinio sugadinimo ir atsiradusios žalos. Apeliantas ėmėsi būtiniausių priemonių kroviniui apsaugoti nuo sugedimo, kas yra ir numatyta Draudimo sutarties 12.3.1 punkte, todėl mano, jog nepadarė numatyto punkto pažeidimo, nes savo veiksmais nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti žalos atsiradimo. Nesutinka su teismo argumentais, jog pažeidė Draudimo sutarties 12.3.3 punktą, įpareigojantį apeliantą imtis jam prieinamų protingų priemonių, laikantis draudiko ar jo atstovo nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti, dėl sugadinto krovinio apžiūros organizavimo bei tolesnio tvarkymo. Nurodo, jog jokie nurodymai ieškovui nebuvo duoti, atvirkščiai, pasitelkdamas faktinį vežėją, jo civilinės atsakomybės draudiką ir nepriklausomus ekspertus atliko visus nuo apelianto priklausančius veiksmus, kad būtų tinkamai apžiūrėtas krovinys ir įvertinta jo būklė bei nustatytas žalos dydis. Mano, jog Draudimo sutarties 12.3.2 punkte numatytas įpareigojimo, apie įvykį pranešti draudikui per 7 dienas, pažeidimas buvo tik formalus ir neturėjo jokios įtakos atsakovo galimybėms dalyvauti įvykio tyrime. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas teisėtai pasinaudojo Draudimo sutarties 9.3.1 punktas įtvirtinta teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Apeliantas pripažįsta, kad 12.3.2 punktą pažeidė, kadangi atsakovui pranešė apie įvykį po trijų savaičių, tačiau tai neturi įtakos atsakovo pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Atsakovas apeliacinį skundą laiko nepagrįstu ir prašo jį atmesti. Pažymi, jog apeliantas savo reikalavimus kildino iš to, kad jis asmeniui – Business Focus International Ltd, iš kurio priėmė krovinio transporto užsakymą 2008-01-23 įskaitymo būdu atlygino 17010,99 EUR. Nurodo, jog žala dėl krovinio visiško sugadinimo tranzite buvo atlyginta ne tam asmeniui, kuris ją patyrė, t.y. krovinio gavėjui galutinėje krovinio pristatymo vietoje OOO „Marcon“, todėl apeliantas neatlyginęs žalos patyrusiam asmeniui pagal Draudimo sutarties 93 str. 1 d. neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą. Draudimo sutarties 6.1 punkte draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip „draudėjo atsakomybės atsiradimas teikiant draudžiamas paslaugas, nepriklausomai nuo to, dėl kieno veiksmų kyla draudėjo atsakomybė“. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantas žinodamas, jog krovinys sugedęs ir tai sąlygos draudiminį įvykį, jį priėmė tolimesniam gabenimui ir tai yra ieškovo civilinės atsakomybės atsiradimas. Ieškovo civilinė atsakomybė buvo sąlygota jo paties sąmoningų veiksmų, akivaizdu, kad sąmoningi veiksmai prisiimant už savo verslo partnerį civilinę atsakomybę negali būti laikomi atsitiktinio pobūdžio, todėl laikytina, jog draudiminį įvykį apeliantas sukėlė tyčia. Remiantis LR CK 6.1014 str. 1 d. įvykus draudiminiam įvykiui dėl draudėjo tyčios, atsakovas turi būti atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Nurodo, jog apeliantas žinodamas apie krovinio atšilimą elgėsi priešingai nei reikalavo protingumo, sąžiningumo ir rūpestingumo principai – sąmoningai nepranešė atsakovui apie žalą, sąmoningai priėmė tolimesniam vežimui sugadintą krovinį, sąmoningai neužfiksavęs perimamo vežimui jau visiškai sugedusio krovinio būklės priėmimo perdavimo akte ar važtaraštyje arba kituose dokumentuose, prarado prima facie įrodymus prieš krovinį sugadinusius savo verslo partnerius. Šių aplinkybių visuma rodo, jog apeliantas tyčia pažeidė Draudimo sutarties 9.3 punktą ir LR CK 6.1015 str. 4 d., nes dėl apelianto veiksmų tapo nebegalima įgyvendinti pagal subrogaciją įgytinos reikalavimo teisės į krovinį sugadinusį asmenį. Nurodo, jog krovinys sugedo 2005-07-03, apeliantas apie tai žinojo, tačiau apie draudiminį įvykį pranešė tik 2005-11-24, tuo pažeisdamas Draudimo sutarties 12.3.2 punkte nustatytą septynių dienų terminą. Tai sąlygojo Draudimo sutarties 14.10 punkte numatytų neigiamų padarinių atsiradimą, kai atsižvelgiama į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas sudarė draudimo sutartį CMR 000092, pagal kurią atsakovas laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 apdraudė ieškovo civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis ieškovo vykdomoje veikloje (I t., b.l.19, 23-31). Atsakovas apdraudė draudimo sutarties 3 p. nurodytas rizikas.
Iš byloje esančio krovinių gabenimo užsakymo Nr.52 matyti, kad bendrovė Business Focus International 2005-06-27 užsakė ieškovo paslaugą pristatyti krovinį (šaldytus duonos produktus) iš Danijos į Maskvą Rusijoje, ši užsakymą pasirašė minėta bendrovė ir ieškovas (I t., b.l.56-57). Taip pat nustatyta, kad krovinį iš Danijos jūrų uosto iki Klaipėdos pristatė Baltship Road A/S, ieškovas buvo gavėjas, vykdant multimodalinį pervežimą (CMR Konvencijos 2 str.) (II t., b.l.159-166). Byloje nėra duomenų, kas krovinį pervežė Danijoje nuo pakrovimo vietos iki jūrų uosto, nes nepateiktas tai patvirtinantis važtaraštis. Įvertinusi bylos įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, pervežant krovinį jūra, veikė kaip ekspeditorius, nes vežimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir Business Focus International, o vežimo sutarties trap Baltship ir Busines Focus International nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagal CMR Konvencijos 3 str. yra atsakingas už krovinio sugadinimą krovinio siuntėjui ar gavėjui. Tačiau pagal CMR Konvencijos 37 str. ieškovas, atlyginęs nuostolius, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu. Ieškovas perėmė krovinį iš Baltship Road A/S Klaipėdoje 2005-07-04, į CMR važtaraštį jokių pastabų dėl krovinio kokybės bei jo sugadinimo nepareiškė, nors jau 2005-07-03 žinojo, kad sugedo refrižeratoriaus šaldymo įranga ir krovinys atšilo iki -1 ⁰C laipsnio (I t., b.l.33, 18, 77-78), bet krovinys negalėjo būti atšildytas daugiau nei iki -18 ⁰C laipsnių ir ieškovui tai buvo žinoma, nes tokio pobūdžio krovinį vežė ne vieną kartą (I t., b.l.77-78). Bylos duomenys patvirtina ir šalys to neginčijo byloje, kad krovinys buvo sugadintas būtent pervežimo jūra iki Klaipėdos metu, sugedus refrižeratoriaus šaldymo įrangai. Todėl ieškovas, kaip apdairus, sąžiningas privalėjo CMR važtaraštyje nurodyti pastabą apie tai, tokiu būdu galėdamas užtikrinti savo regreso bei atsakovo subrogacijos teisę į kaltą asmenį. Tačiau ieškovas pažeidė tokią savo pareigą, atsakovas šiuo argumentu atsikirtinėjo pirmos instancijos teisme, ši aplinkybė buvo tiriama, tačiau pirmos instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė (LR CPK 270 str. 4 d.), todėl dėl šio argumento pasisako teisėjų kolegija. Tuo labiau, kad teismo sprendimas palankus atsakovui ir jis neturėjo teisės skųsti teismo sprendimo motyvų apeliacine tvarka (LR CPK 301 str. 1 d., 306 str. 1 d.). Minėtu argumentu atsakovas atsikirtinėja ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, ieškovas neužtikrino regreso teisės, vežėjas Baltship būtent šiuo argumentu vadovaudamasis atmetė ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovas pažeidė draudimo sutartį. Pagal draudimo sutarties 9.3 p. atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo kaltę, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, turėjo teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti ieškovui, ieškovui atsisakius savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą ar jei šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo tyčios. Šiuo atveju tyčia suprastina ir kaip netiesioginė tyčia. Pagal LR CK 6.1015 str. 4 d. draudėjui atsisakius savo regreso reikalavimo teisės į kaltą už žalą asmenį arba ją įgyvendinti tapus negalima dėl draudėjo kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo. Kaip minėta, ieškovui nedarius minėto įrašo CMR važtaraštyje, dėl jo kaltės tapo negalima įgyvendinti jo regreso teisės į atsakingą už žalą asmenį. Šiuo atveju kaltės forma neturi esminės reikšmės, ieškovui, kaip verslo įmonei taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ieškovas neabejotinai yra kaltas dėl jo prarastos regreso teisės. Todėl atsakovas pagrįstai įgijo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką (draudimo sutarties 9.3 p., LR CK 6.1015 str. 4 d.).
Be to, ieškovas pažeidė draudimo sutarties 12.3.2 p., nes šiame punkte nurodytu terminu nepranešė atsakovui apie įvykusį draudiminį įvykį. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas atsakovui pranešė tik 2005-11-24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, kad ieškovas atsakovui apie draudiminį įvykį pranešė tik 2005-11-24. Ieškovo minimas išsiųstų faksimilių ataskaita neatspindi, kad ieškovas siuntė atsakovui būtent pranešimą apie draudiminį įvykį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus šiuo klausimu ir padarė teisingą išvadą, teisėjų kolegija, kaip minėta, sutinka su teismo argumentais ir išvadomis, todėl nekartoja argumentų. Todėl atmetami ieškovo argumentai, kad apie draudiminį įvykį atsakovui pranešė 2005-08-01, kaip neįrodyti.
Dėl minėto draudimo sutarties pažeidimo atsakovas prarado galimybę duoti ieškovui nurodymus dėl sugadinto krovinio apžiūros organizavimo ir tolimesnio tvarkymo. Ieškovas, žinodamas, kad krovinys sugadintas, jį toliau transportavo į Rusiją, dėl ko padidėjo žalą, nes atsirado papildomos transportavimo, muitinės išlaidos. Ieškovas neatliko visų būtinų veiksmų ir nesiėmė visų prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas pažeidė draudimo sutarties 12.3.1, 12.3.2 ir 12.3.3 p. numatytas pareigas. Teisėjų kolegija sutinka atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovo nepranešimas laiku apie draudiminį įvykį sąlygojo didesnę žalą, atsakovas buvo suklaidintas dėl draudiminio įvykio bei žalos padarymo aplinkybių (vietos ir laiko). Pranešimas apie draudiminį įvykį yra esminė draudimo sutarties sąlyga. Ieškovo draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, kaip minėta sąlygojo didesnę žalą, apsunkino draudiminio įvykio aplinkybių bei žalos dydžio nustatymą, ieškovas nebuvo sąžiningas atsakovo atžvilgiu, elgėsi labai neatsargiai, pažeidė protingumo ir sąžiningumo standartus, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių pobūdį. Todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis draudimo sutarties 9.3.1 p., 14.10 p. bei LR CK 6.1012 str. 2 d., atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką. LR CK 6.1012 str. 2 d. numatyti atvejai, kai draudimo išmoka turi būti mokama, nors draudėjas ir pažeidė pranešimo apie draudiminį įvykį terminą, yra išimtis iš minėtos normos ir taikoma tik išimtinais atvejais, draudėjui įrodžius minėtą sąlygą. Priešingu atveju minėta norma prarastų prasmę ir termino pranešimui pateikti nustatymas taip pat prarastų prasmę ir nebedrausmintų draudimo teisinių santykių šalių. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas sąmoningai pažeidė draudimo sutarties sąlygas, o nepranešimas nustatytu laiku apie draudiminį įvykį teismo pagrįstai ir teisingai buvo įvertintas kaip pagrindas pagal LR CK 6.1012 str. 2 d. atsakovui atsisakyti mokėti ieškovui draudimo išmoką. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog nepranešimas apie draudiminį įvykį neturėjo įtakos atsakovo pareigai išmokėti draudimo išmoką (LR CK 6.1012 str. 2 d.).
Taigi, esant dviem savarankiškiems pagrindams nemokėti draudimo išmoką (LR CK 6.1012 str. 2 d., 6.1015 str. 4 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytų motyvų taip pat atmestini, nes jie neturi teisinės reikšmės bylai.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Atsakovas patyrė 3000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui atlygintinos minėtos išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1300 Lt (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Arijus“ atsakovui If P&C Insurance 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.