Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-13-835/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2-13-835/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03239-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
V. T.
Civilinė byla Nr. 2-13-835/2014(Proceso Nr. 2-13-3-03239-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.1.; 35.5.; 44.1.; 51.; 93.2.16.; 93.2.21.; 95.2.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 113.1.; 116.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Eglei Volungevičienei, dalyvaujant ieškovei J. B., atsakovo atstovei advokatei S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. T. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3008,23 Lt nuostolių atlyginimą už turėtas išlaidas, išlaikant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 143,96 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos su atsakovu santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, bendru šalių sutikimu, bei po ½ dalį padalintas santuokos metu įgytas 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo bute gyveno viena, nes atsakovas gyvena Norvegijoje. Nutraukus santuoką, viena rūpinosi buto reikalais, atsakovas visiškai neprisėdėjo prie buto išlaikymo. Iki 2012 m. spalio 16 d. atsakovas nesidomėjo butu, nors tam turėjo visas galimybes. Ji su atsakovu ir jo atstovu teisininku N. S. bendravo internetu, bandė geruoju susitarti dėl buto išlaikymo išlaidų kompensavimo. Elektroniniu paštu jam pateikė išsamią komunalinių mokesčių paskaičiavimo lentelę ir konkrečią jam priklausančią mokėti išlaidų sumą, kurių mokėjimas nepriklauso nuo to ar butu naudojamasi ar ne. Pagal atsakovo 2013 m. kovo 28 d. pateiktą ieškinį dėl naudojimosi tvarkos esant bendrai dalinei nuosavybei nustatymo Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu patvirtino šio buto naudojimosi tvarką. Po šio sprendimo, atskyrus kambarius, ji savo dalį išnuomojo. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. atsiskyrė savo mokesčius, sudarė sutartis atskirai už savo dalį. Nors atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo nuo 2010 metų, tačiau ji prašo priteisti patirtus nuostolius nuo santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. - kai buvo padalintas turtas iki 2013 m. liepos 8 d. - kai buvo nustatyta naudojimosi butu tvarka.

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, šalims nutraukus santuoką bei padalijus butą po ½ dalį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyveno užsienyje ir artimiausiu metu neplanavo grįžti į Lietuvą, susitarė, kad ieškovė naudosis visu butu, jį prižiūrės bei išlaikys. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė nekilnojamojo turto panaudos sutartis, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė vienašališkai sprendė klausimus, susijusius su buto naudojimu, tarp šalių susiklostę neterminuoti panaudos teisiniai santykiai faktiškai nutrūko tik 2013 m. liepos 8 d., kai teismas nustatė ginčo buto naudojimosi tvarką. Ieškovė nuo 2012 m. vasario 1 d. bute gyveno su A. L., nepranešusi apie tai atsakovui bei be atsakovo sutikimo, todėl ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, nes pareiga išlaikyti šalims priklausantį butą už visą ginčo laikotarpį priklausė ieškovei, o nuo to momento, kai į butą įsileido gyventi trečiąjį asmenį, t. y. nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio mėnesio ši pareiga kilo ir A. L.. Atsakovas tuo metu, už kurį prašoma priteisti komunalinių mokesčių dalį, ginčo bute negyveno ir nesinaudojo. Išimtinai naudą iš ginčo daikto gavo ieškovė ir A. L., todėl visi su buto išlaikymu susiję mokesčiai turi būti padengti ieškovės ir A. L.. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavę faktiniai panaudos santykiai, todėl ginčo laikotarpiu finansiškai atsakinga turėtų būti ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei atsiradę nuostoliai, susiję su buto išlaikymu, atsirado ne dėl atsakovo kaltės ar pareigų nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. 1998-5008-1019:0035, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - butas), po ½ dalį bendrąją daline nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo (t. 1, b. l. 103-104). Šio buto naudojimosi tvarka nustatyta Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu (t. 2, b. l. 65-66). Padalinus butą, jame gyveno ieškovė, kuri viena mokėjo visus buto mokesčius, to neneigė ir atsakovas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas šios kategorijos bylose neprivalo rinkti įrodymų savo iniciatyva (CPK 179 str.). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos įrodinėjimo proceso metu.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas nuo buto padalijimo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki naudojimosi šiuo butu tvarkos nustatymo 2013 m. liepos 8 d. privalėjo mokėti komunalinius mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį.

Atsakovas įrodinėja, kad jis neturėjo pareigos išlaikyti jam priklausančią buto dalį, nes ieškovei vienai gyvenant bute nuo jo padalijimo iki naudojimosi butu tvarkos nustatymo buvo susiformavę faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp buto savininkų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas būtų sudarę panaudos sutartį pagal individualias sąlygas, kurioje būtų nustatyta, kad už buto išlaikymą apmoka buto naudotojai, todėl jo teiginys, kad už buto išlaikymą privalo mokėti jame gyvenę asmenys, atmestinas. Iš atsakovo pateikto įgaliojimo matyti, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. jis įgaliojo savo motiną E. T. valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra jam priklausančia buto dalimi, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 67). Šis atsakovo įrodymas nuginčija jo versiją, kad su ieškove iki 2013 m. liepos 8 d. buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Taip pat iš pateikto elektroninio laiško ieškovės susirašinėjimo su atsakovo atstovu turinio matyti, kad derinant naudojimosi butu tvarką, ieškovei pasiūlius į sutartį įtraukti mokesčių už butą mokėjimo klausimą, nieko nebuvo užsiminta apie jokią žodinę panaudos sutartį. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji visu butu nesinaudojo, nes atsakovui priskirtas kambarys buvo užrakintas. Atsakovas to nepaneigė. Vien aplinkybės, jog vienas buto savininkas jame gyvena, o kitas ne, buvimas neįrodo, kad gyvenantysis naudojasi visu butu ir privalo išlaikyti kitam savininkui priklausančią dalį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis.

Atsakovas neginčija, kad yra minėto buto savininkas ir valdo butą asmeninės nuosavybės teise. Jo pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės. Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 straipsnį, kiekvienas asmuo privalo vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas ginčo laikotarpiu buvo ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl turi pareigą mokėti privalomus mokesčius.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, todėl butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 4 d.).

CK 4.76 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Iš ieškovės pateiktų komunalinių mokesčių paskaičiavimo lentelės ir pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ne visas jos sumokėtas išlaidas už buto komunalines paslaugas, bet tik tas, kurias privalo mokėti buto savininkas, net ir nesinaudodamas savo butu, tai yra išlaidos už šildymą bei karšto vandens cirkuliacijos/„gyvatuko“ mokestis, eksploatavimo/administravimo išlaidos, vandens pardavimo kaina/abonentinis mokestis, mokestis už šiukšles, pastovioji dujų tarifo dalis/abonentinis mokestis, elektra bendro naudojimo patalpų apšvietimui. Byloje nustatyta, jog atsakovui, nevykdžius bendros pareigos mokėti mokesčius už buto šildymą ir komunalines paslaugas, ieškovė turėjo teisę apmokėti ½ dalį atsakovui tenkančių mokesčių, o juos sumokėjusi, įgijo teisę reikalauti minėtos dalies iš atsakovo. Iš pateiktos lentelės apie patirtas bendrąsias išlaidas bendro turto išlaikymui ir pateiktas sąskaitas, bankinius pavedimus matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio (imtinai) už ginčo buto išlaikymą sumokėjo 6016,47 Lt (t. 2, b. l. 91-129, t 1, b. l. 10-88). Mokesčiai už ieškovės sunaudotą vandenį, dujas, elektros energiją į šią sumą neįskaičiuoti. Pateiktais dokumentais nustatyta, jog ieškovė turėjo 3008,23 Lt išlaidų, susijusių su atsakovui tenkančios buto dalies išlaikymu. Atsakovas šios sumos neginčija ir pripažįsta, jog už ieškovės nurodomą laikotarpį jis jokių mokesčių, susijusių su buto išlaikymu, nemokėjo. Ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą, ji patyrė nuostolių, todėl gali reikalauti jų atlyginimo, ir įsigijo jo atžvilgiu kreditoriaus teises (CK 4.76 str., 6.50 str.3 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje, šalių paaiškinimus, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 3008,23 Lt patirtų nuostolių išlaikant butą (CK 6.1 str., 6.38 str. 1 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos iš atsakovo.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinas 90,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, 8,15 Lt už dokumentų siuntimą ir 45,81 Lt transporto išlaidos, kurios pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, bei 19,51 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 93 str. 1 d.) (t. 1, b. l. 100-101, t. 2 b. l. 92-93, 130, 131-133).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovei J. B. 3008,23 Lt nuostolių atlyginimą už turėtas išlaidas, išlaikant butą, esantį (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143,96 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. T. valstybei 19,51 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė