Panevėžio apygardos teismo nutartis

A. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, dalyvaujant naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi A. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 17 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas 2023 m. sausio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi buvo pratęstas.

3. Teismo posėdyje A. B. ir jo gynėjas adv. A. Leonavičius prašo skundą tenkinti ir pakeisti stacionarinį gydymą į ambulatorinį, o prokurorė siūlo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs A. B. skundą, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė A. B. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2022 m. gruodžio 7 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), matyti, kad Komisija, rekomenduodama tęsti A. B. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad paciento psichikos būklė gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili. Psichomotorinio susijaudinimo, agresijos, impulsyvaus elgesio, reikšmingų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų per visą stebėjimo laikotarpį nebuvo. Psichozės reiškinių nėra. Pacientas vaistus vartoja, gydymą toleruoja gerai, dalyvauja užimtumo veiklose. Klinikiniame vaizde dominuoja įgimtos silpnaprotystės sindromas – sutrikusi impulsų kontrolė, soc. dezadaptacija, emocinis nebrandumas, primityvumas, konkretus mąstymas, nepakankama kritika gydymosi bei buvusio elgesio atžvilgiu, stebimas visų psichinių funkcijų atsilikimas, vidutinio protinio atsilikimo ribose. Priverstinis stacionarinis gydymas jau trečias. Komisijos metu ramus, nusiskundimų neišsako. Aktyvios psichopatologijos nesiaiškinama. Emocijos labilios, primityvios. Mąstymas konkretus, sumažėjusio produktyvumo. Intelektas defektinis. Dėl protinės negalios pacientas savarankiškai gyventi nesugeba, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

8. Taip pat iš Išvados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu A. B. skyriuje yra ramaus elgesio, jo emocijos stokoja adekvatumo, nuotaika dažniausiai gera. Dėmesio koncentracija apsunkinta.

9. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė nurodė, kad A. B. gydomas pirmą pusmetį. Stokoja suvokimo. Reikia jį ilgiau stebėti ir gydyti.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. B. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas neabejoja surinktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per stebimą laikotarpį A. B. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimą – ji dar nėra pakankamai stabili. A. B. klinikiniame vaizde dominuoja įgimtos silpnaprotystės sindromas, dėl ko jam yra sutrikusi impulsų kontrolė, jis yra emociškai nebrandus, nepakankamai kritiškas gydymosi ir buvusio elgesio atžvilgiu. Jo emocijos stokoja adekvatumo. Apsunkinta dėmesio koncentracija. A. B. nesugeba gyventi savarankiškai, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas A. B. vis dar reikalingas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad A. B. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Jam gydymas taikomas tik vos daugiau nei 7 mėnesius.

11. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartimi A. B. buvo bandyta taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau tai teigiamo poveikio jo būklei nedavė. Jis nesilaikė ambulatorinio gydymo tvarkos – nevartojo vaistų, piktnaudžiavo alkoholiu. Aukštesnysis teismas nemano, jog šiuo atveju situacija būtų kitokia. Kaip minėta, A. B. būklė dar nėra tokia stabili. Vien tik tai, kad A. B. nurodo besigailintis dėl savo elgesio taikant jam ambulatorinį stebėjimą ir pažada šį kartą lankytis pas gydytojus, būdamas stacionare jis elgiasi gerai, o pensionate jam yra saugoma vieta, minėtų teismo išvadų nekeičia. Be kita ko, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, A. B. aiškino, kad viską padarė dėl draugų įtakos, kas rodo, jog jis nėra visiškai kritiškas savo netinkamų veiksmų atžvilgiu, bando save pateisinti, apkaltindamas kitus.

12. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.