Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-09-02 · Administracinė byla Nr. I-1409-0602/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-02
Bylos Nr.
I-1409-0602/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pran.), Jūra Marija Strumskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. J.
Trečiasis asmuo
R. J., UAB „Naujamiesčio būstas“, A. K.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vladimiras Kononenka
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1409-602/2009
Proc. Nr. 3-61-3-00277-2009-10
Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 02 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Veslavos Ruskan, kolegijos teisėjų Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui Vladimirui Kononenkai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. ir jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Naujamiesčio būstas“, A. K. ir R. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-11-19 pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą. 2009-04-06 ir 2009-04-10 pareiškėjas patikslinęs skundo reikalavimus (2 t., b. l. 64-65, 68) prašo teismą: 1) panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-09-07 sprendimą Nr. S-133-(A(G)-170) (toliau – VAAGK sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją nustatyti, kad A. K. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai (be parengto projekto ir negavus statybos leidimo) vykdė statybos darbus, ir pareikalauti iš jos perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus (atstatyti pagrindinių statinio sienų vientisumą); 3) pripažinti, kad atsakovas, vykdydamas valstybinę statybos priežiūrą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vilkino ir netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006-2007m. A. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame vienu aukštu aukščiau nei pareiškėjo butas, buvo vykdomi statybos darbai, dėl kurių pareiškėjo nuomone buvo daroma žala pareiškėjo turtui bei pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas įvertinti statybos darbų teisėtumą, sustabdyti pradėtus darbus ir pareikalauti pašalinti padarytus pažeidimus. Atsakovas vilkino jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą. Atsakovas neužtikrino, kad savavališki statybos darbai būtų laiku nutraukti, sustabdyti statybos darbai savavališkai nebūtų tęsiami ir atstatyta iki tol buvusi faktinė namo konstrukcijų padėtis. Atsakovas ignoravo įrodymus, patvirtinančius kad statybos darbai atliekami be bendraturčių sutikimo, be projekto ir statybos leidimų. Vykdant savavališkos statybos darbus buvo pažeisti esminiai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai, kurie gali sukelti dalies statinio griūtį. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – VAAGK, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo ir valstybės institucijos ginčą, skundą atmetė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 33-35). Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamento) sudarytai komisijai 2007-06-06 atlikus patikrinimą, tiriant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) 2007-05-09 persiųstą pareiškėjo skundą, apie patikrinimo išvadas pareiškėjas buvo informuotas 2007-07-13 raštu Nr. (100)11.55-563, tačiau su juo nesutiko, teigdamas, kad jis formalus. Pakartotinai atlikus patikrinimą ginčo bute, dalyvaujant Inspekcijos specialistei, pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl minėtame bute vykdomų remonto darbų teisėtumo ne kartą su skundais kreipėsi į VAVA, šiuos skundus tyrė kompetentingos komisijos, tačiau savavališkų darbų vykdymo faktai nepasitvirtino. Papildomai paaiškino, kad buvo atliktos statybinės ekspertizės, kurių išvadų pareiškėjas nenuginčijo. Pačiam atsakovui nekilo pareiga atlikti ekspertizę, nes nebuvo teisės aktuose nustatytų sąlygų. Savavališkos statybos aktas buvo surašytas dėl vienos nišos sienoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niša iki reikalavime nurodyto termino - 2007-07-15 dienos - buvo likviduota.

Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, prašė atidėti teismo posėdį dėl didelio darbo krūvio, darbuotojų atostogų. Pagal ABTĮ 78 str. 3 d. bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdžio data buvo suderinta su dalyvaujančiais byloje asmenimis, apie bylos nagrinėjimą yra paskelbta spaudoje. Todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J., atsiliepime į skundą, iš esmės pakartoja skundo argumentus (2 t., b. l. 72-73). R. J. papildomai paaiškino, kad apskųsti ekspertizės aktų negalėjo, nes apie juos sužinojo tik VAAGK posėdyje. Be atsakovo nurodytų savavališkos statybos darbų, buvo atlikti ir kiti darbai - padarytos dar trys nišos, tai patvirtina 1986 metų inventorizacijos duomenys; dėl šių nišų išplonėjo penkto aukšto sienos ir per jas drėgmė eina į pareiškėjo ir R. J. butą. Statybos darbai buvo vykdomi išorinėje sienoje, kuri yra viso namo gyventojų nuosavybė. Reikia vadovautis inventorizacijos duomenimis, kurie, kol nenuginčyti, laikomi teisingais. Negalima vadovautis ekspertizės aktais, nes ekspertizė atlikta užsakius suinteresuotam asmeniui, abu kartus atliko ta pati firma, pareiškėjui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu R. J. ir atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K., reikšdama nuomonę į skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, jai pradėjus buto remontą, pareiškėjas jos veiksmus nuolat skundė Departamentui, ji įvykdė visus Departamento nurodymus ir reikalavimus, susijusius su bute vykdomais remonto darbais, ir jos lėšomis buvo atliktos kelios ekspertizės, kurios patvirtino pareiškėjo skundų nepagrįstumą, šios išvados nėra paneigtos. Visi pareiškėjo skundai susiję ne su jo susirūpinimu tariamai galima namo griūtimi, o su siekiu priversti ją apmokėti už jo buto remontą, kuris reikalingas tam, kad būtų pašalinta tariamai šiam butui dėl jos atliekamų buto remonto darbų padaryta žala (1 t., b. l. 65).

UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. nuo 2006-12-08 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė (2 t., b. l. 7). 2006-06-02 – 2006-12-08 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas buvo V. K. (2 t., b. l. 7). Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. nuo 1992-04-10 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė (2 t., b. l. 6). Pareiškėjas V. J. yra trečiojo suinteresuoto asmens R. J. sutuoktinis (1 t., b.l.123-124). V. J. ir R. J. nurodė, kad pareiškėjas gyvena sutuoktinei priklausančiame bute.

VĮ „Registrų centro“ pateiktų namo (duomenys neskelbtini) g. 2 aukštų planai patvirtina, kad A. K. priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra namo 5 aukšte virš R. J. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13, 14).

Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinys, jų paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdomi statybos darbai.

Byloje nustatyta, kad 2006-12-15 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) priėmė Savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-120 dėl to, kad statytojas A. K. savavališkai rekonstravo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. skersinėje sienoje buvo iškirsta niša 2x2,5 m, kurios gylis didesnis nei ½ sienos storio (1 t., b. l. 196). Akte nurodyta statytojui įstatymo nustatyta tvarka parengti projektą ir gauti leidimą darbų vykdymui.

2006-12-15 Departamentas surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad rekonstruojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skersinėje sienoje buvo iškirsta niša 2x2,5 m, kurios gylis didesnis nei ½ sienos storio.

2006-12-28 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės A. K. užsakymu firma „Tyrimai ir projektai“ atliko patalpų būklės ekspertizę ir aktu Nr. 6/150 nustatė, kad name (duomenys neskelbtini) apie 1960 m. buvo atliktas kapitalinis remontas, ir nelaikančioje pertvarinėje sienoje, kurioje anksčiau buvo dūmtraukio kanalas, iškirsta 2x2,5 metro niša, neturinti poveikio pastato stabilumui (1 t., b. l. 125-127).

2007-03-14 Departamento Savavališkos statybos aktu Nr. (101)(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38) nustatyta, kad V. K. savavališkai rekonstravo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. skersinėje sienoje iškirsta niša. Akte nurodyta, kad statytojas privalo tuojau pat sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir įstatymo nustatyta tvarka likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Dėl administracinio teisės pažeidimo 2007-03-20 surašytas protokolas Nr. (101)11.12-82 (1 t., b. l. 37), 2007-04-05 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-97 (1 t., b. l. 36) paskirta nuobauda – įspėjimas už Statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ pažeidimus. Šio nutarimo pagrindu V. K. 2007-04-12 pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos reikalavimas iki 2007-07-15 likviduoti savavališkos statybos padarinius (1 t., b. l. 40).

Pareiškėjas 2007-05-09 raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas nustatyti objektyvią buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esamų statybinių pažeidimų apimtį ir užtikrinti savavališkos statybos padarinių šalinimą (VAAGK byla, l.29-30). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ginčo bute 2007-05-08 buvo ardoma išorinė atraminė siena, dėl ko namo išorinės atraminės sienos išorėje yra matoma anga, kas kelia abejonių dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Šio rašto kopijos buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Departamentui.

2007-06-05 UAB „Naujamiesčio būstas“ priėmė Aktą dėl žalos nustatymo, kuriame nurodė, kad žala bute (duomenys neskelbtini), kurio savininkė R. J., padaryta dėl buto (duomenys neskelbtini) statybos dalyvių kaltės, o Akte dėl statybos darbų įvertinimo nustatė, kad neužtikrinti esminiai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai (1 t., b. l. 53-58).

2007-06-12 Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas nustatyti objektyvią ginčo buto remonto statybinių pažeidimų apimtį bei užtikrinti savavališkos statybos padarinių šalinimą, taip pat įvertinti Departamento pareigūno neveikimą bei jo kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimą bei vilkinimą juos atlikti vertinant ginčo bute atliktų statybos darbų pažeidimų apimtis (VAAGK byla, l.26-28). Šį prašymą pareiškėjas motyvavo tokiomis aplinkybėmis: 1) ginčo bute 2007m. gegužės mėn. 30-31 dienomis buvo ardomos pagrindinės laikančios namo konstrukcijos- perdanga tarp aukštų; 2) dėl šiame bute vykdomų statybos-remonto darbų 2007-06-04 buvo užkišta buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvės kanalizacija ir dėl kanalizacijos vamzdyno keitimo darbų 2007-06-05 buvo užpiltos šio buto lubos, o Departamento darbuotojas K. K. į žodinį prašymą atkreipti dėmesį į paminėtame bute vykdomus statybos darbus, tinkamai nereagavo; 3) nors statybos darbai buvo sustabdyti, statyba vyksta toliau; 4) atlikta ginčo buto statybos darbų ekspertizė yra netinkama arba darbai buvo tęsiami ir po jos atlikimo.

2007-06-28 A. K. surašytas Departamento reikalavimas iki 2007-09-01 atlikti ekspertizę, siekiant įsitikinti, ar atlikti darbai neturi poveikio pastato stabilumui (1 t., b. l. 39).

2007-07-13 Departamentas raštu Nr. (100)11.55-563 „Dėl atliktų darbų pastato (duomenys neskelbtini) bute“ (1 t., b. l. 42) atsakė į pareiškėjo 2007-05-09 ir 2007-06-12 skundus (VAAGK byla (b. l. 26-29)), nurodant, kad A. K. surašytas reikalavimas atlikti ekspertizę dėl nišų, esančių išorinėje sienoje.

2007-07-17 Departamento Faktinių duomenų patikrinimo aktu (1 t., b. l. 41), patikrinus butą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad V. K. pateiktas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdytas, t. y. vidaus atitvarinėje sienoje buvusi niša užmūryta, savavališkos statybos padariniai likviduoti.

2007-08-01 A. K. užsakymu firma „Tyrimai ir projektai“ atliko patalpų būklės ekspertizę ir aktu Nr. 7/88 (1 t., b. l. 43-45) nustatė, kad patalpoje 49-1 išorinėje sienoje esančios nišos išlikusios nuo namo statybos pradžios ir po buvusio kapitalinio remonto 1960 metais, o susidėvėjusių ketinių atsišakojimų nuotekų vamzdžių pakeitimas naujais plastikiniais su sandariais guminiais sandarinimo žiedais, nepakenkė esamiems perdengimams ir nuotekų sistemai.

2007-08-10 pareiškėjas pateikė skundą VAAGK (VAAGK byla, l.23-25). Šiuo skundu pareiškėjas prašė Komisijos įpareigoti Departamentą priimti teisingą sprendimą, įvertinant bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktų statybos pažeidimų apimtis bei įpareigoti nevilkinti veiksmų, priskirtų minėto departamento kompetencijai, užtikrinti savavališkos statybos padarinių šalinimą, įvertinti Departamento pareigūno veiksmus (neveikimą).

VAAGK 2007-09-07 sprendimu Nr. S-133-(A(G)-170) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l.7-10). Sprendimą VAAGK motyvavo tuo, kad Departamentas, reaguodamas į pareiškėjo skundus dėl neteisėtų statybos darbų, ėmėsi visų jo kompetencijai priklausančių veiksmų juos ištirti, nurodė, kad kompetentinga komisija, o vėliau - ir ekspertizė, nustatė, jog pareiškėjo skundai nepasitvirtino, VAAGK taip pat nenustatė Departamento pareigūno veiksmuose vilkinimo ar neveikimo faktų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl bute adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), statybos valstybinę priežiūrą įgaliotos vykdyti institucijos veiksmų ar neveikimo nagrinėjant pareiškėjo žodinius ir rašytinius skundus dėl savavališkos statybos.

Statybos įstatymo 27 str. 4 d. 1 p. yra nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Statybos įstatymo 27 str. 4 d. yra nustatyta, kad apskrities viršininko administracija privalo tikrinti: 1) ar statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje bei statybos leidimo išdavimo procedūros ir terminai atitinka teisės aktų nuostatas; ar nevykdoma savavališka statinio statyba; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai; 2) ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado; 3) ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius reikalavimus; 4) ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu) laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus; 5) ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos produktų, turinčių atitikties dokumentus.

Statybos įstatymo 2 str. 71 p. yra nustatyta, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Statybos įstatymo 28 str. yra reglamentuotas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos įstatymo 28 str. 1d. nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta, kad Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

Anksčiau aprašytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas 2006-12-15 ir 2007-03-14 surašė savavališkos statybos aktus, kuriais konstatavo savavališkos statybos faktą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. skersinėje sienoje buvo iškirsta niša 2x2,5 m, kurios gylis (40 cm) didesnis nei ½ sienos storio (74 cm). Niša iškirsta nelaikančioje pertvarinėje sienoje, kurioje buvo dūmtraukių kanalai. Atliktus darbus 2006-12-18 ekspertizės akte konstatavo firma „Tyrimai ir projektai“, kuri ekspertizės atlikimo metu turėjo galiojantį įmonės kvalifikacijos atestatą, ekspertizės aktą pasirašė ekspertizės vadovas ir inžinierius, turintys išduotus kvalifikacijos atestatus.

Atsakovas nurodytus darbus įvertino kaip savavališką statybą todėl, kad darbai buvo atlikti be statybos leidimo, kuris šiuo atveju buvo reikalingas, nes darbai negali būti priskirti statinio paprastajam remontui, kuomet leidimas yra nereikalingas.

Statybos įstatymo 2 str. 19 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1111 redakcija) (toliau – ir Įstatymas) nustatyta, kad statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai - balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Statinio paprastasis remontas kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai - šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir Reglamentas) 13 p. atribojamas paprastasis remontas nuo kapitalinio: atliekant paprastąjį remontą, nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Vadovaujantis Reglamento 6.3 p., išorinė laikančioji siena – vertikali statinio išorinė konstrukcija, ribojanti statinį iš išorės ir laikanti kitų statinio konstrukcijų svorį, o 6.5 p. numato, kad vidinė siena – vertikali statinio vidinė konstrukcija, atskirianti vieną patalpą nuo kitos ir laikanti kitų statinio konstrukcijų svorį.

Vadovaujantis Įstatymo 23 str., statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą.

Reglamento 14.7 p. nustato, kad paprastojo remonto darbams priskiriami darbai, kai vidaus sienose įrengiamos nišos, kai nišos gylis neviršija pusės sienos storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas sienos storis. Anksčiau nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad iškirsta niša negalėjo būti priskirta paprastajam remontui, nes iškirstos nišos matmenys viršijo Reglamento 14.7 p. nustatytus dydžius.

Todėl atsakovas teisėtai konstatavo savavališkos statybos darbus ir įformino tai įstatymo nustatyta tvarka. Vėliau atsakovas pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius, patikrino ar savavališka statyba pašalinta, įsitikinęs, jog savavališka statyba pašalinta, surašė aktą.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos nustatymu ir jos padarinių šalinimu. Todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinai nurodytus veiksmus.

Pažymėtina, kad vykdant statybos darbus be statybos leidimo, kuomet jį buvo būtina turėti, statytojo veiksmai buvo susiję ir su kitų daugiabučio gyvenamojo namo interesais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 p. nustato, kad siekiant gauti statybos (išskyrus griovimą) leidimą, Statytojas turi pateikti: statinio bendraturčių sutikimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas); statinio projektą. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 str. 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o pagal 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo turėjo būti pateiktas minėtas bendraturčių sutikimas, kurio statytojas šiuo atveju neturėjo. Kadangi konkrečiu atveju buvo konstatuota savavališka statyba, nes nebuvo statybos leidimo, todėl klausimas dėl bendraturčių teisių pažeidimo nėra aktualus, nes savavališkos statybos padarinių šalinimas nėra susijęs su teisėtų veiksmų gaunant statybos leidimą atlikimu.

Aprašytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ėmėsi ir kitų veiksmų tam, kad būtų nustatytas aplinkybės ar bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo atlikti kiti savavališkos statybos darbai. Būtent atsakovas pareikalavo iš A. K. atlikti ekspertizę tikslu įsitikinti ar atlikti darbai neturi poveikio pastato stabilumui. Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad išorinėje buto sienoje yra dvi nišos, viena iš jų buvusio lango vietoje, šios nišos neaišku kada įrengtos, sanmazgo zonoje iškirsta grindų konstrukcija dėl susidėvėjusių kanalizacijos vamzdynų pakeitimo. A. K. reikalavimą įvykdė, pateikė 2007-08-01 ekspertizės aktą, kuriame faktinę būklę bei išvadas minėtais klausimais pateikė firma „Tyrimai ir projektai“, kuri ekspertizės atlikimo metu turėjo galiojantį įmonės kvalifikacijos atestatą, ekspertizės aktą pasirašė ekspertizės vadovas ir inžinierius, turintys išduotus kvalifikacijos atestatus. Ekspertizės akte nurodyta išvada, kad išorinėje sienoje esančios nišos su nepažeistu tinku išlikusios nuo namo statybos pradžios ir po buvusio kapitalinio remonto 1960 metais. Ekspertizės akte nurodoma, kad sienos išoriniame paviršiuje matomos buvusių langų angos, užmūrytos plytomis 1960 metais vykusio pastato kapitalinio remonto metu, vidinėje sienos pusėje yra išlikusios nuo 1960 metų nišos. Išvadose nurodoma, kad susidėvėjusių ketinių atsišakojimų nuotekų vamzdžių pakeitimas naujais plastikiniais su sandariais guminiais sandarinimo žiedais, nepakenkė esamiems perdengimams ir nuotekų sistemai. Ekspertizės akte nurodoma, kad sanmazge yra nuotekų ketinio stovo viršutinė dalis į kurią per plastikinį trišakį su sandariais guminiais sandarinimo žiedais pajungtas kanalizacijos ventiliavimo stovas ir naujas klozeto plastikinis nuotekų vamzdis, kuris pakeitė surūdijusį, tarnavusį 47 metus nuotekų vamzdį, buvusį toje pačioje klozeto pajungimo vietoje.

Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo vykdomi kiti statybos darbai, kuriems buvo reikalingas statybos leidimas, nes minėti darbai priskirtini statinio paprastajam remontui. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų susijusių su savavališkos statybos konstatavimu ar šalinimu.

Dėl nurodytų motyvų, atsakovo veiksmai, vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjo prašymą buvo teisėti, procedūra atlikta surinkus pakankamai faktinių duomenų išsamiam prašymo ištyrimui, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie yra atlikti (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1p., ABTĮ 3 str., 90 str.). Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija - VAAGK, atmetusi pareiškėjos skundą, teisingai išnagrinėjo administracinį ginčą.

Pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, negali būti skundo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas yra tik motyvas teismui priimant sprendimą. Taigi skunde keliamas reikalavimas (reikalavimai) turi būti konkretus, t.y. toks, kad jį patenkinus, jei būtų nustatyta, kad asmens teisės buvo pažeistos, tas pažeistas teises būtų galima apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdų (ABTĮ 5 str., 22 str.).

Nėra pagrįsti pareiškėjo motyvai, jog atsakovas negalėjo vadovautis A. K. iniciatyva atliktų firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertizės aktais. Nurodyti ekspertizės aktai surašyti apžiūrėjus ginčo butą, juose yra nustatyta faktinė padėtis bei pateiktos išvados, reikalaujančios specialių žinių. Būtent tokia informacija buvo reikalinga atsakovui sprendžiant klausimą kokio pobūdžio darbai buvo atlikti bute. Atsakovas, turėdamas nurodytus faktinius duomenis, įvertino juos pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybą reikalavimus, nustatė statybos rūšį bei atliko pagal savo kompetenciją šiuo atveju būtinus veiksmus.

Todėl teismas vadovaujasi nurodytomis ekspertizės išvadomis kaip rašytiniais įrodymais, kadangi ekspertizės nebuvo paskirtos šioje byloje (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. buvo pasiūlyta apsvarstyti statybinės ekspertizės skyrimo klausimus šioje byloje (t. 2, b.l. 2). V. J. ir R. J. nurodė, kad nesutinka apmokėti ekspertizės išlaidų, kurios būtų neproporcingai didelės šioje administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl institucijos neteisėtų veiksmų (ABTĮ 43 str. 3 d.). Todėl byloje nėra galimybės skirti ekspertizės.

V. J. ir R. J. pateiktame VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro pateiktame ekspertizės akte buvo vertinamos (duomenys neskelbtini) g. 2 daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, 48 buto konstrukcijų techninė būklė, aktas surašytas neapžiūrėjus 49 buto. Todėl šiame akte nėra nurodyta šiai bylai reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-317-643/2009 pagal R. J. ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo. Byla yra sustabdyta dėl to, kad byloje 2009-05-18 nutartimi yra paskirta statybos techninė ekspertizė užduodant ekspertui šiuos klausimus: Kokie sienų ir lubų defektai yra R. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje? Ar galima nustatyti šių defektų atsiradimo laiką? Jei taip, tai kada šie defektai atsirado? Ar A. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdomi remonto darbai, kurie turėjo įtaką esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams? Ar A. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomi remonto darbai yra defektų R. J., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsiradimo priežastimi? Ar įmanoma nustatyti tikslias sienų ir lubų defektų R. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsiradimo priežastis? Ar sienų ir lubų defektai R. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galėjo atsirasti dėl remonto darbų, įvykdytų kituose butuose tame pačiame gyvenamojo namo korpuse? Ar 2008 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) g. 2 daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, 48 buto konstrukcijų techninės būklės įvertinimas, defektų atsiradimo priežasčių įvertinimas buvo atliktas specialistų, turinčių tam teisę? Ar buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinė būklė atitinka VĮ Registrų centras užfiksuotiems dokumentams? Kada ir kokie statybos darbai atlikti bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje? Kokia yra buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktų darbų masto ir vibracijos įtaka butui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žalai atsirasti? Ar minėtiems darbams atlikti buvo reikalingi projektai, statybos leidimai, gyventojų sutikimai?

Nurodyti duomenys patvirtina, kad minėtoje civilinėje byloje bus sprendžiami pareiškėjo nurodomi klausimai dėl vykdytų statybos darbų, dėl kurių pareiškėjo nuomone buvo daroma žala pareiškėjo turtui bei pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Fizinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas ir bendrosios dalinės nuosavybės teisių pažeidimai yra civilinės teisės santykiai, kuriuos reglamentuoja Civilinis kodeksas, todėl nei valstybės institucijos, nei administracinis teismas negali išspręsti galutinai pareiškėjo turtinio pobūdžio klausimų.

Nepatenkinus pareiškėjo skundo, netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1d.). Trečiojo suinteresuoto asmens R. J. atstovas advokatas A. Kirša pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1660 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas (1 t., b. l. 209). R. J. šioje byloje dalyvavo pareiškėjo pusėje, todėl R. J. nėra šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Advokatas atstovavo R. J. pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. yra nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. yra nustatyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 99 str. 2 d. yra nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Pagal CPK 96 str. 2 d. jeigu reikalavimai yra atmetami, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pareiškėjas pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 1 p. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo negali būti priteistos išlaidos. Todėl vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Veslava RuskanRūta MiliuvienėJūra Marija Strumskienė