Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Panevėžio rajono savivaldybės, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas: 1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu, atidedant bausmės vykdymą 2 metams; 2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J., 2017 m. liepos 23 d., apie 17.40 val., bute (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario – sutuoktinės O. J. atžvilgiu: paėmęs rankomis O. J. už kaklo, ją smaugė, rankos delnu sudavė į veidą, taip mušdamas ir smurtaudamas O. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. J., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su jam, 2017 m. liepos 24 d. įteiktu pranešimu apie įtarimą, susipažino, kuo yra įtariamas, supranta. Jis išsamių parodymų neduos, nes turi tokią teisę, gali tik tiek pasakyti, kad pripažįsta, jog 2017 m. liepos 23 d., apie 17.40 val., bute (duomenys neskelbtini), kur gyvena jų kaimynė V., pavardės nežino, žodinio konflikto metu su sutuoktine O. J., rankomis paėmęs O. už kaklo, ją smaugė ir delnu sudavė vieną smūgį į veidą. O. galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio gailisi, O. atsiprašys, daugiau nusikaltimų nebedarys. Buto kambaryje, kur įvyko įvykis, V. nebuvo. Vaikų tame bute taip pat nebuvo, jie žaidė lauke (b. l. 29-30).

Be kaltinamojo G. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sutuoktiniu G. J. ir vaikais. 2017 m. liepos 22 d. sutuoktinis visą dieną girtavo. 2017 m. liepos 23 d., nuo ryto G. taip pat vartojo alkoholį. Apie 17.40 val. sutuoktinis girtavo pas kaimynus, gyvenančius bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo į minėtą butą ir sutuoktinio gražiai paprašė eiti namo. G. labai supyko, rankomis jai griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji G. nustūmė ir, neišsilaikiusi pati ant kojų, nugriuvo ant žemės. Kai ji atsistojo nuo žemės, G. rankos delnu jai smogė į veidą. Ji pabėgo ir iškvietė policiją. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Vaikai ir kaimynai įvykio nematė. G. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Pas medikus ji nenuvyko, nes jai dėl suduotų smūgių buvo laikinai sukeltas fizinis skausmas, jokių žymių neliko. Ji G. atleido, nes G. jos atsiprašė, sakė, kad gailisi, abu susitaikė (b. l. 5, 13, 16-17).

Iš 2017 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), namas daugiabutis, dviejų aukštų. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte. Įėjus į butą, patenkama į koridorių. Prie rytinės sienos yra spintelės su rūbų spinta. Pietinėje pusėje yra įėjimas į kambarį, vakarinėje pusėje-įėjimas į virtuvę. Kambaryje, prie rytinės sienos, yra stalas su kėdėmis, už jo-staliukas ir fotelis. Prie pietinės sienos yra spinta, prie jos-langas, prie vakarinės sienos yra sofa, šalia-sekcija, šalia-fotelis. Virtuvėje, prie pietinės sienos, yra spintelė, langas, prie vakarinės sienos–pečius, ant kurio padėti indai, už jo-viryklė, kriauklė, prie jos-spintelės, ant grindų- kibiras ir taburetė (b. l. 7).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio Justo Pivoro 2017 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017 m. liepos 23 d., apie 17.49 val., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaujančio vyro. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė O. J., gimusi 1982 m. balandžio 3 d. Įvykio vietoje nustatyta, kad G. J., gimęs 1979 m. vasario 22 d., smurtavo prieš O. J.. G. J. buvo sulaikytas (b. l. 8-9).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo G. J. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje (2017 m. liepos 23 d., apie 17.40 val., bute (duomenys neskelbtini)) naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę O. J.. G. J., paėmęs nukentėjusiajai už kaklo, ją smaugė, rankos delnu sudavė į veidą. Tokiu būdu savo veiksmais kaltinamasis G. J. savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Todėl G. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis G. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 55-57). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau–BPK) 418 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis G. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis G. J. teisiamas trečią kartą (b. l. 36-37), anksčiau teistas dėl smurto prieš nukentėjusiąją O. J., bausmę atlikęs (b. l. 37, 39-41) administracine tvarka anksčiau baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 42-46), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 48), dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 32-33). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant draudimus bei įpareigojimus, padarysiančius teigiamą įtaką G. J. elgesiui. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis). Kadangi kaltinamasis G. J. nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – sutuoktinę O. J., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 23 d., 18.45 val., iki 2017 m. liepos 25 d., 13.43 val. (2 paros) (b. l. 22-23, 26).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 49-50) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant G. J. visą laisvės apribojimo laiką tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. J. visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 23 d., 18.45 val., iki 2017 m. liepos 25 d., 13.43 val. (2 paras), ir laikyti, kad G. J. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.