- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-961-343/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07304-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. V. dėl gyvenamojo pastato atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. (toliau – ieškovas) ieškinyje teismo prašė atidalinti gyvenamąjį pastatą (1A1ž), esantį (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą gyvenamojo pastato dalių paskaičiavimą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. parengtame gyvenamojo pastato dalių paskaičiavime nurodyta, kad A. V. pageidauja atsidalinti 30/100 dalį (t. y. 63,13 kv. m) minėto gyvenamojo pastato. Paskaičiavime taip pat nurodyta, kad minėto gyvenamojo pastato savininkai yra A. V. (½ dalis) ir R. V. (½ dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
3. Nurodė, kad teisę reikalauti atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi teisę tik bendraturtis. Asmuo, kuris nėra jokios nekilnojamojo daikto dalies savininkas, tokio reikalavimo pareikšti negali. Pagal tokio asmens ieškinį pradėtas teismo procesas neturi jokios prasmės, nes nesukels tokiam asmeniui jokių teisinių pasekmių.
4. Teismas, patikrinęs valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registrą, nustatė, kad gyvenamojo pastato (1A1ž), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai yra A. V. (½ dalis) ir R. V. (½ dalis). Nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį pastatą jie įgijo 2013 m. balandžio 17 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš T. V.. Aplinkybė, kad minėto gyvenamojo pastato savininkai yra A. V. ir R. V. yra nurodyta ir ieškovo pateiktame 2015 m. rugsėjo 8 d. gyvenamojo pastato dalių paskaičiavime (duomenys neskelbtini).
5. Darė išvadą, kad ieškovas nėra minėto gyvenamojo pastato bendraturtis, kadangi šiuo metu jo vardu nėra įregistruotos nuosavybės teisės į jokią nekilnojamojo turto dalį. Nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Kauno rajono liaudies teismo sprendimą byloje Nr. 2-94/86, iš kurio galima spręsti, kad ieškovui 1986 m. balandžio 17 d. buvo priteista ¼ dalis minėto gyvenamojo pastato, tačiau teismas vadovavosi VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuos laikė teisingais, kadangi jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad per 36 metų laikotarpį nuo Kauno rajono liaudies teismo sprendimo priėmimo ieškovas galėjo turėtą nuosavybės teisę prarasti įvairiausiais pagrindais ir būdais.
6. Teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Informavo ieškovą, kad ši nutartis neužkerta jam kelio teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus savo vardu galimai turimas nuosavybės teises į gyvenamąjį pastatą pareikšti naują ieškinį dėl jo atidalijimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
II.
8. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti nutartį kaip nepagrįstą ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą svarstyti iš naujo. Atskirajame skunde teigia, kad teisėjas išnagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą nesusipažinęs su ieškinio priedais. Prieduose yra pateikta 2012 metų Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, kurioje nuspręsta, kad T. V. po sutuoktinės mirties nevaldė viso turto, turtas buvo padalintas per pusę – ½ valdė jis, kitą pusę valdė ieškovas su broliu. Taigi, po tėvo mirties jo disponuotą dalį turėjo dalintis paveldėtojai – A. V. ir R. V.. Jei dalinti lygiomis dalimis, tai turtas turėtų būti padalintas taip – ½ turto A. V., ¼ R. V. ir ¼ A. V.. Kadangi A. V. turėjo pasiėmęs visus dokumentus ir norėjo pašalinti ieškovą iš bendrasavininkų, perregistravo savo ir savo sūnaus vardu visą turtą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra nurodyta, kad pirmiausia turi registruoti turtą, o po to dalintis. Apelianto teigimu, tikslingiau pasidalinti turtą, o po to jį registruoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas padalinti pastatą-gyvenamąjį namą (1A1ž), esantį (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą gyvenamojo pastato dalių paskaičiavimą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tokios pozicijos apylinkės teismas laikėsi įvertinęs VĮ Registrų centras duomenis, iš kurių nustatė, kad ieškovas nėra minėto gyvenamojo pastato bendraturtis. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, atskirajame skunde teigia, kad teisėjas išnagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą nesusipažinęs su jo priedais. Be to, CK nėra nurodyta, kad pirmiausia reikia registruoti turtą, o po to jį dalinti. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentams nepritaria. Toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos.
13. Pažymėtina, kad atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuoja CK 4.80 straipsnio nuostatos. Teisę reikalauti atidalyti dalį iš bendros dalinės nuosavybės turi tik specialus subjektas – bendraturtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis). Asmuo, nesantis jokios nekilnojamojo daikto dalies savininku reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšti negali.
14. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisė į ieškovo prašomą padalinti turtą – gyvenamąjį pastatą (1A1ž), esantį (duomenys neskelbtini), nėra registruota ieškovo vardu jokia dalimi. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo pastato bendraturčiai yra A. V. (½ dalis) ir R. V. (½ dalis), kuriems nuosavybės teisė į šį pastatą registruota 2013 m. balandžio 17 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš T. V.. Pažymėtina, kad pats ieškovas pateiktame gyvenamojo pastato dalių paskaičiavime (duomenys neskelbtini) nurodo, kad minėto pastato savininkai yra A. ir R. V.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas pateikė Kauno rajono liaudies teismo sprendimą byloje Nr. 2-94/86, iš kurio matyti, jog ieškovui 1986 m. balandžio 17 d. buvo priteista ¼ dalis gyvenamojo pastato (1A1ž), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šių duomenų pagrindu ieškovo nuosavybės teisės viešajame registre nėra įregistruotos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne teismo sprendimu, priimtu prieš 36 metus, o VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais. Nesant įrodymų, kad šiuo metu atitinkama pastato dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui, įstatymas jam nesuteikia teisės reikalauti padalinti pastatą pagal jo pateiktą pastato dalių paskaičiavimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pasielgė teisėtai ir pagrįstai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.