- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- eI3-816-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02747-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Trečiasis asmuo
- A. M., I. M., J. J., S. M., Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, A. L., H. K., J. K., R. P., K. Š., B. Š., E. Ž., D. Ž., M. A., A. A., D. J.
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V. A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl raštų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys A. L., H. K., A. L., J. K., R. P., J. J., A. M., K. Š., B. Š., E. Ž., D. Ž., M. A., A. A., A. L., S. M., I. M., A. M., A. M., D. J. (buvusi K.) ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos T. P. (toliau – ir pareiškėja) atstovas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2019-04-10 raštą Nr.48SD-4460-(14.48.136E.) ir 2019-06-25 raštą Nr.48SD-8793-(14.48.136E.); 2) įpareigoti NŽT panaikinti žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – Naudingų iškasenų telkiniai.
Pareiškėja skunde nurodo, kad jai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Naudingųjų iškasenų telkiniai, sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritoriją. Šiuose sklypuose stovi eilė pastatų – gyvenamųjų namų ir kitų statinių. Šių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašuose įrašyta/nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Naudingųjų iškasenų telkiniai. Pagal teisės aktų nuostatas naudingųjų iškasenų telkinio teritorijoje yra draudžiama gyvenamųjų namų, gamybinių statinių ir įrengimų statyba. Minėtų statinių deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtintos, jie įregistruoti VĮ Registrų centras, NŽT nesiėmė jokių veiksmų, nors jau eilę metų žinojo, kad šioje teritorijoje stovi fiziniams asmenims priklausantys statiniai.
Pareiškėja 2019-02-18 kreipėsi į NŽT Žemės įstatymo 22 str. tvarka, kad žemės sklypams būtų panaikinta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Naudingųjų iškasenų telkiniai. Pareiškėja prašė klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į klausimo sprendimą įtraukiant visas tarnybas ir institucijas. Gautame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-04-10 atsakyme Nr.48SD-4460-(14.48.136E.) buvo nurodyta kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą ir gauti jos išvadą (nuomonę) šiuo klausimu. Lietuvos geologijos tarnyba 2019-05-27 pareiškėjai pateikė savo atsakymą Nr.(7)-1.7-3317 ir nurodė, kad ji neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo, kadangi tai NŽT kompetencija. Gavusi šį atsakymą pareiškėja kreipėsi į NŽT, kuri 2019-06-25 atsakymu Nr.48SD-8793-(14.48.136E) nurodė, kad pareiškėjai jau 2019-04-10 atsakyme buvo pateiktas atsakymas į jos prašymą. Be to, nurodė, kad Lietuvos geologijos tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos prašymu (nors pateiktoje nuomonėje buvo tik atsisakyta pateikti savo poziciją). Pareiškėja mano, kad teisines pasekmes jai sukelia būtent antrasis NŽT raštas, kuriuo nurodyta, kad jos prašymas ir pakartotinis prašymas nėra tenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundžiamais aktais nesutinka, mano, kad jie neteisėti, nepagrįsti ir priimti formaliai įvertinus tiek susidariusią faktinę situaciją, tiek kitų institucijų poziciją bei teisės aktų reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar 2016-02-19 kreipėsi į prokuratūrą, nes buvo laikoma, kad statiniai pastatyti ir įregistruoti klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, tačiau skundžiamuose aktuose inspekcijos kreipimosi teiginiai nebuvo įvertinti. Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-06-22 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, kad būtų padaryta nusikalstama veika. Šiuo metu susidariusi situacija, kad statiniai pastatyti teisėtai, tačiau žemės sklypams, ant kurių šie statiniai stovi, taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Naudingųjų iškasenų telkiniai – kuri draudžia gyvenamųjų namų statybą.
Skunde pažymima, kad pagal Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr.198 25.1.1 p. yra nustatyta pareiga asmeniui, siekiančiam gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, suderinti išteklių įsisavinimo veiksmus su žemės savininku ar žemės naudotojų, valdytoju. Pareiškėja ir kiti savininkai nesutiks su tokio telkinio eksploatacija.
Ginčijami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų pagal kurias individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Skundžiamuose aktuose buvo tik perrašyta kas buvo nurodyta pačios pareiškėjos su prašymu pateiktuose išrašuose. Rašte nenurodyta nei faktinių, nei teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu teisiniu pagrindu buvo priimti skundžiami aktai.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems žemė sklypams (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XXIII Naudingųjų iškasenų telkiniai“ (Sąlygų 101 punktas). Žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, dalies (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bei Vilniaus miestui priskirtos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr.3267-41 (toliau – 2000 m. Žemėtvarkos projektas). 2000 m. Žemėtvarkos projekto plane M 1:10000 sutartiniais ženklais punktyrine linija pažymėta naudingųjų iškasenų riba, žemės sklypas patenka į naudingųjų iškasenų zoną.
Žemės sklypas (projektinis Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr.2.3-12581-41 (toliau – 2006 m. Žemėtvarkos projektas). 2006 m. Žemėtvarkos projekto plane M 1:5000 sutartiniais ženklais punktyrine linija pažymėta naudingųjų iškasenų riba, žemės sklypas patenka į naudingųjų iškasenų zoną.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas 2019-05-15 pateikė prašymą panaikinti žemės sklypams taikomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Naudingųjų iškasenų telkiniai. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019-04-10 raštu informavo pareiškėją, kad Lietuvos erdvinės informacijos portalo (geoportal.lt) duomenimis, žemės sklypai patenka į naudingųjų iškasenų telkinių zoną ir pasiūlė kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą. 2019-06-25 raštu NŽT Vilniaus rajono skyrius informavo pareiškėją, kad sklypai patenka į naudingųjų iškasenų telkinių zoną ir atsižvelgiant į tai, kad Geologijos tarnyba rašte Nr.3317 nurodė, kad neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo, t.y. nepritarė jos panaikinimui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. Atsakovas aptarė Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, taip pat pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 12 p. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. (toliau - vykdytojai). Nuostatų 84¹.1.1.2.5 p. nustatyta, kad keičiant jau suformuoto žemės sklypo kadastro duomenis – žemės naudojimo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, priimamas NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo spendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Duomenys apie specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas yra skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt). Tais atvejais, kai nebelieka pagrindo taikyti nurodytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, taikytiną žemės sklypui, kadastrinių matavimų vykdytojas, rengiantis kadastro duomenų bylą, turėtų šios sąlygos nenurodyti kadastro duomenų lentelėje. NŽT teritorinio skyriaus vadovui pateiktoje kadastro duomenų byloje turėtų būti kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis faktą, kad objekto, dėl kurio buvo taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, nėra ir, kad ji neprieštarauja minėtos sąlygos panaikinimui. Nustačius, kad pateikti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus ir, be kita ko, patvirtina, kad yra pagrindas panaikinti galiojančią specialiąją sąlygą, priimamas NŽT teritorinio skyriaus vadovo sprendimas dėl žemė sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Taigi, NŽT teritorinio padalinio vadovo sprendimas yra pagrindu panaikinti įrašą apie žemės sklypui taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o ne žemės sklypui taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą.
Pagal Žemės gelmių įstatymo 4 str. 2 d. Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja ir atlieka valstybinius žemės gelmių tyrimus, nustato žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas. Geologijos tarnybos rašte Nr.3317 nurodyta, kad Tarnyba neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Naudingųjų iškasenų telkiniai“ panaikinimo nuosavybės dokumentuose žemės sklypų, išsidėsčiusių detaliai išžvalgyto neišeksploatuoto (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio. Pažymi, kad atsakovas pagrįstai nurodė kreiptis į Geologijos tarnybą dėl nuomonės pateikimo ir Geologijos tarnybai netenkinus pareiškėjos prašymo, atsisakė tenkinti prašymą dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys buvo detaliai išžvalgytas 13,8 ha plote 1990 m. Detaliai išžvalgyto telkinio ištekliai patvirtinti Teritorinės išteklių komisijos 1997-07-17 posėdyje (protokolas Nr.4(431)). Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys įregistruotas Žemės gelmių registre 1997-07-17, telkinio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Duomenys apie (duomenys neskelbtini) telkinį patalpinti Tarnybos 1998 m. parengtame Vilniaus apskrities naudingųjų iškasenų sąvade, kurio 1 egz. 1999 m. buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės reformos vykdymo tikslais. Sprendžiant teritorijų planavimo, žemės reformos ir žemės sklypų formavimo klausimus (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio detaliai ir parengtiniai išžvalgytų išteklių plotuose turėjo būti taikomi Žemės gelmių įstatymo 20 str. 3 d. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skriaus reikalavimai.
Tarnyba dar 2010 m. teiktuose pasiūlymuose planavimo sąlygoms rengti nurodė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui, jog nepritaria pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui, numatant įrengti gyvenamosios paskirties objektų teritoriją. Pažymi, jog pareiškėjos skunde nurodomas žemės gelmių išteklių naudojimas visai nesusijęs su šio ginčo dalyku (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas).
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepimu pritaria pareiškėjai, kad skundžiami aktai turi būti panaikinti. Pažymi, kad jie gyvenamąjį namą ginčo teritorijoje iš pareiškėjos įsigijo jau pastatytą ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jiems nežinomos aplinkybės, buvusios iki gyvenamojo namo įsigijimo. Ginčijami raštai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, juose nepasisakyta dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėja.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys K. Š., B. Š., J. J. ir R. P. sutinka su pareiškėjos skundu dėl NŽT raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą dėl NŽT raštų panaikinimo tenkinti ir įpareigoti atlikti prašomus veiksmus. Nurodo, kad visiškai sutinka su pareiškėjos skundu. Pažymi, kad jam priklauso 4552/10413 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Statiniai, esantys šiame žemės sklype pripažinti pastatytais teisėtai, įregistruoti, notarine tvarka sudaryta eilė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas advokatas V. R. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė L. K. teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. (A. M.), I. M., J. J., S. M. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M., A. M. ir D. J. atstovė advokatė I. V. palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos atstovas V.A. J. palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto, kuriuo pareiškėjai nurodyta kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą ir gauti jos išvadą (nuomonę) bei 2019-06-25 NŽT skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymo dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIII – naudingųjų iškasenų telkiniais) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo įpareigoti NŽT skyrių panaikinti žemės sklypams taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – Naudingų iškasenų telkiniai.
Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, sklypas suformuotas 2003-08-18. Žemės sklypui nuo 2004-01-05, 2003-10-29 Apskrities viršininko sprendimo Nr.41-16843 pagrindu, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIII. Naudingųjų iškasenų telkiniai). Taip pat žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės ūkio naudojimo paskirtis – žemės ūkio (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai). Pareiškėja žemės sklypo dalį įgijo 2009-02-23 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Žemės sklypui nuo 2011-12-01 taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIII. Naudingųjų iškasenų telkiniai). Įrašo įregistravimo pagrindas – 2011-10-11 NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr.49VĮ-(14.49.2)-4271.
Minėti sklypai patenka į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritoriją, kurio 13,8 ha ir 14,7 ha teritorija buvo išžvalgyta valstybės biudžeto lėšomis 1990 m., neužstatyto laisvo valstybinio fondo žemės sklypuose. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys įregistruotas Žemės gelmių registre 1997-07-17, telkinio identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklype kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), 2011 – 2012 m. registruoti keturi pastatai – gyvenamieji namai, priklausantys pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 – 2013 m. registruoti penki pastatai – gyvenamieji namai, taip pat kiti statiniai (pirtis, ūkio pastatas).
Pareiškėja 2019-02-18 prašymu kreipėsi į NŽT skyrių Žemės įstatymo 22 straipsnio tvarka, kad žemės sklypams būtų panaikinta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Naudingųjų iškasenų telkiniai.
Pareiškėjos NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019-04-10 raštu Nr.48SD-4460-(14.48.136E.) nurodė, jog duomenys apie išžvalgytų naudingųjų iškasenų teritorijų ribas, patalpinti internetiniame puslapyje www.geoportal.lt. Atsižvelgiant į internetiniame puslapyje teikiamus duomenis, ir išnagrinėjus skyriuje esančius dokumentus ir archyvines bylas, nustatyta, kad žemės sklypai patenka į XXIII naudingųjų iškasenų telkinių zoną ir minėtiems sklypams turi būti taikytina specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XXIII naudingųjų iškasenų telkiniai. Atsakovė pareiškėjai nurodė kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą ir gauti jos išvadą (nuomonę) šiuo klausimu.
2019-05-15 su prašymu išdėstyti poziciją dėl 2019-02-18 nurodytų aplinkybių pareiškėja kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri savo atsakymą pareiškėjai pateikė 2019-05-27 raštu Nr.(7)-1.7-3317. Šiame rašte Tarnyba nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys buvo detaliai išžvalgytas 13,8 ha plote 1990 m. Duomenys apie (duomenys neskelbtini) telkinį patalpinti Tarnybos 1998 m. parengtame Vilniaus apskrities naudingųjų iškasenų sąvade, kurio 1 egz. 1999 m. buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės reformos vykdymo tikslais. Sprendžiant teritorijų planavimo, žemės reformos ir žemės sklypų formavimo klausimus (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio detaliai ir parengtiniai išžvalgytų išteklių plotuose turėjo būti taikomi Žemės gelmių įstatymo 20 str. ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skriaus reikalavimai. Tarnyba pažymėjo, jog vadovaudamasi šių teisės aktų nuostatomis, neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Naudingųjų iškasenų telkiniai“ panaikinimo nuosavybės dokumentuose žemės sklypų, išsidėsčiusių detaliai išžvalgyto neišeksploatuoto (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio plote. Taip pat pažymėjo, jog Tarnybai yra žinoma apie tai, kad pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatas dalis detaliai išžvalgyto (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio ploto yra užstatyta gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais.
2019-05-28 pakartotiniu prašymu pateikdama 2019-05-27 Lietuvos geologijos tarnybos raštą pareiškėja kreipėsi į NŽT skyrių prašydama išnagrinėti ir pateikti atsakymą dėl pareiškėjos 2019-02-18 prašymo.
NŽT skyrius 2019-06-25 raštu Nr.48SD-8793-(14.48.136E.) pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos geologijos tarnyba 2017-05-27 raštu Nr.(7)-1.7-3317 nurodė, kad neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo, t.y. nepritarė jos panaikinimui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIII – naudingųjų iškasenų telkiniai) panaikinimo.
Pareiškėja teigia, kad skundžiami NŽT skyriaus raštai neteisėti, nepagrįsti ir priimti formaliai įvertinus tiek susidariusią faktinę situaciją, tiek kitų institucijų poziciją bei teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja nurodo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar 2016-02-19 kreipėsi į prokuratūrą, nes buvo laikoma, kad statiniai pastatyti ir įregistruoti klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, kad būtų padaryta nusikalstama veika. Šiuo metu susidariusi situacija, kad statiniai pastatyti teisėtai, tačiau žemės sklypams, ant kurių šie statiniai stovi, taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – Naudingųjų iškasenų telkiniai – kuri draudžia gyvenamųjų namų statybą.
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-06-22 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. dėl to, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojai galimai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, išdavė galimai suklastotus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nebuvo padarytos veikos, turinčios minėtų nusikaltimų požymių. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojų veiksmų išduodant statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir buvo nustatyta, kad į jų kompetenciją neįėjo pareiga tikrinti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar spręsti dėl statybos leidimo ar statinio projekto teisėtumo, buvo tiesiog tikrinama ar nėra nukrypimų nuo projekto. Taip pat pažymėta, kad šio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad galimai neteisėta veikla būtų padaryta žala žemės gelmių ištekliams. Vadinasi, skirtingai nei teigia pareiškėja, nėra jokio pagrindo teigti, kad, NŽT skyrius neįvertino nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kadangi šiame ikiteismine tyrime buvo spendžiama dėl tarnautojų veiksmų išduodant statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, tačiau nebuvo sprendžiami klausimai nei dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo, nei dėl jų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiamais sprendimais NŽT nepagrįstai neįvertino ikiteisminio tyrimo nutarimo. Dėl šios priežasties kritiškai vertintini ir su paminėtu argumentu tiesiogiai susiję pareiškėjos teiginiai, kad skundžiamuose NŽT skyriaus sprendimuose nenurodyta faktinių ir teisinių argumentų, kurių pagrindų priimti sprendimai.
Pareiškėjos nuomone, skundžiamais NŽT skyrius ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakė panaikinti ginčo žemės sklypams taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – Naudingųjų iškasenų telkiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką byloje aktualaus ginčo klausimu yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 4 punktas apibrėžia, kad Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ar pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių bei aplinkos apsaugos poreikių. Žemės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė, o 7 dalis – kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.A492-2477/2013).
Ginčijamų sprendimų dėl pareiškėjos prašymo priėmimo metu galiojusių (iki 2020-01-01) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 101 p. nustatyta, kad išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir jų prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė (102 punktas).
Žemės įstatymo (redakcija galiojusi iki 2020-01-01) 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti naujas (papildomas) specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, be kita ko, paduoda žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba asmuo, suinteresuotas planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu (9 dalis). Jeigu formuojant žemės sklypą jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių duomenų įrašymą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas (10 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ginčo sklypams taikytinos specialios žemės naudojimo sąlygos įrašytos į įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o žemės sklypo savininkas (bendrasavininkas) NŽT skyriui pateiktu prašymu siekia jas pakeisti (panaikinti).
Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 12 ir 84 punktuose įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje (asmenys turintys matininko kvalifikacijos pažymėjimą), o kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai (tame tarpe ir kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai, 12 str. 1 d. 4 p.) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Pagal Kadastro nuostatų 84¹.1.1 ir 84¹.1.1.2.5. punktus kadastro tvarkytojui teikiant prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, kai keičiamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kartu turi būti pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo ar (ir) šių Nuostatų 84¹.1.1.2.1 ir 84¹.1.1.2.2 punktuose nurodytais atvejais – savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos, patvirtinusios specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Įvertinus šiose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog NŽT teritorinio skyriaus vadovas priimta sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau šio sprendimo priėmimui jam turi būti pateikta kadastro duomenų byla bei Kadastro nuostatų 64 punkte nurodyti dokumentai (tame tarpe ir dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu kadastre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, 64.10. p.; kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, 64.13 p.). Taigi, tik esant dokumentams pagrindžiantiems specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pakeitimą ar panaikinimą, toks pakeitimas gali būti įforminamas NŽT teritorinio skyriaus vadovo sprendimu ir teikiamas Nekilnojamojo turto kadastrui ir Nekilnojamojo turto registrui.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja ir atlieka valstybinius žemės gelmių tyrimus, nustato žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas, kontroliuoja tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, kuria, saugo ir valdo valstybinę geologinę informacijos sistemą, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Lietuvos geologijos tarnyba kuria, saugo ir valdo valstybinę geologinės informacijos sistemą, kurioje sukaupti duomenys apie žemės gelmes yra valstybės nuosavybė ir sudaro bendrą valstybinę geologinės informacijos sistemą, kurios atskiros dalys gali būti ir kitų valstybinių informacijos sistemų sudėtinės dalys. Duomenys apie žemės gelmių išteklius, ertmes, gręžinius ir tyrimus registruojami Žemės gelmių registre (Žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinys, į kurio teritoriją patenka ginčo žemės sklypai, įregistruotas Žemės gelmių registre 1997-07-17, telkinio identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini). Šie duomenys yra patalpinti internetiniame puslapyje www.geoportal.lt. Taigi NŽT skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą ir pagal turimus dokumentus ir internetiniame puslapyje teikiamus duomenis nustatęs, kad ginčo sklypai patenka į XXIII naudingųjų iškasenų telkinių zoną dėl ko jiems taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga (XXIII naudingųjų iškasenų telkiniai), pagrįstai pareiškėjai nurodė kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri pagal nustatytą teisinį reguliavimą nustato žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas bei valdo Žemės gelmių registrą.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog Lietuvos geologijos tarnyba nurodė neturinti pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo, kadangi tai NŽT kompetencija. Su šiuo pareiškėjos teiginiu teismas nesutinka. Kaip matyti iš Lietuvos geologijos tarnybos 2019-05-27 rašto Nr.(7)-1.7-3317, jame aiškiai išreikšta Tarnybos pozicija, ir nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio detaliai ir parengtiniai išžvalgytų išteklių plotuose turėjo būti taikomi Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus reikalavimai. Be to pažymėta, jog vadovaudamasi šių teisės aktų nuostatomis, neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Naudingųjų iškasenų telkiniai“ panaikinimo nuosavybės dokumentuose žemės sklypų, išsidėsčiusių detaliai išžvalgyto neišeksploatuoto (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio plote.
Bylai reikšmingas faktines aplinkybes įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatavus, kad, dėl pareiškėjos prašymo panaikinti ginčo žemės sklypams nustatytas ir taikytinas specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygas (XXIII – naudingųjų iškasenų telkiniai) atsakovas NŽT skyrius pagrįstai pareiškėjai nurodė, kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri yra atsakinga už Žemės gelmių registro valdymą, o šiai nurodžius, jog ji neturi pagrindo teikti pasiūlymus dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo, t.y. nepritarus specialiosios sąlygos panaikinimui, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl šios sąlygos panaikinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos geologijos tarnybos 2019-05-27 rašto Nr.(7)-1.7-3317 teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019-02-18 ir 2019-05-28 pakartotinį prašymą dėl ginčo žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIII – naudingųjų iškasenų telkiniai) panaikinimo.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad NŽT skyrius priimdamas skundžiamus sprendimus, būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, ar būtų padarę esminius procedūrinius pažeidimus, sudarančius savarankišką pagrindą skundžiamiems sprendimams panaikinti. Netekinus pareiškėjos prašymo dėl sprendimų panaikinimo, taip pat nėra tenkinamas ir išvestinis prašymas dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti žemės sklypams taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – Naudingų iškasenų telkiniai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (2019-06-06, Nr. XIII-2166), kurio 12 straipsnis nustato įrašų ir (ar) žymų apie šiame įstatyme nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo arba pakeitimo tvarką ir sąlygas. Be to, Žemės gelmių įstatymo 27 straipsnis numato, jog valstybei padarytos žalos, kai dėl to sumažėja jų ištekliai ar pablogėja jų naudojimo sąlygos, pasikeičia jų vertingosios savybės arba kiti aplinkos elementai, ir žalos padaryta aplinkai ar gyventojų sveikatai, atlygintinumą. Pažymėtina, jog dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos panaikinimo pareiškėja turi kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą.
Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Prašymą dėl patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo pateikė ir tretieji suinteresuoti asmenys A. M., A. M. ir D. J., kurie atsiliepime į pareiškėjos skundą ar teismo posėdžio metu (per atstovą) prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti.
Pagal ABTĮ 40 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą. Teismas, įvertinęs ginčo turinį, sprendžia, jog teismo priimtu sprendimu, nėra patenkinamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.