Utenos apylinkės teismo nuosprendis

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 klasės, nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., užsiimantis individualia veikla,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Anykščių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 10 klasių, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., dirbantis Miško savininkų kooperatyvas Miško žemė, teistas:

1999 m. liepos 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;1999 m. rugsėjo 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;2000 m. gegužės 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;2001 m. sausio 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 136 str.; 278 str. 2 d., 271 str. 3 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 208 str., 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;2003 m. vasario 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;2004 m. rugpjūčio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 165 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 7 dienoms,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294straipsnio 2 dalį.

lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 6 klasės, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anykščių m., dirbantis A. Š. firmoje, teistas:

1997 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., A. J. ir A. K. 2006 m. lapkričio 26 d. apie 21 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, turėdami tikslą iš G. B. atsiimti G. B. pripažįstamą skolą 9000 litų M. K. ir 800 litų A. K., pavartodami fizinę prievartą G. B. atžvilgiu – A. K. vieną kartą smogdamas kumščiu G. B. į veidą pargriovė jį ant žemės, M. K. gulinčiam G. B. du kartus spyrė į krūtinę, nukentėjusiajam atsistojus A. J. vieną kartą kumščiu smogė jam į viršutinę lūpą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kaktoje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, krūtinės minkštųjų audinių sumušimą, dėl ko nukentėjusiojo G. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, iš buto, esančio Liudiškių g. 29-208, Anykščių mieste, išnešė G. B. priklausantį turtą: kompiuterį, kurio vertė 3200 Lt, televizorių „Diboss“, kurio vertė 4800 Lt, juodos spalvos automobilinį magnetofoną, kurio vertė 350 Lt, sidabrinės spalvos automobilinį magnetofoną, kurio vertė 350 Lt, filmavimo kamerą „Samsung“, kurios vertė 1300 Lt, tris butelius 0,7 l talpos brendžio, kurio vieno kaina 17,50 Lt, bendra suma 52,50 Lt, vieną butelį kalėdinio 1 l talpos vyno, kurio vertė 3 Lt, piniginę, kurios kaina 16 Lt, 1000 eurų, geltonos spalvos grandinėlę, kurios vertė 600 Lt, geltonos spalvos pakabuką, kurio vertė 100 Lt, geltonos spalvos žiedą, kurio vertė 360 Lt, du mobilaus ryšio telefonus „Nokia“, kurio vieno kaina 600 Lt, kito – 300 Lt, bendra vertė 900 Lt, 16565 litus, iš viso bendros 32049,30 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam G. B. padarydami didelę turtinę žalą.

K. M. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. lapkričio 26 d. jo draugė R. P. nuėjo pas G. B. pasikalbėti dėl skolos grąžinimą. Jis važiavo kartu su ja. Kartu važiavo ir jo draugai A. J. ir A. K.. A. K. G. B. taip pat buvo skolingas. Laukdami grįžtančios R. P., jie susitarė užeiti pas G. B. ir paklausti, kada jis ketina grąžinti skolą A. K.. Pamatę, jog kažkas išeina iš G. B. buto, sugriebę už durų rankenos ir neleido G. B. jų uždaryti. Įsibrovė visi trys į vidų. Kadangi G. B. bandė kažkam skambinti mobilaus ryšio telefonu, jis su A. J. jį pargriovė ant žemės, ir A. K. iš jo atėmė telefoną. A. K. reikalavo, kad G. B. atiduotų skolą, tačiau jam negrasino ir fizinio smurto jo atžvilgiu nevartojo. Už negrąžinamą skolą, sugalvojo paimti kai kuriuos G. B. priklausančius daiktus. Jis, paskambinęs R. P., paprašė atvažiuoti iki namo, kuriame gyvena G. B.. Jis su G. B. kalbėjosi virtuvėje. o A. K. rinko daiktus ir A. J. juos nešė iš buto. Paėmė kompiuterį, televizorių, vieną juodos spalvos ir vieną pilkos spalvos automobilio magnetolas, filmavimo kamerą, piniginę, kurioje buvo automobilių dokumentai, raktai, du mobilaus ryšio telefonai. Jis pats nuo G. B. rankos numovė geltono metalo žiedą. Kalėdinį vyną jis, A. K. ir G. B. išgėrė bute. Auksinio pakabuko, grandinėlės, grynųjų pinigų – nei eurų, nei litų, trijų brendžio butelių, iš viso nematė. Nukentėjusiajam nespyrė, nesudavė smūgių į krutinę, nebent netyčia tai galėjo padaryti. Paimtus daiktus nuvežė į Molėtų rajone esančią sodybą. Padarytą žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų M. K., A. J. ir A. K. dalinio prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais.

Liudytoja V. K. parodė, kad sutuoktinis A. K. savo vardu yra sudaręs išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią pirko baldus G. B.. Pradinį įnašą sumokėjo pats G. B.. Nors sutartis buvo sudaryta A. K. vardu, baldus pirko ir jais naudojosi G. B.. Už baldus G. B. jai yra atidavęs 2250 litų.

Liudytojas E. J. parodė, kad 2006 m. lapkričio -11-27 apie 2 val. į jo namus, esančius Molėtų r., Šaukšteliškių k., atvažiavo M. K., A. K., A. J. ir R. P.. M. K. buvo automobilyje, o A. J., A. K. ir R. P. į jo namus atnešė kompiuterio monitorių, procesorių, televizorių, mažesnius į maišelius sukrautus daiktus ir paprašė juos pasaugoti. A. J. pasakė, jog daiktai yra paimti kaip užstatas iš žmogaus, kuris negrąžina skolos. Paskui šiuos daiktus paėmė policijos pareigūnai. Tada sužinojau, jog šie daiktai vogti.

Iš 2006-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas G. B. butas (b.t.1.l.8-15).

Iš 2007-04-16 specialisto išvados Nr. G1945/06(05) matyti, jog G. B. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kaktoje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, krūtinės minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai G. B. galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais bei spardant. Sužalojimai G. B. padaryti ne mažiau šešių smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. G. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 30).

Iš 2006-12-01 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo ir 2007-04-46 apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. B. pateikė 5 popierinius lapus su užrašais ir parašais, išperkamosios nuomos sutartį Nr. URL6101101P, išperkamosios nuomos sutartį Nr. 607485833, kurios buvo apžiūrėtos (t. 1, b. l. 31-34, t. 1, b. l. 35-36).

Iš 2006-11-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, iš kurio matyti, kad įtariamasis M. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6101“, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6060“, raktų ryšulį iš 6 raktų, geltono metalo žiedą su juodos spalvos akute (t. 1, b. l. 106).

Iš 2006-11-28 daiktų, dokumentų patekimo protokolo ir 2006-11-30 apžiūros protokolo ir 2006-11-30 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo, iš kurių matyti, kad kaltinamasis M. K. pateikė vyrišką rankinę, kurios viduje raktų ryšulys, automobilio „O. C.“ registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas Nr. 08-0446073, vairuotojo pažymėjimas, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, techninės apžiūros talonas Nr. 08-0442454, automobilio „M. B.“ registracijos liudijimas, draudimo sutarties liudijimas, techninės apžiūros talonas Nr. 08-0523746, automobilio „P. B.“ registracijos liudijimas, draudimo sutarties liudijimas. Šie daiktai buvo apžiūrėti ir nukentėjusysis G. B. juos atpažino kaip pagrobtus iš jo buto (t. 1, b. l.120-129).

Iš 2006-11-29 kratos protokolo, iš kurio matyti, kad atlikus kratą kaltinamojo A. K. namuose Anykščiuose, rasta ir paimta geltono metalo sutrūkusi grandinėlė, geltonos spalvos metalo širdies formos pakabukas, kuriuos 2006-12-12 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nukentėjusysis G. B. atpažino kaip pagrobtus iš jo buto, esančio Anykščiuose, Liudiškių g. 29-208 ir kurie pagal pakvitavimą 2006-12-12 atiduoti nukentėjusiajam G. B. (t 2, b. l. 13-23).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamieji M. K., A. J. ir A. K. atvyko pas nukentėjusįjį G. B. turėdami tikslą išreikalauti tikrą ar tariamą G. B. skolą M. K. ir A. K.. Būtent ši aplinkybė parodo, jog kaltinamieji neturėjo tikslo ir nebuvo išankstinio susitarimo užvaldyti G. B. turtą plėšimo būdu. Nustatyta, jog G. B. buvo skolingas M. K. 9000 litų, o A. K. buvo skolingas už baldus, kuriuos pirko įsimokėtinai. Tai patvirtino pats nukentėjęs G. B. ir kiti posėdyje apklausti asmenys. Prieš įvykį jie kalbėjosi telefonu dėl skolos grąžinimo, tačiau nukentėjęs skolos negrąžino, nurodydavo, jog jis yra ne namuose. Kaltinamieji žinodami, jog G. B. yra namuose, nuvažiavo pastarojo ieškoti į namus, todėl pagrįstinai laikytina, kad kaltinamųjų tikslas darant šią nusikalstamą veiką, buvo savavališkai įvykdyti pripažįstamą, bet nerealizuotą M. K. ir A. K. teisę į svetimą turtą – atsiimti skolą. M. K., A. K. ir A. J. motyvai vykdant savavaldžiavimą buvo skirtingi : M. K. ir A. K. veikė siekdami iš G. B. atsiimti skolas, o A. J. – norėdamas padėti M. K. ir A. K.. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji iš anksto, dar vykdami pas nukentėjusįjį į namus būtų taręsi kokius daiktus ir už kokią sumą paims iš G. B.. Kada suprato, jog skolų G. B. jiems negrąžins, ėmėsi savavališkai, nesilaikydami įstatymais nustatytos tvarkos, neštis G. B. daiktus, nurodę, jog kol G. B. skolos negrąžins, viskas yra jų.

Lietuvos A. T.S. 2005-06-23 nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punkte nurodyta, kad jeigu paimdamas svetimą turtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos kaltininkas yra įsitikinęs, kad veikia vykdydamas savo ar kito asmens turtines teises, tokioje jo veikoje nėra LR BK 180 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, o minėtos veikos požymiai vertintini atsižvelgiant į subjektyviuosius veikos požymius bei kitas veikos aplinkybes ir turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 294 str.

Nors šiuo atveju paimto turto vertė žymiai viršijo skolos dydį, tačiau vien šios aplinkybės buvimas neduoda pagrindo nuteistųjų veikas kvalifikuoti kaip plėšimą. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti tik objektyviuosius požymius, būtina įvertinti ir subjektyviuosius, t.y. kokio tikslo siekė ir kokius padarinius numatė kaltininkai. Daiktus jie paėmė iki G. B. grąžins skolas.

Byloje nustatyta, jog kaltinamieji keletą kartų G. B. reikalavo grąžinti skolą ir pastarasis žadėdavo, tačiau skolos nesugrąžino. Kada paskambino telefonu ir G. B. pasakė, kad jis išvykęs, o kaltinamieji žinodami, jog jis namuose, važiavo jo ieškoti į namus. Kada suprato, kad skolų iš G. B. neatsiims, būnant jo bute kilo sumanymas paimti jo daiktus. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji tokiu būdu siekė susigrąžinti skolas, kurių buvimą pripažįsta ir pats nukentėjusysis G. B.. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų veiksmuose yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl jų veika turi būti perkvalifikuojama iš LR BK 180 straipsnio 3 dalies į LR BK 294 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimu laikomas neteisėtas kaltininko elgesys ne tiek dėl teisių turėjimo ar neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Tačiau tam, kad neteisėtas elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos įstatymo nustatytos sąlygos – tai, kad kaltininkas vykdydamas ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, nesilaikydamas įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos tvarkos, padaro didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam. Šiuo atveju kaltinamųjų M. K., A. J. ir A. K. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam G. B. padaryta didelė turtinė žala - 32049,30 Lt. Byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusiojo atžvilgiu panaudota fizinė prievarta, dėl ko G. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikimas. Tačiau kaip nustatyta, fizinis smurtas buvo panaudotas ne tikslu, siekiant užvaldyti turtą.

Teismas mano, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamųjų M. K., A. J. ir A. K. parodymais, jog jie nepaėmė trijų butelių brendžio ir 16565 litų ir vertinti juos kaip teisingus. Išdėstyti ir aptarti įrodymai nebejotinai patvirtina, kad kaltinamieji ir šį turtą paėmė.Teismo nuomone, tai patvirtina visų pirma paties nukentėjusiojo G. B. parodymai. G. B. tuojau pat, po įvykio apklausiamas nurodė šias aplinkybes, paaiškindamas kur buvo brendžio buteliai ir pinigai. G. B. parodymai apie šias nusikaltimo aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Tai patvirtino posėdžio metu liudytojai S. P. ir R. T.. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai sutampa, neprieštarauja. Liudytojai S. P. ir Ž. Č. nurodė, jog kaltinamojo A. K. parodymai nebuvo nuoseklūs, nurodė policijos pareigūnams jog paėmė ir pinigus ir nurodė, kur jie gali būti. Buvo atlikta krata. Nors paimti pinigai nesurasti, tačiau kratos metu surasta ir išimta grandinėlė su pakabuku, kurią taip pat A. K. neigė paėmęs. A. K. patirtino, jog buvo atidaręs spintą. Kaip nurodė, nukentėjusysis, tą kurioje buvo paslėpti pinigai. Įvykio vietos apžiūros metu spintos durys rastos atdaros, o posėdžio metu, kaltinamasis A.kalindravičius nurodė, jog uždarė. Kaltinamasis A. J. posėdžio metu taip pat nurodė, jog kaltinamasis A. K. yra nurodęs, jog pinigus jis atidavė pastarajam, nors A. J. pinigų neatidavė. Veždami nukentėjusiojo daiktus į Molėtų rajoną, gėrė brendį.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamiesiems M. K., A. J. ir A. K. bausmes, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 91 str.).

K. M. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimų (LR BK 11 str.). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.t.y. M. K. darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ( LR BK 59 str. 1d. 2 p3p), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60str.1d.1p.)

Vertindamas kaltinamojo M. K. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, nusikaltimo padarymo metu buvo aktyvus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau teismas daro išvadą, kad M. K. skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikaltimus, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Tačiau teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.( LR BK 75 str.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti .

Kaltinamasis A. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimų (LR BK 11 str.). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.t.y. A. J. darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ( LR BK 59 str. 1d. 2 p3p), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60str.1d.1p.)

Vertindamas kaltinamojo A. J. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas šešis kartus, 2007 6 07 24 paleistas iš įkalinimo vietos atlikęs bausmę, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kas rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis teisės normų reikalavimų, administracine tvarka nebaustas, dirba. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad A. J. skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (LR BK 41 str.).. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas suėmime. (LR BK.66 str.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. paliktina kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas.

Kaltinamasis A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimų (LR BK 11 str.). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t.y. A. K. darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60str.1d.1p.)

Vertindamas kaltinamojo A. K. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, administracine tvarka baustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimo padarymo metu buvo aktyvus. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad A. K. skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi teistumas išnykęs, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Tačiau teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.( LR BK 75str.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas suėmime. (LR BK.66 str.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. paliktina kardomoji priemonė –periodiškas registravimasis policijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu, įvykdžius LR BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams, paskiriant įpareigojimus - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

M. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. J. pripažinti kaltu, įvykdžius LR BK 294 straipsnio 2dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2006 11 27 – 2006 11 29.

A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę -dokumentų paėmimą.

A. K. pripažinti kaltu, įvykdžius LR BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams, paskiriant įpareigojimus - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę -įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.