Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-304-585/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-19Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-07-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-19
Bylos Nr.
2S-304-585/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02320-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-304-585/2012Proceso Nr. 2-52-3-02320-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio ginčo turto – aikštelės ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Atsižvelgęs į ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovės nurodytus motyvus ir į tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-08-19 nutartimi ieškovės prašymą dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo tenkino.

Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį. Apelianto teigimu, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neįvertinus ieškovės reikalavimų pagrįstumo; ieškovė neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba taps neįmanomas; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą; skundžiama nutartis yra nemotyvuota; teismas be pagrindo nepranešė atsakovui apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, neišklausęs ginčo šalių, klausimą išsprendė formaliai.

Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui priklausančio ginčo turto.

Iš CPK 144 str. 1 d. suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jei prima facie įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinys 2012-02-29 buvo atmestas, 2012-04-26 byla su apeliaciniu skundu išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą ir dar neišnagrinėta. Kadangi net ir neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti pagrindas prima facie įrodymų vertinimui, reikšmingam sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti ir priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, yra pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėjas Vytautas Zelianka