Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-256-1165/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
II-256-1165/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00124-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Pažeidėjas
R. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-256-1165/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00124-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1837-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1837-2023 R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2022 m. liepos 13 d. 21.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ne stovėjimui skirtoje vietoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. R. L. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. skundžia Institucijos atstovo 2023 m. sausio 30 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Automobilis „Renault Arkana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liepos 13 d. 21.37 val. nebuvo paliktas ne stovėjimui skirtoje vietoje. Pateiktoje fotonuotraukoje matyti, kad automobilis buvo užvestas ir tai įrodo jo trumpų žibintų šviesos. Nuotraukoje taip pat matyti automobilyje prie vairo sėdintis vairuotojas bei greta stovinčio automobilio atspindys. Buvo pasitraukta į šoną nuo važiuojamosios kelio dalies, siekiant netrukdyti kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimui.

Minėtas automobilis buvo pastatytas ne ant žalios vejos. Atėjus keleiviui, jis išvyko iš nurodytos vietos, bet visą buvimo joje laikotarpį buvo užvestas, o vairuotojas iš jo nepasišalino. Apie tai buvo informuota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 3-ojo poskyrio tyrėja V. K. telefoninio pokalbio metu, ji teigė, kad neteisėta nuobauda bus panaikinta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į R. L. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė teisena buvo pradėta gavus asmens skundą, kad automobilis pastatytas pažeidžiant KET ant išvažinėtos žalios vejos, tyrimui buvo pateikta fotonuotrauka. Nuotraukoje matyti, kad automobilis „Renault Arkana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ant išvažinėtos žolės, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos.

Pareiškėjo argumentai, kad jis sustojo ant vejos tik laikinai, kad automobilis nebuvo paliktas stovėti o jame laukė vairuotojas, atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nešalina, nes sustojimas yra momentinis veiksmas (laiko tarpas), kai automobilis sustabdomas ne ilgiau nei reikia keleiviams išlipti ar kroviniui iškrauti/ pakrauti. Šiuo atveju sustojimo momentu niekas iš automobilio neišlipo ir į jį neįlipo, taip pat niekas nebuvo kraunama. Pareiškėjas nurodė, kad sustojo laukdamas, kol ateis keleivis, o tai yra akivaizdžiai ilgesnis laiko tarpas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad draudimas sustoti ar stovėti ant vejos, tuo labiau, ja važiuoti, nereiškia, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Toks draudimas apima ir tuos atvejus, kai žolė toje vietoje neželia dėl objektyvių priežasčių. Automobilio pastatymas toje vietoje, kurioje važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, yra vertinamas kaip jo pastatymas tam neskirtoje vietoje (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-844/2022).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, o prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, Institucijos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama R. L. bei Institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už 1) sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Taigi, kaip matyti iš aptariamo straipsnio dispozicijos, administracinio nusižengimo sudėtis gali pasireikšti alternatyviaisiais požymiais. Be to, straipsnio konstrukcija bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika suponuoja ir tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju asmenį pripažįstant padariusiu aptariamą administracinį nusižengimą, būtina nurodyti ne tik objektyviuosius bei subjektyviuosius jo sudėties požymius, tačiau ir teisės aktą bei konkretų jo straipsnį, dalį ar punktą, kuriuose įtvirtintos taisyklės, pareigos ar reikalavimai apibrėžtais asmens veiksmais buvo pažeisti. Tik tokiu atveju galima daryti išvadą, jog asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybą, nebuvo pažeista.

Šiuo atveju, kaip matyti iš R. L. surašyto 2022 m. gruodžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolo bei jo pagrindu surašyto skundžiamo nutarimo, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis sustojo ir transporto priemonę – lengvąjį automobilį – paliko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles sustoti ir stovėti yra draudžiama. Taigi teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, ar prieigose prie įvažiavimo į gyvenamuosius namus, kurių kiemo teritorijoje buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra kelio ženklai ar ženklinimas, draudžiantis sustojimą ar stovėjimą tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės draudimą sustoti ir stovėti tam tikrose vietose apriboja ne tik kelio ženklais ar kelio ženklinimu, tačiau ir kitomis normomis, išdėstytomis Kelių eismo taisyklių 150 punkte.

Būtent šią teisės normą pareiškėjas kaltinamas pažeidęs. KET 150 punkte, be kita ko, nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojams yra draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Analizuojama teisės norma neapibrėžia būtinybės tokį stovėjimą drausti kelio ženklais ar kelio ženklinimu, ši norma taikoma visoms teritorijoms, kurios gali būti apibūdinamos kaip veja arba šaligatvis, sporto, vaikų žaidimo aikštelė, kita transportui neskirta vieta, išskyrus jau anksčiau nurodytas išimtis. Nors iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kokioje konkrečiai vietoje (ant vejos, šaligatvio ar pan.) R. L., pastatydamas automobilį, pažeidė draudimą sustoti ir stovėti (aplinkybių aprašyme nedetalizuojamos KET 150 punkto nuostatos, susijusios su konkrečiu draudimo sustoti ar stovėti atveju, apsiribojant bendruoju teiginiu, kad transporto priemonė sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje), kas sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą Institucijos priimto procesinio sprendimo išsamumą ir konkretumą, vis dėlto, tai savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo teisė žinoti, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, buvo pažeista. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktos fotonuotraukos, kurios neabejotinai atspindi situaciją nusižengimo padarymo vietoje, o KET 150.5 punktas, kuris nurodytas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime, detalizuoja būtent draudimą transporto priemonę vairuojantiems asmenims sustoti ir stovėti, be kita ko, ant vejos. Iš pareiškėjui surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jam buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, be kita ko, ir teisė susipažinti su bylos medžiaga. Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė, kuria, kaip nurodė pats pareiškėjas (administracinio nusižengimo bylos 20 lapas), naudojosi jis pats, stovėjo ant vejos priešais gyvenamojo namo langus. Vejos apibrėžimas pateikiamas 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 straipsnyje, pagal kurį veja laikomas lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas, kas, teismo vertinimu, visiškai atitinka nagrinėjamoje byloje užfiksuotos nusižengimo padarymo vietos apibūdinimą, nepaisant to, kad dalyje veja apželdintos teritorijos šiuo atveju žolė nežėlė, kadangi aptariamas žemės plotas yra priskirtas vientisai žaliajai zonai. Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atstovo atsiliepime, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudimas sustoti ar stovėti ant vejos, tuo labiau, ja važiuoti, nereiškia, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu neželia žolė. Toks draudimas apima ir tuos atvejus, kai žolė toje vietoje neželia dėl objektyvių priežasčių, juolab esant tokiai situacijai, kai važiuojamosios kelio dalies danga aptariamoje teritorijoje akivaizdžiai skiriasi nuo žole apželdintos teritorijos.

Skunde dėl Institucijos nutarimo pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad minėtą dieną būtent jis vairavo transporto priemonę. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos (b. l. 7), jam buvo išaiškinta galimybė nurodyti asmenį, vairavusį transporto priemonę, tuo atveju, jei nusižengimo padarymo metu automobilį valdė ne jo valdytojas, o kitas asmuo. Tokių duomenų nubaustasis nepateikė, jų nėra administracinio nusižengimo bylos ir skundo nagrinėjimo medžiagoje. Taigi nėra pagrindo abejoti, jog skundžiamame nutarime nurodytą dieną būtent pareiškėjas, naudodamasis jam priklausančiu automobiliu, sustojo ir jį paliko stovėti ant vejos. Abejonių dėl objektyvių nusižengimo padarymo aplinkybių nekyla net ir atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius dėl laiko tarpo, kuriam transporto priemonė buvo sustojusi ant vejos.

Pažymėtina, kad objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, tai yra ne tik stovėjimą, bet ir sustojimą vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes pavojingu įstatymo leidėjo pripažįstamas pats sustojimas ar stovėjimas draudžiamoje vietoje. Lingvistiškai aiškinant KET 150.5 punkto normą, matyti, kad ja draudžiamas ne tik stovėjimas (ilgesnį laiko tarpą trunkantis veiksmas), bet ir sustojimas, kuris vertintinas kaip labiau trumpalaikis, draudžiamoje vietoje. Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atsiliepime, šiuo atveju automobilis buvo sustojęs ilgesniam laiko tarpui nei to reikia keleiviams išlipti ar kroviniui iškrauti/ pakrauti. Šiuo atveju sustojimo momentu niekas iš automobilio neišlipo ir į jį neįlipo, taip pat niekas nebuvo kraunama. Priešingai, kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, jis minėtoje vietoje sustojo ir laukė, kol ateis keleivis, taigi toks veiksmas laikytinas trunkančiu ilgesnį laiko tarpą. Tuo tarpu teisinės reikšmės šiuo atveju neturi tai, ar automobilis stovėjo užvestas ir ar jame tuo metu buvo jį vairavęs asmuo, kadangi šios aplinkybės formaliąja sudėtimi apibrėžto administracinio nusižengimo objektyviųjų sudėties požymių realizavimui nėra reikšmingos.

Byloje taip pat nėra nustatytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo turimą teisę sustoti ir stovėti aptariamoje vietoje – ant vejos. Kaip jau minėta, ant vejos ar šaligatvio stovėti galima tik tuo atveju, kai transporto priemonė yra nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu arba tokį stovėjimo būdą leidžia nurodyti kelio ženklai. Nei viena iš aptariamų aplinkybių analizuojamu atveju nenustatyta, apie jos egzistavimą nenurodė ir pats pareiškėjas skunde apylinkės teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais ir nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną nesant ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, nėra. Tuo tarpu vien deklaratyviai skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas galimai telefonu bendravo su tyrėja, kuri teigė, jog jam neteisėtai skirta administracinė nuobauda bus panaikinta, pagrindo vertinti priešingai nesudaro. Pažymėtina, kad bylą nagrinėja institucijos paskirtas įgaliotas atstovas, kurio administracinio nusižengimo protokolą surašiusio pareigūno pozicija dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn teisinių prielaidų egzistavimo nesaisto, juolab kad šiuo atveju minėtų pareiškėjo argumentų nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai.

Institucijos atstovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, tinkamai, išsamiai ir visapusiškai įvertino tiek R. L. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tiek ir jo paties asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas, visų pirma, buvo nubaustas 30 Eur dydžio bauda (surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu), kurio neįvykdžius, skundžiamu nutarimu jam buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 30 iki 90 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ANK 22 straipsnyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, taip pat ANK 34 straipsnyje numatytas administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, konstatuoja, kad pagrindo spręsti, jog R. L. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta akivaizdžiai per didelė administracinė nuobauda, neturi. Skundžiamame nutarime buvo teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės nenustatytos, o jam skirta nuobauda, kuri yra lygi ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui, nelaikytina neproporcinga ar pernelyg griežta, todėl pagrindo švelninti pareiškėjui skirtą nuobaudą nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1837-2023 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 22174069371), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė