- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-106-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18550-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. V., A. K., R. K., D. O., K. L., S. K., N. B., V. B.
- Ieškovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- M. V., G. L., D. L., A. N., R. N., L. B., A. B., R. D., R. B., V. R., E. N. M., I. S., AB „Šiaulių bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovams A. V., A. K., R. K., D. O., K. L., S. K., A. K., N. B., V. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys M. V., G. L., D. L., A. N., R. N., L. B., A. B., R. D., R. B., V. R., E. N. M., I. S., AB „Šiaulių bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė nurodė, kad atsakovai ir tretieji asmenys, išskyrus trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jokių alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nepateikė, t. y. jie arba išreiškė nesutikimą, nepateikdami tokio nesutikimo motyvų, arba nepateikė jokios nuomonės. Ieškovė nurodė, kad laikydamasi proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų, atliko visus veiksmus, siekdama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bendraturčių susitarimu, tačiau tarpusavio susitarimas tarp atsakovų nėra sudarytas, todėl kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. K. ir R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, jog jie, kaip bendraturčiai, yra pasiruošę tartis ir susitarti dėl bendros nuosavybės objekto žemės sklypo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos, kaip tai numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje. Todėl prašė ieškovę M. J. žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (matininko A. M. parengtame žemės sklypo plane, kuriame numatytos / siūlomos bendraturčių naudojimosi dalys) numatyti ne visų atsakovų ir trečiųjų asmenų bendro naudojimo žemės sklypo dalį, o išskirti jų, kaip bendraturčių, atskirą 6,54 procentinę dalį.
3. Atsakovai S. K. ir A. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus senamiestyje esantis daugiabučio namo Šv. Mikalojaus g. 7, Vilniuje, kiemas tai unikali erdvė, suformuota jį supančių XVI ir XIX a. pastatų, įtrauktų į valstybės saugomų objektų sąrašą. Tas faktas, kad ieškovei priklauso 31 proc. kiemo dalies, neturėtų būti lemiamu argumentu. Ieškovė, pateikdama ieškinį, neįsipareigoja nekeisti vientisos kiemo erdvės. Todėl nėra garantijų, kad neatsiras tvora, atitvarai, ar kiti ženklinimai, nustatantys jos kiemo dalies ribas. Tai ne tik apsunkintų ir taip sudėtingą transporto priemonių manevravimą, bet ir būtų visiškai sugadintas unikalus kiemo vaizdas. Be to, nei vienas bendraturtis nėra pateikęs sutikimo dėl kiemo padalijimo. Pažymėjo, kad nori išsaugoti savo kiemo autentišką vaizdą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė D. O. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžiamos jos ir kitų žemės sklypo (kiemo) bendraturčių / naudotojų teisės. Ieškovė siekia nusistatyti naudojimosi tvarką ne žemės sklypui, o visų bendraturčių ir naudotojų naudojamam kiemui, t. y. uždaram vidaus kiemui, prisiskirdama sau vienai naudojamą kiemo dalį naudojimosi tvarkoje pažymėtą raide „C“. Ieškovei priklausanti žemės sklypo (kiemo) dalis, nesudaro pagrindo piktnaudžiauti savo teisėmis ir nusistatyti ir / ar apsitverti konkrečiai jos vienos naudojamą žemės sklypo (kiemo) dalį, apribojant kitų bendraturčių teisę patekti ar naudotis atitinkama kiemo dalimi. Ieškovės siūloma žemės sklypo (kiemo) naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes priešingu atveju nebus užtikrinama ir priešgaisrinė sauga (privažiavimas), namo ir kiemo ūkinis aptarnavimas, laisvas transporto priemonių judėjimas / apsisukimas kieme, esant poreikiui, kiemas neatliks ir poilsio / rekreacijos zonos funkcijų.
5. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžiamos kitų žemės sklypo (kimo) bendraturčių / naudotojų teisės. Ieškovės pateiktame žemės sklypo plane neparodyta kaip būtų užtikrinamas laisvas transporto priemonių judėjimas / apsisukimas kieme, transporto priemonių parkavimas, patekimas į pastatus. Faktas, kad ieškovei priklauso 31 proc. kiemo dalies, neturėtų būti lemiamu argumentu. Ieškovė, pateikdama ieškinį, neįsipareigoja nekeisti vientisos kiemo erdvės. Todėl nėra garantijų, kad neatsiras tvora, atitvarai, ar kiti ženklinimai, nustatantys jos kiemo dalies ribas. Tai ne tik apsunkintų ir taip sudėtingą transporto priemonių manevravimą, bet ir būtų visiškai sugadintas unikalus kiemo vaizdas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė K. L. prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas (kiemas), kuriam naudojimosi tvarką siekia nustatyti ieškovė, yra suformuotas aplink nekilnojamąsias kultūros vertybes, dėl ko sklypas negali būti skaidomas dalimis, nustatant naudojimosi tvarką, nes bus suardomas jo vientisumas, savitumas, tūrinė erdvinė kompozicija, pažeisto kultūros objekto nustatytos vertingosios savybės. Teismui pateikti dokumentai – išrašai iš kultūros vertybių registro – namų kompleksas ir jame esantis Mejerių namas, adresu Šv. Mikalojaus g. 7 / Pranciškonų g. 8, Vilniaus m., patvirtina, kad šie objektai yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalūs (vertybių) objekto kodai registre 27438, 33871, 33872. Į namų komplekso (unikalus objekto, kaip vertybės registre, kodas 33871), esančio Šv. Mikalojaus g. 7 / Pranciškonų g. 8, Vilnius, sudėtį ir įeina pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šv. Mikalojaus g. 7, Vilnius, kuriame yra nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams priklausantys butai. Žemės sklypas (kiemas), kuriam naudojimosi tvarką ir siekia nustatyti ieškovė, yra suformuotas po ir aplink nekilnojamąja vertybe esantį namų kompleksą (unikalus objekto kodas 33871), skirtas tinkamam pastato funkcionavimui užtikrinti ir jo naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Namų komplekso (unikalus objekto kodas 33871) nekilnojamųjų kultūros vertybių registro išraše aiškiai nurodyta, kokios yra saugomos ir namų komplekso vertingosios savybės. Taigi yra saugomas planavimo sprendinys – tūrinė erdvinė kompozicija, plano struktūra, kurią sudaro Mejerių namas ir teritorijos šiaurės vakaruose esantis namas, kartu formuojantys uždarą, netaisyklingo stačiakampio formos vidaus kiemą, t. y. konkrečiai tą kiemą, kuriam naudojimosi tvarką ir siekia nustatyti ieškovė. Atitinkamai ir žemės ir jos paviršiaus reljefas, kultūrinis sluoksnis. Nustačius žemės sklypo (kiemo) naudojimosi tvarką, bus suardoma tūrinė kompozicija, kiemo vientisumas, savitumas, netinkamai bus vykdoma kultūros vertybių valdytojo pareiga rūpintis paveldo objekto išsaugojimu ir jo priežiūra, nes nustačius konkrečią vienos ieškovės naudojamą dalį C, ieškovei nebus jokių kliūčių šią jai priskirtą dalį atsitverti ir kitaip apiboti kitų bendraturčių (kitų žemės sklypo (kiemo) naudotojų) patekimą į šią dalį. Be to, istoriškai yra susiformavę, kad žemės sklypas (kiemas) yra bendrai naudojamas visų bendraturčių, atskirai neišskiriant konkrečiai kiekvieno bendraturčio naudojamos žemės sklypo (kiemo) dalies.
7. Atsakovai N. B. ir V. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovai mano, jog ieškovės pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų, bendraturčių interesų bei suformuotos teismų praktikos. Tvirtina, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, būtų užtikrinta tvarka kieme, nustatytos visų bendraturčių atskirai naudojamos nuosavybės dalys bei bendrojo naudojimo teritorija, skirta patalpų savininkams neturintiems žemės sklype nuosavybės. Atsakovų nuomone, šioje byloje yra galimybė užtikrinti visų bendraturčių interesus – žemės sklype suformuojant individualiai naudojamas ir bendro naudojimo dalis. Todėl naudojimosi tvarkos projektas turėtų būti tikslinamas ir koreguojamas pagal šalių ir institucijų pateiktas pastabas.
8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra žymos, kad šiame plane nurodytos išorinės žemės sklypo ribos yra suderintos su Nacionaline žemės tarnyba kuri suderina žemės sklypo išorinę ribą, tokiu būdu patvirtindama, kad žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas ir jos (ribos) nėra keičiamos. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Išorinę žemės sklypo ribą suderina valstybinė institucija, laikydamasi tam tikrų formalių procedūrų ir išorinės žemės sklypo ribos atitikimą nustatytai ir registruotai ribai savo parašu patvirtina įgalioti specialistai, todėl šio veiksmo iš esmės negalės atlikti teismas. Įvertinus pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir plano brėžinyje ir lentelėje „Naudojamas plotas“ nurodytą informaciją, darė išvadą, kad lentelėje, kurioje aprašomas naudojimosi plotas bei žemės sklypo bendraturčiai, nėra nurodytas vienas iš žemės sklypo bendraturčių – Lietuvos Respublika, ir nenurodyta jai tenkanti dalis.
9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl ieškovės ieškinio atsakovams civilinėje byloje Nr. e2-24991-861/2018 prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtino ieškovės M. J. ir atsakovų A. V., A. K., R. K., D. O., K. L., S. K., A. K., N. B. ir V. B. sudarytą dalinę taikos sutartį šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą Nr. e2-824-861/2019 dalyje dėl ieškovės M. J. reikalavimų atsakovams A. V., A. K., R. K., D. O., K. L., S. K., A. K., N. B., V. B. nutraukė.
11. Kitoje dalyje ieškinį teismas tenkino ir nustatė atsakovei bendraturtei Lietuvos Respublikai naudojimosi 1605 kv. m ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Šv. Mikalojaus g. 7, Vilnius, tvarką pagal matininko A. M. (kvalifikacijos pažymėjimų Nr. 2M-M-252, Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-11-23 parengtą Žemės sklypo planą taip:
11.1. Žemės sklypo bendraturtė atsakovė Lietuvos Respublika bendrai su kitais bendraturčiais naudosis: 464/1605 Žemės sklypo dalimi, esančioje 1067 kv.m bendro ploto Žemės sklypo dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „A, B“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37;
11.2. Žemės sklypo bendraturtė atsakovė Lietuvos Respublika bendrai su kitais bendraturčiais naudosis: 233/1605 Žemės sklypo dalimi, esančioje 322 kv.m bendro ploto Žemės sklypo dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „C, D“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 17, 18, 19, 20, 21, 43, 42, 41, 40, 39, 24, 25, 26, 27, 50, 51, 52, 53, 54, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 28, 29, 30, 38, 34, 35, 36, 37, 2, 1.
2. Teismas nustatė, kad žemės sklype yra gyvenamosios pagrindinės naudojimo paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučių pastatų) pastatas – gyvenamasis namas, esantis Šv. Mikalojaus g. 7, Vilnius (toliau – ir Gyvenamasis namas), kurio užstatytas plotas – 1 035 kv. m, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 26, negyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 6. Dalis Gyvenamojo namo patalpų savininkų yra kartu ir žemės sklypo bendraturčiai (ieškovė ir atsakovai), tačiau likusi dalis Gyvenamojo namo patalpų savininkų valstybinės žemės nėra išsipirkę. Tokių Gyvenamojo namo patalpų savininkų yra 14: M. V., G. L. ir D. L., A. N. ir R. N., L. B. ir A. B., R. D., R. B., V. R., E. N. M., I. S., Akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir Vilniaus miesto savivaldybė (tretieji asmenys). Teismas sprendė, kad šie asmenys yra faktiniai žemės sklypo naudotojai, kurie su Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, valstybinės žemės nuomos sutarčių nėra sudarę. Ieškovė, kuriai priklauso apie 1/3 žemės sklypo dalis (31 procentas), vadovaudamasi CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką visų žemės sklypo bendraturčių (ieškovės ir atsakovų) tarpusavio susitarimu, todėl kreipėsi į matininką A. M. (kvalifikacijos pažymėjimų Nr. 2M-M-252 ir (duomenys neskelbtini) kuris parengė 2018 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo planą, pagal kurį šalys šioje byloje nutarė pasirašyti dalinę taikos sutartį.
3. Teismas sprendė, kad pateikta dalinė taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo atsisakyti ją patvirtinti (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
4. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad reikia nustatyti 1605 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šv. Mikalojaus g. 7, Vilnius, bendraturčių naudojimosi tvarką. Tačiau atsakovui nepagrindus savo argumentų, kad ši tvarka pagal ieškovės užsakymu matininko A. M. 2018 m. lapkričio 23 d. parengtą Žemės sklypo planą negali būti nustatyta, ieškinį dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos teismas tenkino, nustatant, kad žemės sklypo bendraturtis atsakovė Lietuvos Respublika bendrai su kitais bendraturčiais naudosis: 464/1605 žemės sklypo dalimi, esančioje 1067 kv.m bendro ploto Žemės sklypo dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „A, B“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37; ir kad žemės sklypo bendraturtė atsakovė Lietuvos Respublika bendrai su kitais bendraturčiais naudosis: 233/1605 Žemės sklypo dalimi, esančioje 322 kv. m bendro ploto Žemės sklypo dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „C, D“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 17, 18, 19, 20, 21, 43, 42, 41, 40, 39, 24, 25, 26, 27, 50, 51, 52, 53, 54, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 28, 29, 30, 38, 34, 35, 36, 37, 2, 1.
5. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir panaikinti patvirtintą dalinę taikos sutartį. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
15.1. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pažeidžia Žemės sklypo bendraturtės interesus, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir viešajam interesui. Pirmiausia, patvirtintoje naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje ir prie jos pridėtame plane, išskiriamos žemės sklypo bendraturčiams individualios žemės sklypo dalys, neįvertinus kito Žemės sklypo bendraturčio t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ir žemės sklypo naudotojų galimybių gauti proporcingas Žemės sklypo dalis individualiam naudojimui, t. y. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos nėra nustatoma atskira Žemės sklypo dalis, o visos jos naudojamos dalys yra nustatomos naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, be to nenumatant, kokios Žemės sklypo dalys reikalingos naudoti bendroms visų Žemės sklypo naudotojų reikmėms.
15.2. Įvertinus ieškovės kartu su ieškiniu pateikiamus Nekilnojamojo turto registro centro išrašus, taip pat įvertinus Žemės sklypo bendraturčių skaičių, matyti, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo naudotojų, nesančių žemės sklypo bendraturčiais yra daug ir jie visi turi teisėtą interesą gauti naudotis pakankamą Žemės sklypo dalį, be to siekti patogaus naudojimosi ja.
15.3. Civilinėje byloje, nebuvo pateikta atskirų skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad būtent pagal teismo sprendimu patvirtintą planą, visiems likusiems žemės sklype esančių patalpų bei pastatų savininkams tektų naudotis individualiai po tokio dydžio žemė sklypo dalį, kuri būtų proporcinga ieškovės ir kitiems Žemės sklypo bendraturčiams nustatytai naudotis individualios žemės sklypo dalies dydžiui. Darytina išvada, kad ieškovė neatliko skaičiavimų ir neįrodė, kad skyrus jos individualiam naudojimui prie nuosavybės teise turimų patalpų kaip pavyzdys 118 kv. m, kiti šiame Žemės sklype pastatus ir patalpas turintys žemės savininkai bei valstybinės žemės naudotojai taip pat turės galimybę kiekvienas gauti individualiam naudojimui tenkančią dalį prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir patalpų (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kad, išskirsčius individualiam naudojimui Žemės sklypo dalis, būtų galimybė naudotis sklypu taip, jog kiekvienas Žemės sklypo naudotojas turėtų priėjimą (privažiavimą) prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų, būtų išspręstas automobilių statymo, šiukšlių konteinerių buvimo vietų klausimas, liktų žemės kitoms būtinoms bendrosioms reikmėms.
15.4. Vizualiai įvertinus ir patį Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, matyti, kad potencialūs laisvi žemės plotai, kuriuose preliminariai galėtų būti išskiriamos atskiros individualios žemės sklypo dalys, yra šiaurės vakarų pusėje (ties taškais 25-24), šiaurės rytų pusėje (ties taškais 20-19-18-17-1-2-37-36), be to ties taškais 19-18-17 taip pat tikėtina, kad būtų negalima nustatyti atskirų/individualių žemės sklypo plotų dėl esančio ūkinio pastato, kadangi ūkinio pastato savininkams taip pat turėtų būti užtikrinamas patekimas iki jiems priklausančio ūkinio pastato.
15.5. Žemės sklypas kuris yra bendrai visų naudojamas kiemas, yra bendra visų gyventojų erdvė, skirta rekreacijai, tinkamam Žemės sklype esančių pastatų aptarnavimui, kitaip priešingu atveju, nebus užtikrinama ir gaisrinė sauga (privažiavimas), namo ir kiemo ūkinis aptarnavimas, laisvas transporto priemonių judėjimas, apsisukimas kieme, esant poreikiui, kiemas neatliks ir poilsio rekreacinės/ zonos funkcijų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, įgiję žemės sklypą atitinkamomis dalimis, turi teisę nustatyti sklype bendro naudojimo plotą, o likusį žemės sklypą naudoti proporcingai jų nuosavybės teisės į žemės sklypą daliai. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Potencialiems žemės sklypo bendraturčiams t. y. asmenims, kurie pasinaudos savo teise įsigyti valstybinę žemę lengvatine ne aukciono tvarka, jie bus saistomi jau egzistuojančios pirmosios instancijos teismo patvirtintos naudojimosi tvarkos, todėl įvertinus faktinės situacijos ypatybes (žemės sklypo užstatymą, žemės sklypo bendraturčių skaičių, asmenų kurie dar nėra išsipirkę žemės skaičių, statinių esančių Žemės sklype dislokaciją, jų paskirtį ir poreikio naudoti juos pagal paskirtį), tikėtina, kad bus ypatingai sudėtinga susitarti dėl racionalios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tenkinančios visų bendraturčių lūkesčius, nustatymo.
15.7. Sprendimu teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ieškovės naudai 2 741,25 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsakovei K. L. 756,25 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsakovams N. B. ir V. B. 850,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Remiantis teismų praktikoje ne kartą nurodyta taisyklė, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ne tik į tai, ar prašoma suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų priteistinų sumų. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į pirmiau minėtą aplinkybę ir sumos, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė turėtų būti sumažintos. Šioje civilinėje byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių teisinių žinių ar daug laiko sąnaudų rengiantis bylos nagrinėjimui.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą šioje byloje nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai N. B. ir V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
17.1. Apeliantė dėl individualiai naudojamos dalies pageidavimų nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu, apeliantė teismui nenurodė kokia dalimi ir kurioje sklypo vietoje pageidautų individualiai naudotis. Todėl teismas negalėjo įvertinti ar apeliantės interesai yra pažeisti, nes nebuvo aišku, kokius reikalavimus kelia apeliantė. Net ir apeliaciniame skunde – apeliantė nenurodo, kodėl jos teisė buvo pažeista bei nenurodo kokia žemės sklypo dalimi pageidautų naudotis individualiai.
Atsiliepimas
17.2. Teisės aktai neįpareigoja patalpų savininkų įsigyti žemę pastato žemės sklype. Ši teisė gali būti niekada ir nerealizuota, nes asmenys savo teisėmis gali naudotis laisvai ir nevaržomai. Todėl apeliantės reikalavimas įpareigoti šalis atsižvelgti į teorines prielaidas, jog gali būti daugiau žemės bendraturčių, negali būti argumentu nenustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Pati apeliantė parduodanti žemės sklypo dalis ir užtikrinanti galimų bendraturčių interesą turėtų skaičiuoti galimas dalis bei galimą naudojimosi tvarką.
17.3. Potencialių žemės sklypo bendraturčių atsiradimas negali būti priežastis neleisti savo teises ginantiems bendraturčiams nusistatyti naudojimosi tvarką, nes būtent apeliantė neturėdama pagrindo siekia užtikrinti galimų bendraturčių teises, nors kitų bendraturčių gali ir nebūti.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Teismo sprendimu patvirtintas Žemės sklypo naudojimo projektas atitinka visus reikalavimus ir atsižvelgia į visus bendraturčių interesus. Visi sklypo bendraturčiai, išskyrus apeliantę, pasirašė taikos sutartį, visiems jiems naudojimosi tvarka buvo priimtina. Apeliantė taikos sutarties derinimo procese ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė jokių kitų priežasčių, dėl kurių taikos sutartis ir teismo sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-12 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
18.1. Apeliantė teigia, kad buvo neįvertintos kitų Žemės sklypo naudotojų – trečiųjų asmenų galimybės gauti proporcingas Žemės sklypo dalis individualiam naudojimui. Šie NŽT teiginiai yra nepagrįsti, nes ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi ir apskaičiavusi tikslias kiekvienam Žemės sklypo bendraturčiui, tame tarpe valstybei, į kurios dalį gali pretenduoti Žemės sklypo naudotojai, priklausančių sklypo dalių matematines išraiškas, plotus kvadratiniais metrais ir procentines dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
18.2. Atskirų Žemės sklypo dalių priskyrimas ieškovei ir atsakovams naudotis grindžiamas jiems priklausančių idealiųjų sklypo dalių dydžiu. Toks susitarimas dėl Žemės sklypo naudojimosi negali būti vertinamas kaip nepagrįsto prioriteto daliai bendraturčių suteikimas, nes pati NŽT, kuri atstovauja valstybei, jokių siūlymų dėl jai atskirai naudotis priskirtinų dalių, nėra išreiškusi.
18.3. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnis), atitinkanti CK 4.81 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje įtvirtintus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo kriterijus (teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo), užtikrinanti racionalų ir efektyvų naudojimąsi Žemės sklypu, Gyvenamojo namo eksploataciją, proporcinga ieškovei ir atsakovams priklausančioms Žemės sklypo idealiosioms dalims bendrojoje nuosavybėje, atitinkanti tiek Žemės sklypo bendraturčių, tiek trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, efektyviai mažinanti konfliktinių situacijų atsiradimo riziką.
18.4. NŽT nepateikia jokių įrodymų, kad Lietuvos Respublikai likusi dalis, kuria naudosis faktiniai Žemės sklypo naudotojai – tretieji asmenys, yra nepakankama ar kad ji yra mažesnė nei jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat NŽT nėra pateikusi jokių įrodymų, kad Žemės sklypo naudotojai – tretieji asmenys yra nurodę, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Be kita ko, visi šie asmenys yra įtraukti į šią civilinę byla.
18.5. NŽT nurodo, kad ji iš esmės gina asmenų, kurie šiuo metu nuosavybės teisių į Žemės sklypą neturi ir nėra aišku, ar kada nors turės, teises ir interesus. Šiai dienai Žemės sklypo naudotojai atitinkamų Žemės sklypo dalių nėra išsipirkę ir galima daryti tik prielaidas, kad jie kada nors jas išsipirks, nes tai yra trečiųjų asmenų teisė, bet ne pareiga (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tuo tarpu teisę susitarti dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos turi jo savininkai (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei NŽT teigia, kad reikėjo atlikti kažkokius papildomus veiksmus su jos atstovaujamais Žemės sklypo naudotojais, t.y. gauti jų nuomonę ar pritarimą/nepritarimą numatomai nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkai, tai ji ir turėjo šiuos veiksmus atlikti.
18.6. NŽT nei pati, nei per jos atstovaujamus Žemės sklypo naudotojus, jokių skaičiavimų ar pasiūlymų, kaip jos nuomone, turėtų būti nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, neteikė, todėl pagal naudojimosi tvarką nustatyta, kad dalyje Žemės sklypo lieka bendro naudojimo plotai. Šia teritorija galės naudotis visi Gyvenamojo namo patalpų savininkai, taip užtikrinant galimybę eksploatuoti Gyvenamąjį namą pagal jo tiesioginę paskirtį, laikytis teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų, aptarnauti ir prižiūrėti jo laikančiąsias konstrukcijas, esant reikalui, šalinti avarijas ir pan.
19. Trečiasis asmuo M. V. prašo apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
19.1. pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliais, deklaratyviais argumentais dėl faktinių aplinkybių, kurios yra prieštaringos/ nėra iki galo ištirtos. Todėl susidaro įspūdis, jog pirmosios instancijos teismas tik siekia tariamo teisingumo, kadangi buvo apsiribota formaliu ir neteisingu teisės aktų vertinimu, cituojant bendro pobūdžio teismų praktiką, nesusiejant jos su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis.
19.2. Atsižvelgiant į bendraturčių kiekį bei tai, jog šiuo atveju nustatant bendraturčių atskirai naudojamas dalis neįmanoma užtikrinti kiekvienam iš bendraturčių turėti galimybę naudotis jam skirta atskirai naudojama žemės sklypo dalimi, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ieškovė turėjo spręsti klausimą dėl kompensacijos kitiems bendraturčiams.
Atsiliepimas
19.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo norėtų akcentuoti tai, jog ieškovė apsiribojo tik formaliais, deklaratyviais argumentais dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, ieškovės teiginius jog laikydamasi proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų, atliko visus veiksmus, siekdama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bendraturčių susitarimu, tačiau tarpusavio susitarimas tarp atsakovų nėra sudarytas, todėl kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė nėra pateikusi duomenų / įrodymų, jog ji aktyviai ieškojo visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
20. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Byloje kilo žemės bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo ir teismo patvirtintos dalinės taikos sutarties teisėtumo.
22. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.
23. Byloje nustatyta, kad ieškovei M. J. 2010-11-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9021 pagrindu nuosavybės teise priklauso 497/1605, t. y. 497 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šv. Mikalojaus g. 7, Vilnius, dalis, esanti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais Lietuvos Respublika, kuriai priklauso – 697/1605, 697 kv. m., A. V., kuriam priklauso – 50/1605, 50 kv. m., A. K., R. K., kuriems priklauso – 105/1605, 105 kv. m., D. O., kuriai priklauso – 28/1605, 28 kv. m., K. L., kuriai priklauso – 86/1605, 86 kv. m., S. K., A. K., kuriems priklauso – 74/1605, 74 kv. m., N. B., V. B., kuriems priklauso – 68/1605, 68 kv. m. Minėtame žemės sklype yra gyvenamosios pagrindinės naudojimo paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučių pastatų) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Šv. Mikalojaus g. 7, Vilnius (toliau – ir Gyvenamasis namas), kurio užstatytas plotas – 1 035 kv. m, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 26, negyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 6. Dalis Gyvenamojo namo patalpų savininkų yra kartu ir žemės sklypo bendraturčiai (ieškovė ir atsakovai), tačiau likusi dalis Gyvenamojo namo patalpų savininkų valstybinės žemės nėra išsipirkę.
24. Ieškovė, kuriai priklauso apie 1/3 žemės sklypo dalis (31 procentas), vadovaudamasi CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką visų žemės sklypo bendraturčių (ieškovės ir atsakovų) tarpusavio susitarimu, todėl kreipėsi į matininką A. M. (kvalifikacijos pažymėjimų Nr. 2M-M-252 ir (duomenys neskelbtini) kuris parengė 2018 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo planą, pagal kurį nuosavybės teise valdantys žemės sklypo savininkai, išskyrus Lietuvos Respubliką, šioje byloje pasirašė dalinę taikos sutartį.
25. Byloje nustatyta, žemės sklypas, kuriam naudojimosi tvarką siekė nustatyti ieškovė, yra suformuotas po ir aplink nekilnojamąja vertybe esantį namų kompleksą (unikalus objekto kodas 33871), skirtas tinkamam pastato funkcionavimui užtikrinti ir jo naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Namų komplekso (unikalus objekto kodas 33871) nekilnojamųjų kultūros vertybių registro išraše nurodyta, kokios yra saugomos ir namų komplekso vertingosios savybės. Tarp saugomų savybių nurodoma tūrinė erdvinė kompozicija, plano struktūra, kurią sudaro Mejerių namas ir teritorijos šiaurės vakaruose esantis namas, kartu formuojantys uždarą, netaisyklingo stačiakampio formos vidaus kiemą. Būtent šiam kiemui naudojimosi tvarką ieškovė ieškiniu siekė nustatyti, o bylos nagrinėjimo metu teismo patvirtinta daline taikos sutartimi šalys (ieškovė ir atsakovai, išskyrus Nacionalinę Žemės tarnybą) susitarė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliantės manymu, nurodyta taikos sutartis pažeidžia jos kaip bendraturtės interesus, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir viešajam interesui, nes nėra išskirta individualus apeliantei naudojimosi žemės sklypu dalis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
26. Kasacinio teismo praktikoje Žemės įstatymo nuostatų pagrindu suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
27. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis –tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
28. Pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą apeliantei išskirtas naudotis bendrai su kitais bendraturčiais 464/1605 Žemės sklypo dalimi, esančioje 1067 kv. m bendro ploto Žemės sklypo dalyje plane pažymėtoje indeksu A ir B. Ši žemės sklypo dalis yra po pastatais. Taip pat apeliantei skirta bendrai su kitais bendraturčiais naudotis 233/1605 Žemės sklypo dalimi, esančioje 322 kv. m bendro ploto Žemės sklypo dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu C, D. Nors apeliantei priklausanti žemės sklypo dalis yra didžiausia, tačiau jai nėra išskirtas naudotis individualaus žemės sklypo plotas kieme. Kaip teisingai nurodo apeliantė, potencialūs laisvi žemės plotai, kuriuose preliminariai galėjo būti išskiriamos atskiros individualios žemės sklypo dalys, yra šiaurės vakarų pusėje (ties taškais 25-24), šiaurės rytų pusėje (ties taškais 20-19-18-17-1-2-37-36), tačiau ties taškais 19-18-17 nebūtų galima nustatyti atskirų/individualių žemės sklypo plotų dėl esančio ūkinio pastato, kadangi ūkinio pastato savininkams taip pat turėtų būti užtikrinamas patekimas iki jiems priklausančio ūkinio pastato. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus šias dalis naudotis apeliantei, likusi žemės sklypo dalis, pažymėta taškais C ir D ties taškais 46,47,48,49,28, 29, 30, 38 lieka naudotis visiems bendraturčiams, įskaitant ir tuos, kuriems jau paskirtas individualus žemės sklypas, nes jiems reikalinga patekti iki jiems priskirtų naudotis žemės sklypų, pažymėtų indeksais E, F, G, H, I, J, K. Darytina išvada, kad apeliantės interesai, neišskiriant jai naudotis individualia žemės sklypo dalimi kaip didžiausią dalį turinčios savininkės, buvo pažeisti.
29. Ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantė nei pati, nei per jos atstovaujamus Žemės sklypo naudotojus, jokių skaičiavimų ar pasiūlymų, kaip jos nuomone, turėtų būti nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, neteikė, todėl pagal naudojimosi tvarką nustatyta, kad dalyje Žemės sklypo lieka bendro naudojimo plotai. Kaip matyti apeliantė yra pateikusi savo argumentus, kodėl nesutinka su nurodytu žemės sklypo naudojimosi planu. Apeliantė su planu iš esmės nesutiko, nes nebuvo pateikta atskirų skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad būtent pagal žemės sklypo naudojimosi planą, visiems likusiems Žemės sklype esančių patalpų bei pastatų savininkams tektų naudotis individualiai po tokio dydžio žemė sklypo dalį, kuri būtų proporcinga ieškovės ir kitiems Žemės sklypo bendraturčiams nustatytai naudotis individualios žemės sklypo dalies dydžiui. Tai reiškia, kad apeliantė nesutiko su planu, kuriame nėra išskirtas naudotis individualus žemės sklypas, o pagal esamą naudojimosi planą, atsakovams paskyrus individualiai naudotis žemės sklypus, nėra kieme vietos, kuriame galima būtų išskirti žemės sklypą naudotis apeliantei kartu netrukdant savininkams naudotis jiems priklausančiais pastatais. Apeliantei išreiškus savo nesutikimus su ginčo planu į juos atsižvelgta nebuvo. Tuo tarpu ieškovei, turinčiai antrai pagal dydį žemės sklypą, išskirta naudotis individuali ploto dalis užima didžiąją dalį kiemo ploto. Tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka, neįvertinus apeliantės galimybių gauti proporcingas Žemės sklypo dalis individualiam naudojimui, negali būti laikoma pagrįsta, nes, kaip minėta, apeliantės sklypo dalis namo kieme yra nustatoma naudotis tik bendrai su kitais žemės sklypo bendraturčiais.
30. Teismo sprendimu patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat nenumatyta galimybė naudotis namo kiemu kitiems gyventojams, kurie nėra išpirkę žemės sklypo dalies kieme, tačiau jie taip pat turi teisę naudotis savo namo kiemu. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad kiemas yra skirtas visų tame name, kuriam priklauso kiemas, gyventojų poreikių tenkinimui: patekti prie jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato, naudotis kiemu, kad patekti prie įėjimo į patalpas, reikalui esant išsikviesti reikiamas tarnybas į kiemą (pvz. gaisrinės, greitosios pagalbos ir pan.). Sutiktina su apeliante, kad įvertinus Žemės sklypo bendraturčių skaičių ir Žemės sklypo naudotojų, nesančių žemės sklypo bendraturčiais skaičių, t. y. kad jų yra daug ir jie visi turi teisėtą interesą gauti naudotis pakankamą Žemės sklypo dalį, be to siekti patogaus naudojimosi ja. Darytina išvada, kad teismo sprendimu nustatyta daugiabučio namo vidinio kiemo naudojimosi tvarka suvaržo žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkams teisę tiek įvažiuoti tiek išvažiuoti iš kiemo, t. y. teisę netrukdomai naudotis vidiniu namo kiemu ir tai nebus užkirstas kelias kilti konfliktinėms situacijoms ateityje.
31. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 11 straipsnio 1 dalį kultūros objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kiekvienas visuomenės narys turi teisę pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes (NKPAĮ 25 straipsnio 1 dalis). Paminėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kultūros paveldo objektas iš visų pusių apsuptas privačios nuosavybės teise valdomų sklypų, jų savininkai ar kiti valdytojai privalo leisti lankytojams prieiti iki šio objekto. Taigi, ne tik gyvenamojo pastato bendraturčiai (butų savininkai), nepriklausomai nuo to, ar jie išsipirkę Žemės sklypo (kiemo) dalį ar ne, turi vienodas teises naudotis Žemės sklypu (kiemu), bet ir pagal NKPAĮ 25 straipsnio 1 dalį turi būti užtikrinta visuomenei pažinti kultūros paveldo objektą.
32. Taikos sutarties tikslas yra teisinės taikos tarp šalių atkūrimas, siekiant išvengti ginčo ar jį galutinai užbaigti. Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK2 str.). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2009).
33. Atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad taikos sutartis, kuria pagal matininko A. M. 2018-11-23 parengtą Žemės sklypo planą, buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, negalėjo būti patvirtinta, taip pat pagal šį planą nepagrįsta laikytina apeliantei bendraturtei Lietuvos Respublikai nustatyta naudojimosi 1605 kv. m ploto žemės sklypu tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta dalinė taikos sutartis ir ieškinys tenkintas, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, o šalių pateiktą taikos sutartį atsisakyti tvirtinti.
34. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, kuriuo ieškovo reikalavimai atmetami, teisėjų kolegija perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.).
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė patyrė 45,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.
36. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 3 d. šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Apeliantė, paduodama apeliacinį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, nes yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš ieškovės.
37. Atsižvelgiant į tai, kad bylos išnagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovės ir atsakovų interesai pasirašius dalinę taikos sutartį nebuvo priešingi, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsisakyti patvirtinti ieškovės M. J. ir atsakovų A. V., A. K., R. K., D. O., K. L., S. K., A. K., N. B. ir V. B. sudarytą dalinę taikos sutartį.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 45,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui (raštinei).
Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.