Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. atstovui pagal susitarimą-advokatui Valentinui Giriūnui,

pedagogui-valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Justinai Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje:

Regimantas-V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. liepos 13d. teismo nutartimi kaltinamajam R.-V. D. privataus kaltinimo tvarka iškėlus baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. skundą, kaltinamasis buvo atiduotas teismui pagal žymes galimai padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., t.y. kaltinant jį dėl fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimo ir nežymaus jo sužalojimo, padaryto prieš jį pavartojus fizinį smurtą, o būtent:

2016m. balandžio 06d., tarpe 21⁰⁰-23⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis R.-V. D., kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pareigūnais atvykęs pas buvusią savo sutuoktinę-pil. K. D. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), kad su savimi pasiimti jų mažametę dukrą-pil. G. D., gim. 2005m. liepos 18d., vaiko kambaryje mažamečio vaiko akivaizdoje įvykusio tarpusavio konflikto metu ją(nukentėjusiąją K. D.) užsipuolęs, tyčia su ranka sugriebė jai(nukentėjusiajai K. D.) už kairio žasto, stipriai suspaudė ir išstūmė pro duris, dėl ko pavartotų smurtinių veiksmų prieš jos(nukentėjusiosios K. D.) asmenį pasekoje jai(nukentėjusiajai K. D.) ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto užpakalinėje srityje, kas jai(nukentėjusiajai K. D.) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinimas buvo grindžiamas pačios nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 4-5) ir visa kita prie paduoto skundo pridėta medžiaga. Tokiu būdu buvo pagrindo manyti, kad kaltinamasis R.-V. D. savo nusikalstamais veiksmais galimai buvo padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą.

Iš prie paduoto skundo pridėtų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji(privatus kaltintojas) K. D. 2016m. balandžio 12d. buvo padavusi prašymą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos buvusio sutuoktinio-kaltinamojo R.-V. D. atžvilgiu pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., tačiau 2016m. balandžio 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodžius, kad pagal įvykio aplinkybes ir nukentėjusiajai(privačiam kaltintojui) K. D. padaryto sužalojimo mastą veika yra kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1d., pagal kurią ikiteisminis tyrimas yra neatliekamas, todėl pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka(LR BPK 407 str.)(b.l. 6, 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka pagal kaltinamojo R.-V. D. ir nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. teismine tvarka buvo nutraukta 2015m. sausio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-91-759/2015(b.l. 40-46). Po santuokos nutraukimo su nukentėjusiąja K. D. liko gyventi šalių nepilnametė dukra-pil. G. D., gim. 2005m. liepos 18d., pastarosios gyvenamąją vietą nustačius adresu: (duomenys neskelbtini). 2016m. balandžio 06d. iš mokyklos grįžusi nepilnametė G. D. namuose rado išgėrusią savo motiną-nukentėjusiąją(privatų kaltintoją) K. D., girdėjo, kaip motina rėkavo ir pykosi su savo sugyventiniu R. R.. Matydama tokią situaciją namuose, dukra, iš pradžių parašiusi SMS žinutę, o po to telefoninio pokalbio su savo tėvu-kaltinamuoju R.-V. D. metu, pastarajam nurodė, kad namuose vyksta konfliktas ir kad ji norinti pas jį(tėvą). Reaguodamas į dukros žodžius, kaltinamasis R.-V. D. paskambino į policiją, prašydamas pagalbos, kad patikrinti, ar dukra yra saugi ir ar buvusios sutuoktinės namuose nėra girtaujama. Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Ukmergė sraj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės apie policijos iškvietimą išrašas, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu teismo pavedimu pagal nutartį pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvusios apklaustos mažametės-pil. G. D. duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti ir perklausyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 32-36, 68, 82-84). Nors nukentėjusioji(privatus kaltintojas) K. D., kaltindama buvusį sutuoktinį-kaltinamąjį R.-V. D. fizinio smurto prieš jos asmenį panaudojimu 2016m. balandžio 06d. jos bute kilusio konflikto metu, kuri, duodama parodymus byloje, nurodė, kad, jai su dukra ir buvusiu sutuoktiniu-kaltinamuoju R.-V. D. būnant vieniems užsidarius vaiko kambaryje, pastarasis su dešine ranka buvo jai suėmęs už kairės rankos žasto, kurią suspaudė, papurtė ir po to ją išstūmė pro duris, ką turėjo matyti ir koridoriuje buvę kartu su buvusiu sutuoktiniu-kaltinamuoju R.-V. D. į jos butą atvykę policijos pareigūnai, tačiau nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) aiškinamos aplinkybės apie smurtinius veiksmus jos atžvilgiu nėra patvirtintos jokiais bylos nagrinėjimo teisme surinktais įrodymais. Priešingai, pasak paties kaltinamojo R.-V. D., jam su policijos pareigūnais atvykus į buvusios sutuoktinės-nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. butą, kad su savimi pasiimti jų nepilnametę dukrą, tarp jo ir buvusios sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, pastaroji jam priekaištavo, kad neva jis, atvažiavęs į jos(nukentėjusiosios-privataus kaltintojo) K. D. namus su policijos pareigūnais, daro nesąmones, kišasi į jos asmeninį gyvenimą, trukdo jų dukrai miegoti. Kaltinamojo R.-V. D. žodžiais, jo buvimo buvusios sutuoktinės bute metu jokių smurtinių veiksmų prieš pastarąją jis nesiėmė, buvo tik tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu nebuvo tokio momento, kad jis su buvusia sutuoktine-nukentėjusiąja(privačiu kaltintoju) K. D. ir jų nepilnamete dukra tik vieni būtų buvę užsidarę vaiko kambaryje, nes bute visą laiką šalia buvo policijos pareigūnai, tame tarpe, ir būnant dukros kambaryje, kol ši rengėsi, ruošdamasi su juo(tėvu) važiuoti kartu. Šias kaltinamojo R.-V. D. aiškinamas aplinkybes patvirtino ir teisme, kaip liudytojai, apklausti policijos pareigūnai R. G., M. B. ir J. S., pasak kurių, policiją kvietęs vyriškis(kaltinamasis R.-V. D.) bute elgėsi ramiai ir taktiškai, kuris kartu su bute buvusia rasta neblaivia moterimi(nukentėjusiąja-privačiu kaltintoju K. D.) vieni niekur pasišalinę nebuvo, visą laiką buvo jų akivaizdoje, bute kilusio žodinio konflikto metu nematė, kad policiją kvietęs vyriškis(kaltinamasis R.-V. D.) būtų išstūmęs moterį(nukentėjusiąją-privatų kaltintoją K. D.) pro duris ar atlikęs kokius nors kitus smurtinius veiksmus pastarosios atžvilgiu. Apie tai, kad bute tarp tėvų kilusio žodinio konflikto metu pastarieji vienas nuo kito buvo per atstumą ir kad tėvas prie motinos prisiartinęs nebuvo, jokio smurto prieš ją nenaudojo, patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu teismo pavedimu pagal nutartį pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvusi apklausta mažametė konflikto šalių dukra-pil. G. D., kurios parodymai buvo pagarsinti ir perklausyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 68, 82-84). Nors parodymų davimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu mažametė liudytoja G. D. ir gyveno pas savo tėvą-kaltinamąjį R.-V. D.(pastaba: Ukmergės raj. apyl. teisme šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1267-675/2016m. pagal kaltinamojo R.-V. D., kaip ieškovo, ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal teisėjos byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones mergaitės laikina gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo yra nustatyta kartu su tėvu-kaltinamuoju V. D. pastarojo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kur vaikas gyvena jau nuo 2016m. balandžio mėn.(b.l. 40-45)), mergaitės aiškinamos įvykio aplinkybės negali būti vertintinos kaip galimai tėvo-kaltinamojo R.-V. D. daryta įtaka vaiko duotiems parodymams, juolab, kad iš peržiūrėto apklausos vaizdo įrašo matyti, kad vaikas pats geranoriškai papasakojo visas tarp jos tėvų kilusio konflikto 2016m. balandžio 06d. motinos bute aplinkybes, o duomenų apie tai, kad mergaitė yra linkusi meluoti, byloje nėra. Tiek teisme apklaustų policijos pareigūnų R. G., M. B. ir J. S., tiek ir mažametės G. D., kaip tiesioginių įvykio liudytojų, duoti parodymai byloje neprieštarauja vieni kitiems ir vieni kitus papildo, todėl netikėti visų šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš prie skundo pridėtos teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusioji(privatus kaltintojas) K. D., kaip galimai smurtą patyręs asmuo, UAB „ Teragyda “ pas šeimos gydytoją apsilankė tik 2016m. balandžio 12d., kur jos apžiūros metu buvo fiksuota viena apie 8x5 cm dydžio kraujosruvos kairio žasto užpakalinėje srityje(b.l. 4-5), ką bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė ir teisme, kaip liudytoja, buvusi apklausta šeimos gydytoja Z. I., kuri negalėjo pasakyti, kokios spalvos buvusi medicininiuose dokumentuose jos aprašyta matyta kraujosruva. Nežiūrint į tai, bylos nagrinėjimo teisme metu viename iš teismo posėdžių dalyvavęs teismo medicinos ekspertas, kuris pagal jam buvusius pateiktus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. apžiūros duomenis dėl objektyvių duomenų nepakankamumo neturėjo galimybės pasisakyti apie konkretų sužalojimo padarymo laiką, jau teisme, išklausęs pačios nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. duotus parodymus apie smurtinius veiksmus jos atžvilgiu(kairės rankos sužalojimo būdą, buvusios mėlynės dydžio kaitą laiko atžvilgiu), nurodė, kad aiškinamos rankos sužalojimo aplinkybės neatitinka sužalojimo pobūdžio, nes žasto suspaudimo atveju išryškėja ne viena, o kelios kraujosruvos, lieka pirštų žymės, o šiuo atveju buvo fiksuota tik viena kraujosruva, kas būdinga ne rankos suspaudimui, o sudavimui kietu buku daiktu, juolab, kad, laikui bėgant, kraujosruva tik didėja ir negali mažėti, kas paneigia pačios nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. aiškinamas aplinkybes. Tokiu būdu laikytina, kad 2016m. balandžio 12d. per apsilankymą UAB „ Teragyda “ pas šeimos gydytoją nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. apžiūros metu fiksuotas apie 8x5 cm dydžio kraujosruvos kairio žasto užpakalinėje srityje buvimas negali būti sietinas su nagrinėjamu įvykiu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo perklausytas ir kaltinamojo R.-V. D. pateiktas garso įrašas, įrašytas į CD kompaktinį diską(laikmeną), savo mobilaus ryšio telefonu slapta įrašius vykusį pokalbį tarp jo ir nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. 2016m. balandžio 06d. įvykusio žodinio konflikto pastarosios bute metu(b.l. 60).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas(2007m. spalio 25d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2008). Be to, pažymėtina, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas aplinkybes bylai spręsti, gali būti pripažintas įrodymu(Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004). Šiuo nagrinėjamu atveju, teisme perklausius garso įrašą, nukentėjusioji(privatus kaltintojas) K. D. neginčijo, kad įrašuose yra ne jos balsas, taip pat nekėlė klausimo, jog įrašas yra sumontuotas, neištisinis ar pan., todėl įvertinus tai, kad pokalbio įrašą padarė privatus asmuo, t.y. kaltinamasis R.-V. D., savo iniciatyva ir pateikė jį į bylą, norėdamas pagrįsti nagrinėjamo įvykio savą versiją, t,y. savo nekaltumą dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, kuris nors ir nebuvo gautas naudojant baudžiamojo proceso priemones, teismas, neturėdamas jokio pagrindo abejoti pateikto garso įrašo patikimumu, pripažįsta šį garso įrašą tinkamu įrodymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, vertinant šį įrodymą kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Iš perklausyto garso įrašo turinio matyti, kad žodinio konflikto tarp kaltinamojo R.-V. D. ir nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. metu šalia jų balsų visą laiką, išskyrus momentą, kada kaltinamasis R.-V. D. su savo nepilnamete dukra tik dviese kalbasi užsidarę kambaryje, girdisi trečiųjų asmenų(vieno ar kelių policijos pareigūnų) balsai, visame garso įraše nėra girdimas vien tik konflikto šalių ir jų vaiko bendravimas be pašalinių asmenų, pokalbio metu jokių duomenų apie nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. rankos suspaudimą, jos išstūmimą pro duris ar kitokių smurtinių veiksmų prieš jos asmenį atlikimą nėra(nefiksuota), kas patvirtina kaltinamojo R.-V. D., tačiau paneigia pačios nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. aiškinamas įvykio aplinkybes, juolab, kad pokalbio metu turėjo girdėtis ir pastarosios pasakyti žodžiai „ paleisk, man skauda “, kuriuos, pasak nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D., ji buvo pasakiusi, kada jos buvęs sutuoktinis-kaltinamasis R.-V. D. sugriebė jai už kairio žasto ir stipriai suspaudė.

Tokiu būdu, kadangi byloje nėra jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis R.-V. D. 2016m. balandžio 06d. įvykusio žodinio konflikto su buvusia sutuoktine-nukentėjusiąja(privačiu kaltintoju) K. D. metu prieš pastarąją kaip nors smurtavo, o vertinant įrodymus teisme išnagrinėtoje byloje visos kilusios abejonės yra traktuojamos kaltinamojo asmens naudai, todėl, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad byloje nėra įrodyta kaltinamojo R.-V. D. kaltė dėl smurtavimo jo buvusios sutuoktinės-nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. atžvilgiu, t.y. neįrodytas dalyvavimas jam inkriminuojamo smurtinio nusikaltimo padaryme, todėl kaltinamasis pagal LR BK 140 str. 1d. yra išteisintinas(LR BPK 303 str. 5d. 2p.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. civilinis ieškinys, kuriuo yra prašoma priteisti tiek nusikaltimu padarytą turtinę žalą 7,- Eur.(septynių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, tiek ir neturtinę žalą, kurią nukentėjusioji(privatus kaltintojas) įvertina 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma(b.l. 1-3).

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės(LR CK 6.248 str. 1d.). Be to, įstatymas numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 1d.). Kadangi kaltinamasis R.-V. D. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra išteisintinas, neįrodžius kaltinamojo dalyvavimo veikos žmogaus sveikatai padaryme, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, kaip nepagrįstas, yra atmestinas(LR BPK 115 str. 3d. 1p.). str. 2d.).

Nukentėjusioji(privatus kaltintojas) K. D., paduodama skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, prašė iš pil. R.-V. D., kaip nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens, priteisti ir visas turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos(nukentėjusiosios) atstovas, kaip proceso išlaidas, paslaugoms apmokėti(b.l. 1-3).

Proceso išlaidų išieškojimą reglamentuoja LR BPK 105 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas< >, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nors nukentėjusioji(privatus kaltintojas) K. D. teismui ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos(nukentėjusiosios) atstovas, paslaugoms apmokėti dydį, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla buvo iškelta privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) skundą, ir atsižvelgiant į išteisinimo pagrindą, nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. turėtos išlaidas, jas apmokėjus iš savo lėšų, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos(nukentėjusiosios) atstovas, kaip proceso išlaidos, iš kaltinamojo R.-V. D. neišieškotinos ir paliktinos pačiai nukentėjusiajai(privačiam kaltintojui) K. D..

Be to, kaip matyti iš privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos medžiagos, proceso išlaidų turėjo ir pats kaltinamasis R.-V. D., iš savo lėšų apmokėdamas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip jo(kaltinamojo) atstovė, paslaugas 400,- Eur.(keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 85). Įstatymas numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas(LR BPK 105 str. 6d.). Kadangi kaltinamasis R.-V. D. yra išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo jam inkriminuojamo smurtinio nusikaltimo padaryme, atsižvelgiant tiek į išteisinimo pagrindą, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmę(buvo surengti penki teismo posėdžiai), laikytina, kad paties kaltinamojo R.-V. D. byloje patirtos išlaidos advokatės, dalyvavusios jo atstove byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. LR BPK 103 str. 6p. ir 105 str. 6d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 str.str., 303 str. 5d. 2p., 305 str. 3d., 307 str. 4d.

nusprendė:

Regimantą-V. D. pagal LR BK 140 str. 1d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme:

Nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos(nukentėjusiosios) atstovas, kaip proceso išlaidų, iš kaltinamojo R.-V. D. neišieškoti ir palikti pačiai nukentėjusiajai(privačiam kaltintojui) K. D..

Priteisti iš nukentėjusiosios(privataus kaltintojo) K. D. 400,- Eur.(keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip kaltinamojo R.-V. D. atstovė, kaip proceso išlaidų, paslaugoms apmokėti kaltinamojo R.-V. D. naudai.

Daiktinius įrodymus-CD kompaktinį diską(laikmeną) su garso įrašu ir CD kompaktinį diską(laikmeną) su mažametės liudytojos G. D. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.