Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. e2S-357-852/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e2S-357-852/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00084-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-357-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00084-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl savavališkos statybos pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. K. (toliau – ir ieškovė), atstovaujama advokato, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) Nustatyti atsakovui A. V. 3 mėn?sių t?rminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, nugriaunant tvorą, skiriančią jos ir atsakovo sklypus; 2) Atsakovui nevykdant teismo įpareigojimo, skirti jam 5 000 Eur baudą; 3) Išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei jos kaimyninių sklypų atliktus ir įregistruotus kadastrinius matavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų: kad, kaip ji nurodo, atsakovui priklauso šalia esantis žemės sklypas; kad, kaip ji nurodo, 2018 m. spalio mėnesį vykdytas žemės naudojimo patikrinimas, kurio metu buvo konstatuota, jog yra neteisėtai užimtas jos žemės sklypas; kad, kaip ji nurodo, atsakovas pripažįsta žemės užėmimo faktą. Todėl sprendė, kad ieškovė nepridėjo esminių faktinį ieškinio pagrindą patvirtinančių įrodymų, nors tokia pareiga yra jai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK). Taip pat nurodė, kad ieškovės atstovas nepateikė įrodymų, kad prašomus išreikalauti duomenis jam buvo atsisakyta suteikti. Atkreipė dėmesį, kad prašoma išreikalauti ne tik atsakovo, bet ir kitų kaimyninių sklypų kadastrinių matavimų bylų kopijas, tačiau nenurodoma, kokias ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes tokie duomenys pagrįs ar paneigs. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra reiškiamas reikalavimas dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo. Šiuo atveju bylos nagrinėjamo dalykas yra reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės dėl atsakovo statyto statinio (tvoros) buvimo ieškovei priklausančiame sklype sudaro reikalavimo pagrindą. Tokiu būdu į bylą turi būti pateikti minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tame tarpe Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūno surašytas savavališkos statybos aktas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į inspekciją dėl statinio statybos neteisėtumą ne teismo tvarka. Apskritai nesant jokių duomenų dėl ieškovės nurodomos atsakovo statytos tvoros ieškovei priklausančiame sklype nėra aiškus ieškinio reikalavimas – kokią tvorą, kokia apimtimi atsakovas įpareigotinas griauti. Pažymėjo, kad vien liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pakankamais ieškinio faktinės aplinkybėms pagrįsti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Ieškovė, atstovaujama advokato, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

4. Ieškovės atstovas nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neatsakinėja į siųstus paklausimus, o paduodant ieškinį prie jo buvo pridėti, tačiau nepatalpinti į elektroninę bylą priedai: 2019 m. gruodžio 13 d. liudytojo apklausos protokolas, VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pradavimo sutartis, kadastro žemėlapio ištrauka, (duomenys neskelbtini) gatvių išdėstymo planas, (duomenys neskelbtini) pažyma apie gaisrą, medicinos dokumentų išrašas, 1995 m. gegužės 22 d. pažymėjimo Nr. 133 nuorašai, paklausimai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei VGTPT medžiaga, todėl trūkumų šalinimo institutas pritaikytas nepagrįstai. Nurodė, kad konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisako dėl jau pateiktų įrodymų, o reikalauja papildomų. Pats atsakovas pripažįsta pažeidimą, todėl žodinis bylos nagrinėjimas niekaip negali nepatvirtinti atsakovo išsakytus parodymus. Proceso ekonomiškumui, nagrinėjant bylą būtų įmanoma teikti arba neteikti papildomą medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes – įrodymą, kad, kaip ji nurodo, atsakovui priklauso šalia esantis žemės sklypas; įrodymą, kad, kaip ji nurodo, 2018 m. spalio mėnesį buvo vykdytas žemės naudojimo patikrinimas, kurio metu buvo konstatuota, jog yra neteisėtai užimtas jos žemės sklypas; įrodymą, kad, kaip ji nurodo, atsakovas pripažįsta žemės užėmimo faktą.

9. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga tiek ieškinyje nurodyti, tiek prie ieškinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą.

10. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė turi teisę aukščiau nurodytų įrodymų neteikti ar teikti juos vėliau, kaip nurodė ieškovės atstovas atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant jokių duomenų dėl ieškovės nurodomos atsakovo statytos tvoros ieškovei priklausančiame sklype nėra aiškus ieškinio reikalavimas – kokią tvorą, kokia apimtimi atsakovas įpareigotinas griauti.

11. Pasisakant dėl ginčijamos nutarties motyvų, susijusių su prašomais išreikalauti įrodymais, pažymėtina, kad šiais motyvais pirmosios instancijos teismas tik atkreipė ieškovės dėmesį, kad yra reikalinga pagrįsti pareikštą prašymą. Šie motyvai nėra vertinti kaip ieškinio trūkumai ir negalėtų būti pagrindu atsisakyti jį priimti.

12. Taip pat vertintina, kad ieškovės atstovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad paduodant ieškinį prie jo buvo pridėti priedai, kurie nepatalpinti į elektroninę bylą. Atskirajame skunde nurodyti prie ieškinio pridėti priedų failai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, yra elektroninė byloje ir gali būti peržiūrėti patekus į ieškinio kortelę.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ji paliktina nepakeista ir ieškovei nustatytinas papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei M. K. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas