Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 100 Lt bauda. Be to, D. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., D. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio 3 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Panerių g. 50, vairuodamas automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui Chrysler 300c, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, to pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 232 punkto reikalavimus. Taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas negalėjo skirti jam nuobaudos, kadangi yra suėjęs ATPK 35 str. numatytas baudos skyrimo terminas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl D. G. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog D. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Nors D. G. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), policijos pareigūno R. O. bei specialisto A. G. tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, 22), eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis (b.l.18-20), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 21), ekspertizės aktu (b.l. 95), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio tarnybinio pranešimo apie įvykį, 2011-11-03, atvykus į įvykio vietą, rastas sugadintas automobilis Chrysler 300 c, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K.. Pastarasis paaiškino, jog, įvažiavęs iš Smolensko g. į Panerių g., pastebėjo, kad Renault, v/n (duomenys neskelbtini),, kurio vairuotojas, privažiavęs prie V. K. vairuojamo automobilio, parodė „necenzūrinį“ gestą, pasuko vairą į kairę, užkabino Chrysler automobilį ir išjungęs šviesas, pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiuodamas Švitrigailos gatvės link (b.l. 7).

Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, jog 2011-11-03, 17.24 val. užfiksuoti automobilio Chrysler 300 c, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio V. K., priekinio dešinės pusės sparno, priekinio bamperio apgadinimai (b.l.9).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2011-11-03 17.24 val. užfiksuotas privataus fizinio asmens V. K. pranešimas apie tai, kad Panerių gatvėje, Vilniuje susidūrė automobilis Chrysler, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilis Renault, v/n (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino, nuvažiuodamas link stoties (b.l. 10).

Byloje esančiose fotolentelėse užfiksuoti apžiūrėtų automobilių Chrysler 300c, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio dešinės pusės nubrozdinimas 58-62 cm aukštyje, priekinio dešinės pusės sparno nubrozdinimas ir įlenkimas 69-78 cm aukštyje (b.l. 18) bei automobilio Renault, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio sparno sulankstymas 60 cm - 80 cm aukštyje, kairės pusės galinių durelių sulankstymas 65-75 cm aukštyje (b.l. 19). Iš fotolentelės taip pat matyti, jog sugretinus autoįvykyje dalyvavusius automobilius Chrysler ir Renault bei atkūrus eismo įvykio mechanizmą, nustatyta, kad automobilis Renault atsitrenkė į automobilį Chrysler kaire galine dalimi, apgadindamas automobilio Chrysler priekinę dešinę pusę. Eksperimento metu nustatyta, jog transporto priemonių sugadinimų aukštis sutampa (b.l. 20).

Iš transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad nustatyti automobilio Renault, v/n (duomenys neskelbtini), techniniai sugadinimai – kairės pusės galinio sparno sulankstymas 60-80 cm aukštyje, kairės pusės galinių durelių sulankstymas 65-75 cm aukštyje (b.l. 21).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nukentėjusysis V. K. nurodė, kad 2011-11-03, 17.20 val. jis vairavo jam priklausantį juodą automobilį Chrysler 300 C, v/ n (duomenys neskelbtini) Važiavo Smolensko gatve, ne Vytenio, turėjo įsukti į Panerių gatvę, kurioje yra studija, į kurią jis važiavo. Jis turėjo sukti į kairę, rodė posūkį, buvo kažkoks judėjimas, jis praleidinėjo mašinas. Įsukęs į Panerių gatvę, važiavo toliau, rodė dešinį posūkį, kadangi norėjo pabaigti manevrą. Iš galo važiavo mašina. Ji susilygino su juo, parodė gestą, po to pasuko vairą į kairę pusę. Mano, kad tai buvo padaryta tyčia. Buvo kontaktas. Žmogus užsigesino šviesas ir per raudoną šviesoforo signalą kirto Švitrigailos gatvę ir nuvažiavo. Jis baigė manevrą, sustojo ir išsikvietė policiją. Susidūrimas įvyko gal už 10-20 metrų, jam išsukus iš Smolensko gatvės. Su juo kontaktavęs automobilis buvo šviesus, jo numerį jis iš karto pranešė policijai. Manė, kad tas automobilis buvo arba prancūziškas, arba japoniškas. Pasirodė, kad prancūziškas. Po kontakto iki sustojimo jis pravažiavo apie 3-4 metrus. Jo automobiliui buvo padaryti nuotraukose užfiksuoti apgadinimai. Šviesus automobilis su jo automobiliu kontaktavo šonu, galiniu kairiuoju sparnu. Kontaktas buvo staigus. Jam (V. K.) nebuvo kliūties, jis važiavo, laikydamasis KET reikalavimų.

Kaip nurodyta byloje esančioje specialisto išvadoje, automobilio Chrysler 300C priekinio dešinio sparno šoninio paviršiaus priekinė dalis bei priekinio bamperio dešinys šoninis paviršius ir automobilio kairės pusės užpakalinių durelių, sparno sugadinimai atsirado automobilių - Chrysler 300C ir Renault Laguna tarpusavio kontakto metu. Automobilis Chrysler 300C dešinio šono priekine dalimi (bamperio šoniniu paviršiumi ir sparnu virš jo) turėjo slystamojo pobūdžio kontaktą su automobiliu Renault Laguna kairės pusės užpakalinėmis durelėmis ir sparnu. Kontakto metu automobilis Renault Laguna judėjo žymiai didesniu greičiu nei automobilis Chrysler 300C, tarp automobilių išilginių ašių buvo apie 10⁰ kampas (b.l.95-99).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. M. nurodė, kad specialisto išvados schemoje Nr. 4 yra pavaizduotas tik automobilių tarpusavio išdėstymas kontakto metu, bet ne jų išdėstymas kelyje. Išvadai dėl išsidėstymo kelyje nebuvo duomenų. Kampas maždaug 10 laipsnių, paklaidos jis negali įvardyti. Pagal bylos aplinkybes automobilio Renault Laguna vairuotojas D. G. nurodė, kad jis važiavo tiesiai, ne minimaliu greičiu, maždaug leistinu greičiu. Esant tokiom aplinkybėms, smarkaus pasisukimo būti negali. Esant 10 laipsnių kampui, laikoma, kad yra labai staigus manevras. Ar automobilis Chrysler tuo metu stovėjo, ar važiavo - jis negali atsakyti. Automobilis Chrysler buvo užfiksuotas pakankamai dideliu daugiau kaip šimto metrų atstumu nuo Smolensko gatvės. Objektyvių duomenų atsakymui, kur stovėjo automobilis Chrysler, kaip stovėjo, kaip viskas įvyko, išskyrus tik apie tarpusavio išdėstymą susidūrimo metu, nėra. Yra nustatytas kampas tarp automobilių tuo metu, kai įvyko kontaktas. Tas sąlytis truko pakankamai trumpą laiko tarpą. Negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad, baigiant manevrą, automobilis Chrysler galėjo užkabinti savo šonu važiuojantį tiesiai automobilį, žiūrint iš susidūrimo kampo, tačiau toks susidūrimo kampas nėra būdingas, atliekant manevrą. Tai labiau būdinga, kai arba vienas, arba kitas automobilis persirikiuoja arba manevruoja vienos eismo juostos ribose. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdė to automobilio vairuotojas, kuris manevravo, nesvarbu, iš kurios pusės jam buvo kliūtis. Specialistas negali pasakyti, kuris automobilis manevravo. Kad Renault Laguna judėjo žymiai didesniu greičiu, nei automobilis Chrysler, nustatyta pagal tai, kad automobiliui Chrysler sugadinimai buvo padaryti, paveikiant jį nuo užpakalinės dalies link priekinės, o Renault Laguna – atvirkščiai. Renault Laguna greitis buvo didesnis. Kai skirtumas tarp automobilių judėjimo greičių yra nedidelis, maždaug nuo 20 km/h, tuomet įbrėžimuose susidaro banguotos linijos. Pagal įbrėžimų pobūdį nustatyta, kad Renault Laguna judėjo žymiai didesniu greičiu. Automobilio Chrysler nuotraukos neatitiko kriminalistinės fotografijos, kurios fotografuojamos stačiu kampu su masteline liniuote, dėl ko galima nustatyti atskirų sugadinimų tikslų aukštį ir išsidėstymą. Išvada buvo padaryta, remiantis tokiomis nuotraukomis, kadangi ant automobilio apgadinimai buvo pakankamai specifiniai pagal jų pobūdį. Naudotos ir byloje esančios nuotraukos, darytos policijos su masteline liniuote. Konkretaus automobilių važiavimo greičio nėra galimybės nustatyti.

Iš D. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2011-11-03, apie 18.30, jis vairavo automobilį Renault, v/n (duomenys neskelbtini). Važiavo pagrindiniu keliu, važiuojant tiesiai Panerių g., iš kairės pusės sankryžoje pamatė automobilį, išvažiuojantį iš kairės, kuris jam įvažiavo į kairės automobilio pusės galą. Įvažiuojančiam automobiliui signalizavo žibintais bei garsiniu signalu (b.l. 11-12).

D. G. teismo posėdyje nurodė, kad važiavo savo automobiliu Renault Laguna Panerių gatve tiesiai link Švitrigailos gatvės, kur pasukti į Naujininkus. Važiavo maždaug juostos viduriu. Mašinų buvo gana daug, o į priešingą pusę buvo mašinų kamštis, jos stovėjo dviem eilėm. Buvo kiek po 17 val., gana tamsu. Važiuodamas matė, kad sankryžoje iš Vytenio gatvės tarp kamštyje stovinčių mašinų bandė sukti automobilis Chrysler, tamsios spalvos, modelio, valstybinio numerio nežino. Jis buvo pasisukęs kampu link Švitrigailos gatvės, buvo labai arti, tad jam papypsėjo ir mirksėjo, nes vairuotojas jo nematė. Negali pasakyti, ar automobilis Chrysler stovėjo ar judėjo. Pagalvojo, kad jis sustojo, ir pravažiavo tiesiai. Dar pasižiūrėjo atgal, ar sustojo kas nors, nes jam pasirodė, kad jie labai arti pravažiavo. Niekas nesustojo. Nusprendė, kad nesusidūrė, ir nuvažiavo į darželį. Susidūrimo nejuto. Jei būtų jutęs – būtų sustojęs.

D. G. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal V. K. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, kurio apgadinimai atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių sužalojimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobūdžio, kaip nurodė V. K.. Nors pirmos instancijos teisme D. G. teigė, kad kitas automobilis buvo apgadintas dėl to, kad pats šio automobilio vairuotojas pažeidė KET ir buvo kaltas, tokia pozicija paneigta byloje ištirtais įrodymais. Abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo V. K. nurodyta įvykių seka. Gi D. G. nurodytų eismo įvykio aplinkybių nepatvirtina abiejų automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, D. G. kaltė be nukentėjusiojo V. K. parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu, specialisto išvada ir jo paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. G. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.- jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad D. G. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai yra akivaizdūs.

Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas negalėjo skirti jam nuobaudos, kadangi yra suėjęs ATPK 35 str. numatytas baudos skyrimo terminas. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).

Už administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127, 130 straipsniuose, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, kad ši teisės norma nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas, dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1494/2007, N556-594/2008, N575-1253/2010, N575-612/2012).

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, D. G. 2012 m. lapkričio 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2012-02-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu jam paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (b.l.46, 47). Išnagrinėjus D. G. apeliacinį skundą dėl minėto teismo nutarimo, Vilniaus apygardos teismo 2012-04-16 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-20 nutarimas panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacinės instancijos teisme, ATPK 35 str. nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, šiuo atveju nuo 2012-04-16.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi administracinės nuobaudos D. G. skyrimo terminas buvo pratęstas iki vienerių metų dar nepasibaigus šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b.l. 105). Nutartis, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, tinkamai motyvuota, nurodyta, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl paskirtos eismo įvykio ekspertizės.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos vertinimu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.