Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1922-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
1-1922-1053/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04518-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
J. K.
Advokatai
Gitana Šimkutė, Raimondas Jurka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1922-1053/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04518-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.4.2.8; 1.1.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam V. K., jo gynėjai – advokatei Gitanai Šimkutei,nukentėjusiajam J. K., jo atstovui – advokatui Raimondui Jurkai,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) operacijų vadovu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020 m. sausio 31 d. apie 03:00 val. bare „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė J. K. dešine ranka du kartus stikline taure į veido sritį, po to paeiliui kiekvienos rankos kumščiu dar sudavė du smūgius į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas tris pjautines žaizdas: po vieną kairio antakio, kairės akies vokų vidiniame krašte, viršutiniame kairės akies voke su poodine kraujosruva akies apatiniame voke ir daugybinius odos įbrėžimus nosies nugarėlės kairės pusės viršutiniame trečdalyje, odos įbrėžimus nugaroje, kas visumoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl žaizdos antakio srityje gijimas užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai. Buvo įmonės vakaras, jis su komanda buvo išėjęs į miestą atšvęsti sėkmingai atlikto projekto. Konfliktas prasidėjo vakaro pabaigoje, jau prieš pat išeinant iš baro. Jų kompanijos buvo nemažai, apie 10 žmonių, buvo vartojamas alkoholis, taigi galbūt jie neadekvačiai elgėsi, galbūt kažką padarė, kas aplinkiniams nepatiko, gal per garsiai bendravo, šoko. Prie jų priėjo J. K., priėjo vieną, antrą ir trečią kartą. J. K. tuo metu nedirbo, buvo žmogus iš šono, todėl jiems atrodė keista, kodėl kiti baro darbuotojai nereiškia jiems kažkokių pretenzijų. Jis dar klausė ten dirbančių barmenų, ar jie kelia kažkokių problemų ir ar jiems reikėtų išeiti, gavo neigiamą atsakymą. O J. K. prie jų priėjęs prašė išeiti iš baro, kažko nedaryti, nepamena. Kai J. K. trečią kartą priėjo, jie pradėjo šaukti vienas ant kito, susistumdė, ir taip nutiko, kad jis trenkė. Trenkė du kartus. Net nejautė, kad turi stiklinę rankoje. Taip gan smarkiai sužalojo J.K. Trenkdamas stiklu ir pats susižalojo ranką. Paskui dar trenkė du kartus su ta pačia ranka, nes sukilo adrenalinas, emocijos. Viskas gavosi labai spontaniškai, greitai, visi žmonės sušoko į vieną vietą, paplūdo kraujai tiek nuo jo, tiek nuo J.K., juos išskyrė ir išvedė į lauką. Labai atsiprašo, labai nuoširdžiai gailisi. Norėtų atsukti laiką, kad taip nebūtų nutikę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba barmenu bare „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. sausio 30 d. nusprendė nueiti į savo darbo vietą ir išgerti alaus su kolegomis. Į barą jis atėjo apie 23:00 val. užsakė viena bokalą alaus ir žiūrėjo krepšinį bare. Bare buvo apie 9 neblaivių asmenų kompanija, kuri elgėsi neadekvačiai, stipriai šūkavo, gulėjo ant žemės, vienas iš tos kompanijos atsistojo ant baro paviršiaus ir pradėjo šokti ant jo, nors tai griežtai draudžiama. Nusprendė prieiti prie tų asmenų ir paprašyti, kad jie nustotų taip elgtis viešoje vietoje. Kai jis pareiškė savo nepasitenkinimą dėl jų veiksmų, vienas iš asmenų apie 25 m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo pradėjo įžeidinėti. Po jo pastabos jis nuėjo atgal prie savo kolegų kompanijos. Viena mergina iš anksčiau minėtos kompanijos priėjo prie baro, kadangi buvo neblaivi, sugebėjo numesti ant žemės visą lėkštę, tiksliai ar ji numetė, jis nematė, bet taip galvoja. Kai tas dalykas įvyko, jo kolegė priėjo prie tos merginos ir pasakė jai, kad reikia sumokėti už šitą duoną. Kadangi ta mergina buvo neblaivi, pradėjo konfliktuoti su jo kolege, ir jis matė, kad ji rankoje turi vidutinio dydžio stiklinę, su kuria mojavo prieš jo kolegės veidą. Mergina buvo neblaivi ir jis pagalvojo, kad gali kažką padaryti jo kolegei, todėl jis įsiterpė tarp jų, atstūmė tą bokalą į kitą pusę. Kai anksčiau minėtas vaikinas, apie kuri jis pasakojo, pamatė visą šitą vaizdą, jis paėmė alaus bokalą ir trenkė jam į galvos sritį. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Tarp jų prasidėjo grumtynės, bet dėl viso šurmulio jis nelabai suprato, kas įvyko, bet jautė, kad jis rankomis pataiko jam į tą pačią vietą kur trenkė su bokalu. Po to pribėgo jo draugai ir juos išskyrė. Po šito jis nuėjo į tualetą ir pamatė, kad yra kruvinas, paprašė baro vadovės iškviesti greitosios medicinines pagalbą. Jam buvo prakirstas kairės pusės antakis, kairės pusės akies vokas (b. l. 19-21).

Liudytoja K. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) administratore. 2020 m. sausio 31 d. turėjo svečių, kurie visą vakarą leido laiką pas jas bare, valgė, vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Apie 03.00 val., pastebėjo, kad tų jaunuolių kompanija padaugino, pradėjo šūkauti. Kartu su baro darbuotoju J. K. ir baro darbuotoja I. A. sėdėjo netoli baro, kalbėjosi ir ramiai leido laiką, tuo pačiu matydami visą situaciją prie baro. Neilgai trukus tie neblaivūs asmenys pradėjo kelti chaosą prie baro, išpylė užkandžius, kurie buvo ant baro, piktybiškai neklausė barmeno, nesutiko su barmeno žodžiais neparduoti jiems daugiau gėrimų. Ji, I.A. ir J. K., norėdami apraminti tuos asmenis, pasakė gražiuoju susimokėti ir išeiti. Vienas iš asmenų ir jo draugė (su dredais) pradėjo žodžiai pulti I. ir negražiai ją vadinti, siuntinėti ir šaipytis iš situacijos. Pamatė, jog situacija darosi nevaldoma, iškvietė apsaugą. J. K. I.A. užstojo ir bandė išskirti merginas, dėl ko kilo fizinis konfliktas ir vienas iš neblaivių vaikinų, kuris ir išpylė užkandžius bei neadekvačiai elgėsi, sudaužė J. K. stiklinę tiesiai į veidą. Prasidėjo muštynės. Ji iš karto iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. J.K. stipriai kraujavo akis, atvažiavus policijai tie patys neblaivūs mergina ir vaikinas toliau juokėsi ir tyčiojosi iš įvykusios nelaimės. Visas įvykis užfiksuotas vaizdo įraše (b. l. 51-52)

Liudytoja I. A. parodė, kad dirba barmene UAB " (duomenys neskelbtini)" naktiniame bare (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 31 d. dirbo iki 01.00 val. Ji nusprendė dar pasėdėti bare, laiką leido kartu su savo bendradarbiais J. K. ir K. Š.. Jie sėdėjo prie staliuko, priešais barą kampe. Dar jos darbo metu į barą atėjo gal 5-6 žmonių kompanija, jie sėdėjo salėje, vartojo alkoholį. Kompanija elgėsi iššaukiančiai, rėkavo tarpusavy, buvo ganėtinai girti. Ji pakilo nuo staliuko, priėjo prie baro stovinčios kompanijos, kad apraminti. Ji vienai iš merginų su dredais ir vaikinui pasakė, kad ramintųsi arba išeitų iš baro. Mergina dėl jos pastabos ėmė rėkti, sakydama kokią ji teisę turi taip kalbėti ir varyti juos iš baro. Ji dar kartą pasakė ramintis, nemėtyti užkandžių nuo baro. Tada vaikinas pasakė, kad už viską gali sumokėti ir jam nesvarbu, ko ji nori, atstūmė ranka nuo savęs savo draugę, buvo agresyvus. Šis vaikinas rankoje laikė stiklinę su gėrimu. Ji užėjo už baro ir paspaudė pavojaus mygtuką. Tuo metu priėjo J. K., mergina su dredais užsipuolė J.K.. Ji atsitraukė, buvo nusisukusi. Matė kaip K.Š. telefonu kalbėjo, kažką kvietė, nežino policiją ar greitąją pagalbą. Po akimirksnio, atsisukus pamatė J.K. kruvinu veidu, kraujo buvo ant baro, ant grindų ir ant sienos prie durų. Pamena, kad link durų susikabinus stumdėsi J.K. su vaikinu, kaip suprato, kuris jam sužalojo veidą. Prie durų pasirodė apsauga ir jie išsiskyrė. J.K. nuėjo plauti veidą, nes buvo visas kruvinas, matė, kad jam prakirstas antakis, kuris nepamena. Baras yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, todėl šis įvykis yra užfiksuotas vaizdo įraše (b. l. 55-56).

Liudytojas N. R. parodė, kad dirbo barmenu UAB " (duomenys neskelbtini)" naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2020 m. sausio 31 d. pradėjo darbą 16 val. Nakties metu, tiksliai laiko nepamena, prie baro stovėjo 2 merginų ir gal 4 vaikinų kompanija, kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Kompanija buvo triukšminga, tarpusavy garsiai bendravo. Jiems asmeniškai pretenzijų neturėjo. Vienas iš kompanijos dalyvių netyčia numetė nuo padėkliuko kažkokius užkandžius ant grindų. Tai buvo vaikinas, jis už viską susimokėjo. Prie kompanijos buvo priėjusi jo kolegė I.A. sudrausminti dėl triukšmo. Stovėdamas prie baro susirašinėjo žinutėmis, nematė, kas vyko už baro. Jo dėmesį nutraukė kraujo čiurkšlė, kuri pataikė ant jo mobilaus telefono. Pakėlęs akis, pamatė jaunuolio, kuris prieš tai susimokėjo už užkandžius, ir jo kolegos J. K. muštynes. Jie buvo susikibę, minėtas jaunuolis rankoje laikė stiklinę, kuri buvo suskilusi, o J.K. antakis buvo praskeltas, veidas buvo kruvinas. Jaunuolio ranka, negali pasakyti kuri, taip pat buvo kruvina (b. l. 59-60).

Liudytojas D. J. parodė, kad 2020 m. sausio 31 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. R., apie 02 val. 49 min. iš Vilniaus apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bare (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Apie 02 val. 52 min. atvykus nurodytu adresu, pasitiko V. K., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas su kitu baro lankytoju, nes netyčia jis išpylė ant grindų gėrimą. Priėjo jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo tai yra J. K., kuris bandė sudrausminti juos, tada ir įvyko žodinis konfliktas tarp J. K. ir V. K.. V. K. stikliniu bokalu sudavė J. K. į veido sritį, įvyko grumtynės. J. K. smakras ir antakis buvo praskeltas. V. K. dešinės rankos pirštai buvo prapjauti stiklu. Atvažiavo GMP brigados 0892 ir 0895, suteikė neatidėliotiną pagalbą jaunuoliams. GMP 0892 išsivežė J. K. į Žalgirio ligoninę dėl veido traumos, o GMP 0895 išsivežė V. K. į RVUL piršto siuvimui. Kartu su V. K. nuvažiavo į ligoninę, po ligoninės pristatė AVPK OVS. J. K. pretenzijų turėjo, nes juto fizinį skausmą. Bare (duomenys neskelbtini) patalpos yra filmuojamos, viskas yra užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 63-64).

Specialisto išvadoje Nr. G401/2020(01) nurodyta, kad J. K. nustatytos trys pjautinės žaizdos: po vieną kairio antakio, kairės akies vokų vidiniame krašte, viršutiniame kairės akies voke su poodine kraujosruva akies apatiniame voke ir daugybiniais odos įbrėžimais nosies nugarėlės kairės pusės viršutiniame trečdalyje, odos įbrėžimas nugaroje. Sužalojimai, išskyrus odos įbrėžimą nugaroje, padaryti aštrią briauną ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais), odos įbrėžimas - kietu, briauną turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. sausio 31 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl žaizdos antakio srityje gijimas užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro darbingumo netekimas (sužalojimo pasekmės) gali būti vertinami mažiausiai 4 mėnesiai po įvykio, pilnai užbaigus gydymą. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus nedidelis ir neįtakos sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 34-35, 43-45).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius esantis baras (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).

Apžiūros protokole apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 77-78).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. K. 2019 m. lapkričio 18 d. nustatytas 1,50 promilių neblaivumas (b. l. 103).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, ir taip pasielgė dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktika chuliganiškais veiksmais pripažįsta tokius atvejus, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas imtis veiksmų yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriais ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Kaltinamojo V. K. kaltę patvirtina jo prisipažinimas ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo įrašas. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą patvirtina specialisto išvada. V. K. smūgius sudavė viešoje vietoje, kilus žodiniam konfliktui, nukentėjusiajam pareiškus žodines pastabas dėl jo manymu nederamo kaltinamojo ir jo draugų elgesio bare. V. K. nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė iš chuliganiškų paskatų, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

V. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi. Iš bylos medžiagos matyti, jog asmuo jau atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo posėdžio metu V. K. atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis J. K. patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju V. K. ir sutarė dėl žalos atlyginimo. Taigi visos formalios sąlygos atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės yra.

Kaltinamasis V. K. anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Du kartus baustas už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 110-111). Jis 31 metų amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, dirba „(duomenys neskelbtini)“ operacijų vadovu, darbe charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdžio metu V. K. nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, teigė, kad smūgius sudavė staiga, sukilus emocijoms konflikto metu, po įvykio kalbėjosi su mama ir sužadėtine, ieškojo priežasčių, kodėl taip nutiko, ką daryti, kad kitą kartą taip nebepasielgtų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad yra pagrindo tikėti, jog V. K. padaryta veika vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio, jis padarė išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. K. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad nukentėjusysis mažina pareikšto civilinio ieškinio dydį, kad neturtinė žala sudaro 3000 eurų, turtinė žala, įskaitant proceso išlaidas 1500 eurų, iš kurių 500 eurų kaltinamasis jau yra atlyginęs, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė, kad likusius 4000 eurų V. K. atlygins per 2020 m. rugpjūčio 24 d. Tai patvirtina kaltinamasis ir nukentėjusysis. Abu asmenys atstovaujami profesionalių teisininkų, patvirtino, kad supranta tokio susitarimo pasekmes. Toks kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisme žodžiu sudarytas, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotas susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai, yra sudarytas gera šalių valia ir jų suprantama, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl gali būti patvirtintas.

Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa savo ieškinį atsiėmė, kadangi kaltinamasis atlygino patirtą žalą, procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. K., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti V. K. ir J. K. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo šalys patvirtina, kad V. K. 500 eurų turtinės žalos atlygino iki teismo posėdžio, o per 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsipareigoja atlyginti J. K. 4000 eurų, kuriuos sudaro turtinė, neturtinė žala ir procesinės išlaidos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė