- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- I-1440-580/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- Policijos departamento, Lietuvos valstybės, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
- Pareiškėjas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos policijos
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. R. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos policijos logistikos centrui dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. R. patikslintu skundu prašo teismo:
1) įpareigoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (Policijos departamentas) vietoje nuo 1998 m. iki 2007 m. neišduotos tarnybinės uniformos pagal Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ patvirtintas normas išmokėti jai 1969,60 Lt piniginę kompensaciją;
Paaiškino, kad nuo 2003-05-01 dirba Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos miesto VPK) 4–ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigose. Sutinkamai su Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto (toliau – Statutas) 17 straipsniu paskyrus asmenį į pareigas jam turi būti išduodama uniforma. Pareiškėjai tarnybinė uniforma paskutinį kartą buvo išduota 1998 m. kovo mėnesį. Pagal Vyriausybės 1994-01-31 nutarimą Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Vidaus reikalų ministras 1994-02-28 įsakymu Nr. 157 patvirtino Instrukciją dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams (toliau – Instrukcija), kuria nustatė 80 procentų kompensacijos dydį, o 1998-12-04 įsakymu dydis sumažintas iki 30 procentų. Vidaus reikalų ministrui 1999-12-22 priėmus įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“, kurio 1 punktu piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus buvo pavesta spręsti Ministerijos struktūrinių padalinių vadovams, atsakovas nutraukė kompensacijos mokėjimą.
Pareiškėjos nuomone, pagal Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio nuostatas atsakovas turėjo aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma, o neįvykdęs pareigos – privalo sumokėti kompensaciją. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-12 d. įsakymu Nr. V-606 patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės įstatymų nustatyta tvarka paskelbtos nebuvo. Pabrėžė, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, policijos pareigūnų reikalavimams dėl kompensacijos išmokėjimo turi būti taikomos Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, reglamentuojančios darbdavio padarytos žalos atlyginimo klausimus. Paaiškino, kad dėl kriminalinės policijos darbo specifikos drabužiai greitai nusidėvi, įgyja nemalonų kvapą.
Pažymėjo, jog 2007 m. gruodžio mėn. pareiškėjai buvo išduota tarnybinės uniformos dalis už 2242 Lt, nėra išduota būtina uniformos dalis maždaug už 220 Lt. Todėl 80 procentų kompensacija lygi 1969,60 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui 2009-06-18 pateikė skundo paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dėl laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2007 m. neišduotos uniformos ji patyrė 1900 Lt turtinę žalą dėl asmeninių rūbų bei avalynės nusidėvėjimo. Mokėjimo kvitų neišsaugojo, todėl jų pateikti negali. Pareiškėjos atstovas pasisakymuose nurodė, kad siekiama prisiteisti kompensaciją, po kurios priteisimo nebus keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Vėliau aiškino, kad pateiktas skundas turi būti vertinamas kaip skundas dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi ir teigė, kad atsižvelgiant į šią nuostatą, Vyriausybės 1994-01-31 nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“, VRM 1999-12-22 įsakymas Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų uniformos mokėjimo tvarkos“ nuo 2003-10-01 yra netekę galios, todėl negali būti taikomi. Atitinkamai ir Taisyklės, kadangi nebuvo įstatymų nustatyta tvarka paskelbtos, neįgavo norminio pobūdžio, todėl negali pažeisti pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų. Dėl priežasčių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-24 įsakymas Nr.V -606 nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir neįgavo savo norminio pobūdžio, todėl nepažeidžia pareiškėjos teisių.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja reiškia reikalavimą sumokėti kompensaciją daugiau negu už trejus metus, atsakovas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalies, CK 1.126 straipsnio 2 dalies, DK 27 straipsnio nuostatomis, reikalauja taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 44-45).
Atsiliepimas
Patikslintuose atsiliepimuose papildomai paaiškino, kad Vyriausybės 1994-01-31 nutarime Nr. 62 įtvirtinta ne imperatyvi, o dispozityvi teisės norma, suteikianti ne pareigą, o teisę vidaus reikalų sistemos įstaigoms mokėti piniginę kompensaciją vietoj uniformos kai kuriems pareigūnams, siekiant racionaliau panaudoti šiai įstaigai skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Šis nutarimas tiesiogiai nesuteikia pareiškėjai teisės reikalauti piniginės kompensacijos, nes jis skirtas vidaus sistemos įstaigoms bei Vidaus reikalų ministerijai, kuriai pavesta nuspręsti, kokiais atvejais galima mokėti kompensaciją, nustatyti jos mokėjimo sąlygas bei tvarką. Vykdydama jai pavestą įpareigojimą, Vidaus reikalų ministerija 1999-12-22 įsakymu Nr. 690 pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant 1994-12-31 nutarimu Nr. 62 nustatytos uniformos vertės normos, t. y. iki 80 procentų uniformos vertės. Taigi, šiuo įsakymu atsakovas nebuvo įpareigotas mokėti piniginę kompensaciją, o įpareigotas tik spręsti klausimus dėl piniginės kompensacijos mokėjimo atsižvelgiant į turimas lėšas, skirtas piniginių kompensacijų mokėjimui, ir tik esant šioms lėšoms, jis galėjo spręsti apie piniginės kompensacijos mokėjimo sąlygas, tvarką bei dydį. Kadangi finansavimas buvo nepakankamas, lėšos piniginių kompensacijų mokėjimui vietoj uniformos nebuvo skiriamos, atsakovas pagrįstai nemokėjo pareiškėjai piniginių kompensacijų. Pažymi, kad, aprūpinant policijos pareigūnus tarnybine uniforma, prioritetas teikiamas viešosios policijos pareigūnams, kurie vykdo viešojo pobūdžio policijos funkcijas ir privalo tarnyboje dėvėti uniformą, skirtingai nei kriminalinės policijos pareigūnai, kurie nevykdo viešojo pobūdžio policijos funkcijų, ir, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-19 įsakymu Nr. V-354 bei 2006-12-12 įsakymu Nr. 5-V-767, tarnybos metu dėvi civilius drabužius.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-12 įsakymas Nr. V-606 ir juo patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės yra individualus teisės aktas, todėl, vadovaujantis įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 straipsnio nuostatomis šis teisės aktas nebuvo paskelbtas oficialiame leidinyje. Vadovaujantis Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių nuostatomis, iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija pareigūnams gali būti išmokama tik tuo atveju, kai nustatoma aplinkybė, jog pareigūnas turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą, ir aplinkybė, jog turimos bei tinkamos dėvėti uniformos ar jos dalių naudojimo terminas pasibaigė ir priklauso išduoti naują uniformą ar jos dalį. Tik esant šioms aplinkybėms, pareigūnas gali kreiptis su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo į policijos įstaigos vadovą, kuris priima sprendimą tenkinti ar netenkinti policijos pareigūno prašymą, o tuo atveju, jei prašymas yra tenkinamas – parengia ir pateikia paraišką Centrui. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju aukščiau paminėtos sąlygos nėra įvykdytos, nes Klaipėdos miesto VPK neteikė Centrui paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybines uniformas. Laiko, jog pareiškėja nenurodė visų aplinkybių, būtinų žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Vyriausybė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su E. R. skundo dalimi, susijusia su reikalavimais Lietuvos valstybei ir prašė skundą atmesti. Atsakovo nuomone, valstybės deliktinė prievolė neegzistuoja. Teigė, kad pareiškėja reikalauja įvykdyti iš tarnybinių santykių kildinamą prievolę, kurios neįvykdė darbdavys (policijos komisariatas) ar aukštesnė organizacija (Policijos departamentas), tačiau tai nėra reikalavimas atlyginti žalą. Reikalavimas priteisti negautą kompensaciją taip pat nėra reikalavimas atlyginti žalą, todėl ginčui netaikytinas Viešojo administravimo įstatyme ir Civiliniame kodekse numatytas žalos atlyginimo institutas. Vyriausybės nuomone, jei žalos atlyginimo institutas būtų taikomas, tai Vyriausybė būtų netinkamas atsakovas, nes 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ ji įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto VPK prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-24 įsakymu Nr. V-606, 3 punktas nustato, kad kompensacijos mokamos tik tiems policijos pareigūnams, kurie turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Kadangi Centras Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos pareigūnų nėra aprūpinęs naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis, pareiškėja nėra įgijusi teisės į piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Faktinės aplinkybės
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja nuo 1997-07-10 dirbo Klaipėdos miesto VPK 4–ojo Policijos komisariato Kriminalinės policijos Kvotos skyriaus inspektore, nuo 2003-05-01 – Klaipėdos miesto VPK 4-jo PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektore, o nuo 2003-12-08 dirba šio skyriaus tyrėja (t. 1, b. 1. 31). Tarnybinė uniforma pareiškėjai paskutinį kartą buvo išduota 1998 metų kovo mėnesį (t. 1, b. 1. 17-18). Pareiškėja 2007-01-12 pateikė Klaipėdos miesto VPK viršininkui tarnybinį prašymą, į kurį šis atsakė 2007-07-25 raštu Nr. 30S-7727 ir nurodė, kad Klaipėdos miesto VPK nėra skirta lėšų kompensacijoms už tarnybinę uniformą mokėti (t. 1, b. l. 17).
Nustatyta, kad Policijos departamentas nuo 1999 m. iki 2006 m. policijos pareigūnams nemokėjo piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą (t. 1, b. l. 9), Logistikos centro Tarnybinės uniformos skyrius paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo 2004-2006 m. negavo (b. l. 16). Logistikos centras nėra aprūpinęs naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos pareigūnų (b. l. 14-15).
Centras 2008-03-26 pažyma pranešė, tad Klaipėdos miesto VPK pareigūnams, tame tarpe ir pareiškėjai 2007 metais buvo išduoti kasdieninės uniformos komplektai (b. l. 136-139).
Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėja turi teisę gauti žalos atlyginimą kaip piniginę kompensaciją vietoje neišduotos tarnybinės uniformos.
Teisinis reguliavimas
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A-580/2009 yra išaiškinęs, kad ši nuostata suprastina kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Įvertinęs nustatytą teisinį reguliavimą teismas daro išvadą, kad minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais:
aprūpinant uniforma;sumokant kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis;atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnas tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą.
Skundu pareiškėja nereikalauja tarnybinės uniformos suteikimo. Tačiau iš skundo bei pareiškėjos atstovo pasisakymo dėl nuolatinio pozicijos keitimo nėra galutinai aišku ar pareiškėja prašo priteisti kompensaciją ar žalos atlyginimą. Byla nagrinėjama byloje atsakovais įtrauktų asmenų atžvilgiu atsižvelgiant ir įvertinant pareiškėjos bei jos atstovo išsakytą poziciją.
Kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą mokėjimo sąlygos
1990-12-11 priėmus Policijos įstatymą šio teisės akto 28 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad policijos pareigūnai tarnyboje dėvi Vyriausybės patvirtintą uniformą su atitinkamos policijos rūšies skiriamaisiais ženklais bei pareigūno pavarde. Tokia nuostata išliko nepakitusi iki neteko galios priėmus 2000-10-17 įstatymą Nr. VIII-2048, kuriuo išleistas Policijos veiklos įstatymas. Policijos veiklos įstatyme atskirų normų dėl aprūpinimo uniformomis nebuvo, tik pažymėta, kad uniforma parodo pareigūno statusą (17 straipsnio 3 dalis) ir įtvirtintas reikalavimas, kad nevilkintis uniformos pareigūnas turi parodyti savo pažymėjimą (21 straipsnio 3 dalis).
Policijos įstatymo nuostatų galiojimo metu Vyriausybė 1994-01-31 priėmė nutarimą Nr. 62, kuriame numatė, kad kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija.Šios kompensacijos mokėjimo tvarką ir sąlygas pavesta nustatyti Vidaus reikalų ministerijai. Minėto Vyriausybės nutarimo pagrindu vidaus reikalų ministras 1994-02-28 įsakymu Nr. 157 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ patvirtino Piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams instrukciją, o 1998-12-04 įsakymu Nr. 478 „Dėl Vidaus reikalų sistemos pareigūnų uniforminės aprangos išdavimo ir piniginės kompensacijos mokėjimo“ – jos pakeitimą, šie aktai panaikinti ministrui priėmus 1999-12-22 d. įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“, kurio 1 punktu buvo pavesta spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams (tarp jų – ir Policijos departamentui) atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ nustatytos vertės normos (t. 1, b. l. 124).
2003-04-29 priimto Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos ir toliau taikomos tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Vidaus tarnybos statutui. Kompensacijos už uniformą gavimas tuo atveju, jei nėra išduodama uniforma, laikytinas viena iš socialinių garantijų. Ši garantija neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui, kadangi Vidaus tarnybos statutas tokią garantiją įtvirtina.
Ginčydamas teisės aktų, nustatančių teisę į kompensaciją, galiojimą atsakovas Policijos departamentas rėmėsi 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad iki bus priimti ir įsigalios įstatymų patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau kaip iki 2003-10-01, taikomi anksčiau priimti įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų statusą bei tarnybos ypatumus. Laikė, kad šia nuostata buvo panaikinta teisė į kompensaciją vietoje uniformos, numatyta Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62. Nei šis teisės aktas nei pats Valstybės tarnybos įstatymas konkretaus reguliavimo nenustato, nes leidžia taikyti visus iki tol galiojusius teisės aktus socialinių garantijų klausimu. Todėl teisės akto nuostatos nevertintinos kaip ribojančios galimybę gauti kompensaciją. Teisės į kompensaciją išsaugojimą rodo ir tai, kad Vyriausybės 1994-01-31 nutarimas Nr. 62 nepanaikintas iki šiol. Be to, jau po 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo Lietuvos policijos generalinis komisaras 2004-12-12 priėmė įsakymą Nr. V-606, kuriuo patvirtino Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės ) (b. l. 33-35). Taisyklių 2 punktas nustato, kad piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokamos teritorinių policijos įstaigų (kriminalinės policijos), Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos, Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnybos, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ (toliau – policijos įstaigos) pareigūnams; šių taisyklių 3 punktas nustato, kad policijos įstaigų pareigūnams, turintiems tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą ir kuriems pagal tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti visą uniformą ar atskiras tarnybinės uniformos dalis, gali būti išmokama iki 80 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformas vertės piniginė kompensacija, kuri apskaičiuojama pagal piniginės kompensacijos apskaičiavimo metu esančias kainas (paskutinė pirkimo kaina). Policijos įstaigos vieną kartą per metus, iki rugsėjo 1 dienos, teikia paraiškas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui dėl piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą, kuris suskaičiuoja kompensacijų už tarnybinę uniformą policijos įstaigų pareigūnams, kurie gali gauti šią kompensaciją, lėšų poreikį ir apibendrintą paraišką iki gruodžio 1 dienos teikia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybai (Taisyklių 4 p.). Taisyklių 6 punktas nustato, kad, tvirtinant PD ateinančių metų biudžetą, įvertinus viešosios policijos aprūpinimą tarnybine uniforma bei apskaičiuotą lėšų poreikį piniginėms kompensacijoms mokėti, iš asignavimų tarnybinei uniformai įsigyti numatomos lėšos piniginėms kompensacijoms mokėti. Policijos įstaigos pareigūnas, kuriam pagal policijos generalinio komisaro 2004-07-19 įsakyme Nr. V-354 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normų ir taisyklių patvirtinimo“ nustatytas normas turi būti išduota tarnybinė uniforma, gali su tarnybiniu prašymu kreiptis į policijos įstaigos vadovą dėl kompensacijos už tarnybinę uniformą išmokėjimo (Taisyklių 12 p.); tarnybinis prašymas policijos įstaigos vadovui pateikiamas su tiesioginio vadovo viza apie tarpininkavimą, kad policijos pareigūnui būtų išmokėta kompensacija už tarnybinę uniformą, kuris tarnybinį prašymą vizuoja su pastaba, kad policijos pareigūno tarnybinė uniforma sukomplektuota, tvarkinga ir tinkama dėvėti (Taisyklių 13,14 p.). Vadovaujantis Taisyklių 15 ir 16 punktų nuostatomis, policijos įstaigos vadovas, gavęs vizuotą policijos pareigūno tarnybinį prašymą, įvertina policijos pareigūno tarnybiniame prašyme išdėstytus motyvus, vizuoja išdėstytus siūlymus, o priėmęs sprendimą tenkinti policijos pareigūno prašymą dėl kompensacijos už tarnybinę uniformą, parengia paraišką Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui. Atsakovo motyvai dėl netinkamo akto paskelbimo neturi esminės reikšmės, kadangi šiame akte numatyta tik kitų teises suteikiančių aktų įgyvendinimo tvarka.
Remiantis nustatytu reglamentavimu konstatuotina, kad tam, kad būtų galima išmokėti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą teritorinių policijos įstaigų pareigūnams turi būti įvykdytos šios sąlygos:
pareigūnas turi priklausyti nustatytam padaliniui;pagal nustatytas normas jam turi būti išduodama nauja tarnybinė uniforma;pareigūno turimas tarnybinės uniformos komplektas turi būti tvarkingas ir tinkamas dėvėti;pareigūnas turi atsisakyti uniformos ir pageidauti kompensacijos;piniginių kompensacijų klausimus sprendžia vyriausieji asignavimų valdytojai atsižvelgdami į turimas tuo tikslu skirtas lėšas ir neviršydami 80 procentų uniformos vertės;pareigūnas turi kreiptis su tarnybiniu prašymu, o policijos įstaigos viršininkas – parengti paraišką Logistikos centrui.
Pareiškėja dirbo kriminalinėje policijoje, t. y. padalinyje priskirtame tiems, kurių pareigūnai turi teisę kompensaciją. Normos bei nešiojimo trukmė, aktualūs naujai tarnybinei uniformai išduoti sutinkamai su Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalimi, laikotarpiu nuo 2004-07-19 iki 2006-12-12 buvo nustatytos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-19 įsakymu Nr. V-354 (t. 2, b. l. 79-121), o laikotarpiu nuo 2006-12-12 - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-12-12 įsakymu Nr. 5-V-767 (t. 2, b. l. 10-78). Šiais įsakymais buvo patvirtinta kokios aprangos detalės turi būti skiriamos pareigūnui ir kiek laiko jis turi tuos daiktus dėvėti. Dėvėjimo trukmė priklausomai nuo aprangos dalies yra nuo 1 iki 4 metų. Atsakovas Policijos departamentas anksčiau patvirtintų normų nepateikė, tačiau pačios pareiškėjos teisės dėl dėvėjimo normos pabaigos klausimų neginčijo. Pateiktos normos patvirtintos tam periodui, kuris, pritaikius senaties normas, laikomas ginčo periodu. Taikant 2004-07-19 įsakymu Nr. V-354 patvirtintas normas matyti, kad bet kurios 1998 metais išduotos uniformos dalies nešiojimo trukmė buvo pasibaigusi.
Tinkamumas dėvėti apibrėžiamas uniformos atitikimu standartui, nustatytam Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“. Pagal šio nutarimo 1.1 punktą nustatytas Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymas, o 2.2 punktu - kad policijos pareigūnai, iki nustatytąja tvarka bus išduota šiuo nutarimu patvirtinto pavyzdžio uniforma, dėvi Vyriausybės 1991-08-02 nutarimu Nr. 319 „Dėl policijos pareigūnų uniformos ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtintų pavyzdžių uniformas. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad įtvirtinamas tiek seno, tiek naujo pavyzdžio uniformų dėvėjimas. Tvarkingumas – išorinis vaizdas, nusidėvėjimo nebuvimas, geras uniformos išlaikymas. Teisės aktai numato, kad tarnybinis prašymas policijos įstaigos vadovui pateikiamas su tiesioginio vadovo viza su pastaba, kad policijos pareigūno tarnybinė uniforma sukomplektuota, tvarkinga ir tinkama dėvėti (Taisyklių 13, 14 p.), t.y. tuo įvertina ar pareigūno uniforma išsilaikiusi pakankamai gerai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-05-27 rašte Nr. 30-S-6447 (t. 2, b. l. 161-162) nurodyta, kad kasmetiniai uniformų patikrinimai atliekami nebuvo, rikiuotės metu būdavo apžiūrima uniforma tų pareigūnų, kuriems privalu dėvėti uniformą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-08 rašte Nr. 30-S-4235 (t. 2, b. l. 5) pažymėta, kad pareiškėja dėl piniginių kompensacijų už uniformą nesikreipė. Atsisakyti naujos uniformos ir prašyti kompensacijos pareigūnas gali tada, kai uniforma jam yra skiriama. Tokiu atveju, jei dėl nepakankamo finansavimo pareigūnui uniformos niekas neskiria, tai ir atsisakyti uniformos bei prašyti kompensacijos pareigūnas neturi galimybių. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į teisės normos priėmimo tikslus.
Vyriausybės 1994-01-31 nutarimo Nr. 62 preambulėje įrašyta, kad sprendimas dėl kompensacijų mokėjimo yra priimamas siekiant racionaliau naudoti Lietuvos valstybės biudžeto asignavimus, skirtus Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnų uniformoms įsigyti. Iš to daroma išvada, kad kompensacijos yra numatomos tikslu išleisti mažiau pinigų vykdant pareigą aprūpinti policijos pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Dėl to numatyta sąlyga, jog tarnybinės uniformos turi būti tvarkingos ir tinkamos dėvėti. Tuo pasiekiami du tikslai – pareigūnas dėvi tvarkingą uniformą, o valstybė sutaupo nuo 20 procentų lėšų, skiriamų naujoms uniformoms pirkti. Ši kompensacija nėra kompensacija darbuotojui už savo drabužių dėvėjimą darbo metu ar papildoma paskatinimo išmoka.
Logistikos centro viršininkas 2007-11-20 tarnybiniame pranešime teismui nurodė, kad lėšos piniginių kompensacijų mokėjimui nebuvo skiriamos ir finansavimas buvo nepakankamas, už skirtas lėšas tarnybine uniforma buvo aprūpinami tik viešosios policijos pareigūnai ir jie aprūpinti tik 2000 m. – 36 %, 2001 m. – 27 %, 2002 m. – 30 %, 2003 m. – 42 %, 2004 m. – 42 %, 2005 m. – 5 % ir 2006 m. – 78 %, kriminalinės policijos pareigūnams finansavimas nebuvo skiriamas ir nebuvo nustatyta tvarka už tarnybinę uniformą jiems mokėta piniginė kompensacija, jiems tarnybinė uniforma pradedama išduoti tik šiais metais ir kompensacijos mokėjimas bus pradedamas vykdyti pagal skiriamą finansavimą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-24 įsakyme Nr. V-606 „Dėl piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką (t. 1, b. l. 46). Liudytojo Policijos departamento finansų direktoriaus R. V. paaiškinimais bei papildomai teismui pateiktais dokumentais (t. 3, b. l. 1-48) nustatyta, kad įgyvendindamas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis pareigą Policijos departamentas nuolat siekė, kad tam būtų skirti pakankami biudžeto asignavimai – 2000 metais prašyta 10 milijonų, skirta 1,552 milijono; 2001 metais prašyta 13, 953 milijono, gauta 2 milijonai; 2002 metais prašyta 16,818 milijono, gauta 2 milijonai; 2003 metais prašyta 18 milijonų, gauta 3,5327 milijono; 2004 metais prašyta 12,8441 milijono, gauta 3,9932 milijono; 2005 metais prašyta 16,0614 milijono, gauta 7,2891 milijono; 2006 metais prašyta 13,1219 milijono, gauta 7,2778 milijono; 2007 metais prašyta 14, 383 milijono).
Akivaizdus finansavimo trūkumas yra priežastis, dėl kurios pareiškėjai nebuvo galimybės suteikti uniformą bei spręsti klausimą dėl kompensacijos už uniformą mokėjimo. Tuo remiantis skundas dėl kompensacijos priteisimo atmetamas. Kadangi nebuvo įvykdytos visos sąlygos, reikalingos kompensacijos mokėjimui, pareiškėja teisės į kompensaciją neįgijo. Poįstatyminiai teisės aktai, siejantys kompensacijos mokėjimą su finansine padėtimi, nėra pripažinti prieštaraujančiais įstatymui. Jų prieštaravimas nėra akivaizdus. Teisė į kompensaciją už tarnybinę uniformą visada buvo reguliuojama ne įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais, tai reiškia, kad įstatymas apskritai nenustatė sąlygų, kuriomis kompensacijos galėtų būti mokamos.
Kompensacijos nemokėjimas dėl lėšų trūkumo nepaneigia asmens teisės į tarnybinę uniformą pagal Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnį apskritai. Ši teisė gali būti realizuojama taikant kitus mechanizmus. Analogiškai teisinė situacija išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A-580/2009.
Viena iš galimybių realizuoti Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje numatytą teisę yra kompensacijos už vietoje turimos išduoti aprangos naudotos nuosavos aprangos nusidėvėjimą. Tokios kompensacijos priteisimo klausimai spręstini sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu taikant Darbo kodekso 219 straipsnio nuostatas. Čia yra numatyta, kad darbdaviui nemokamai neišdavus darbui reikalingų įrankių, prietaisų, specialių drabužių ir kitų individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonių, jis privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidėvėjimo sumas.
Pareiškėjos skunde prašoma priteisti suma paremta paskaičiavimu, kuris rodo, jog skundu buvo siekta kompensacijos, o ne žalos atlyginimo priteisimo. Nors pareiškėja teismui pateikė paaiškinimą, kad jos prašoma priteisti suma turėtų būti vertinama kaip žala, tačiau nei skundo patikslinimo, nei reikalingo žalos paskaičiavimo, kuriame būtų nurodytas naudotas turtas bei paskaičiuota dėl turto nusidėvėjimo patirta žala, nepateikė. Teismas pats tokių paskaičiavimų neatlieka ir žalos už pareiškėją paskaičiuoti neturi teisės. Nurodyta aplinkybė, kad pirkimo kvitai nėra išsaugoti yra suprantama, tačiau tokiu atveju taip pat turi būti išvardinamas turtas, nurodomos įsigijimo kainos, paskaičiuojami praradimai.
Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsniu pareiškėjas gali pakeisti arba skundo pagrindą, arba dalyką, tačiau negali pakeisti abiejų vienu metu. Reikalavimai dėl kompensacijos ir dėl žalos atlyginimo yra visiškai skirtingi tiek pagrindu, tiek dalyku, tiek turinčiais pareigą į juos atsakyti asmenimis. Taigi, toks pakeitimas proceso eigoje nėra galimas. Dėl paminėtų priežasčių teismas šioje byloje nesprendžia reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio reikalavimas turi būti pareikštas darbdaviui, o nei vienas iš šioje byloje įtrauktų atsakovų nėra pareiškėjos darbdavys. Be to, pareiškėja nėra kreipusis į darbdavį dėl kompensacijos dėl aprangos nusidėvėjimu padarytos žalos atlyginimo.
Dėl senaties
Pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2007-10-08 (b. 1. 3), prašo priteisti žalą (kompensaciją) už laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2007 metų neišduotą uniformą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Atsakovas reikalauja taikyti senatį. Teismas laikosi nuomonės, kad padarytas pažeidimas – kompensacijos už tarnybinę uniformą nemokėjimas, yra tęstinis pažeidimas, todėl taikomas Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalis ir laikoma, kad senaties terminas prasideda kiekvieną dieną, kai asmuo neatlieka priklausančių veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais teismas
nusprendė:
Pareiškėjos skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.