Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-85-763/2010 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams O. J. M. ir V. L. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovų O. J. M. ir V. L. M. priešieškinį ieškovei R. R. dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai V. L. M. ir O. J. M. pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė nustatyti L. V. M. nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB ,,Geonorma“ atliktų kadastrinių matavimų ribas, kurios žemės sklypo plane M 1:5000 pažymėtos ribų posūkio taškais: 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 -8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - 14 - 15 - 16 - 17 - 18 - 19 - 20 - 21 - 22 - 23 - 24 - 25 - 26 - 27 - 28 -29 - 30 - 31 - 32 - 33 - 1, bendro 5.1125 ha ploto; nustatyti O. J. M. nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geonorma“ atliktų kadastrinių matavimų ribas, kurios žemės sklypo plane M 1:5000 pažymėtos ribų posūkio taškais: 1 - 2 - 3 - 4 - 1, bendro 0.6 ha ploto bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek UAB „Julimatas“ daryti geodeziniai matavimai, tiek UAB „Geonorma“ matavimai, turi vienodą teisinę galią: yra tikslieji matavimai, kurie nėra patvirtinti, esant ginčui tarp šalių dėl sklypo ribos. Riboženkliai buvo nuo 1995 metų, ribojantys V. L. M. mišką, ir nuo 2000 metų papildomas riboženklis, ribojantis V. U., dabar O. J. M. sklypo dalį. Šie riboženkliai nepasikeitė. L. V. M., dirbdamas girininku, prižiūrėjo, tvarkė tą mišką, būtent tose riboženklių ribose. Taip pat buvo tvarkomas O. J. M. sklypas, kuris yra pamiškės teritorija, nes jei nebūtų ariamas, tai po kelerių metų būtų apaugęs mišku. Būtent dėl to pasikeitė naudmenos, t. y. 0,6 ha sklype, kuris pagal dydį visiškai nepasikeitė, ariamos žemės tapo daugiau, o krūmokšnių – mažiau. V. L. M. miško sklypas padidėjo, nes į plotą buvo įtrauktas servitutinis kelias. UAB „Geonorma“ padaryti planai atitinka faktinę situaciją, senuosius riboženklius, žemės valdymą ir todėl turi būti patvirtinti. UAB „Geonorma“ matavimai tiksliai pagal mastelį atitinka preliminarų planą, visos linijos sutampa su spindžiais, su tiesiosiomis linijomis, tuo tarpu UAB „Julimatas“ planas akivaizdžiai nebeišsaugo šitų taškų tiesiosios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, tačiau sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias žemės ribų nustatymo ypatumus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė R. R. nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 4,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2000 m. gruodžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį, o nuosavybės teisės į minėtą sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 86-4432.

Atsakovė O. J. M. nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 0,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įgytą nuosavybėn pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą, o nuosavybės teisės į jį buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. sausio 22 d. Nr. 86-4568 įsakymu.

Atsakovas L. V. M. nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties 5 ha žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybėn įgytą pagal 1995 m. liepos 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

Visi trys žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir pažymėti natūroje laikinais riboženkliais. Atsakovų sklypai ribojasi su ieškovės sklypu iš vakarų ir šiaurės pusės.

Iš esmės byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010).

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovų bei trečiojo asmens atsiliepimų argumentus, bylos medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad pagal bylos duomenis žemės natūra vietoje trūksta lyginant su ieškovės ir atsakovų valdomais nuosavybės teise žemės plotais, taip pat yra kilęs ginčas dėl faktinės riboženklių buvimo vietos, kuriomis remdamasis pagal teismų formuojamą praktiką teismas nustato žemės sklypų ribas, taip pat siekdamas nustatyti proceso šalių atliktų kadastrinių matavimų tikslumą ir atitikimą žemėtvarkos projektui, paskyrė pakartotinę kadastrinių matavimų tikslumų ir atitikimo žemėtvarkos projektui ekspertizę.

Kaip matyt iš Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Aplinkos inžinierijos fakulteto Geodezijos instituto atliktos ekspertizės 2014 m. gegužės 27 d. akto išvadų, kadangi žemės sklypų Nr. 75 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 74 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 103 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminariuose 1:10 000 mastelio planuose [ 1 ], [ 2 ] ir [ 4 ] nėra koordinačių tinklo, ekspertizei buvo naudojama kartografinė medžiaga [ 14 ], kurioje žemės sklypų ribos identiškai atitinka minėtuose žemės sklypų planuose [ 1 ], [ 2 ] ir [ 4 ] esančias ribas. Kartografinė medžiaga parengta 1963 metų koordinačių sistemoje ir joje nurodytos koordinačių tinklo reikšmės. Remiantis kartografine medžiaga ekspertizės metu buvo nustatytos žemės sklypų Nr. 75, Nr. 74 ir Nr. 103 ribų posūkio taškų 1963 metų koordinačių sistemos koordinatės ir pagal jas apskaičiuoti sklypų plotai: sklypo Nr. 74 – 4,88 ha, sklypo Nr. 75 – 4,37 ha ir sklypo Nr. 103 – 0,62 ha. Ekspertizės metu buvo konstatuota, jog nešiuolaikinėmis priemonėmis parengtoje kartografinėje medžiagoje koordinačių nustatymo tikslumas skaičiuojamas 0,5 mm x M (M-kartografinės medžiagos mastelis), šiuo atveju 0,5 mm x 10 000 ? 5 m), taigi pagal kadastro žemėlapyje įbrėžtas preliminarias žemės sklypų ribas gauti šie plotai ­: sklypo Nr. 74 – 4,81 ha, sklypo Nr. 75 – 4,37 ha, sklypo Nr. 103 – 0,58 ha. Atlikę nustatytų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių perskaičiavimą į LKS 94 koordinačių sistemą, ekspertai nustatė, kad ribos, pažymėtos pagal kadastro žemėlapį ir pagal (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą, skiriasi. Žemės sklypo Nr. 74 riba šiaurinėje dalyje ties 74-1 tašku pasislinkusi rytų kryptimi 19,8 m, ties74-2 tašku –– 21,8 m, o pietinės dalies ribų nesutapimai kinta nuo 0,0 m ties tašku 74-12 iki 22,3 m ties tašku 74-23. Žemės sklypo Nr. 103 ribų nesutapimai kinta nuo 4,1 m ties 103-2 tašku iki 11,6 m ties 103-1 tašku. Žemės sklypo Nr. 75 ribų nesutapimai kinta nuo 7,0 m ties 75-3 tašku iki 16,0 m ties 75-6 tašku. Ekspertai taip pat nustatė, kad rengiant žemės sklypo Nr. 75 kadastrinių matavimų planą pagal UAB ,,Julimatas“, sklypo Nr. 75 šiaurinėje dalyje paliekamas 686 m² laisvas plotas, pietinėje sklypo dalyje paliekamas 2110 m² laisvas plotas, o vakarinėje dalyje uždengiamai gretimi žemės sklypai Nr. 74 ir Nr. 103 493 m² plotu. Žemės sklypų ribos, besiribojančios su vandens telkiniais, nėra pastovios ir kinta priklausomai nuo metų laiko. Įklojant žemės sklypų ribas į kadastro žemėlapį pagal preliminarių matavimų duomenis sudėtinga identifikuoti kranto liniją ortografiniame žemėlapyje dėl šalia augančių medžių lajos ir jų sudaromo šešėlio, todėl atsiranda nesutapimai. Rengiant žemės sklypo Nr. 74 kadastrinių matavimų planą pagal UAB ,,Geonorma“, sklypo Nr. 74 šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje dalyse žemės sklypo ribos sutampa su kadastro žemėlapyje pažymėtomis gretimų sklypų ribomis, nes šiems sklypams atlikti kadastriniai matavimai. Pietinėje dalyje žemės sklypo Nr. 74 ribos įsiterpia 4283 m² į greta esančius žemės sklypus Nr. 75 ir Nr. 103, o pagal ežero pakrantę šio žemės sklypo ribos sumažėja 1208 m². Rengiant žemės sklypo Nr. 103 kadastrinių matavimų planą pagal UAB ,,Geonorma“, sklypo Nr. 103 ribos perstumtos rytų kryptimi ir dėl to įsiterpia į žemės sklypą Nr. 75 3130 m² plotu, o 2938 m² lieka laisvas plotas, lyginant su žemės sklypo preliminariomis ribomis, įbrėžtomis į kadastro žemėlapį.

Ekspertai, apskaičiuodami žemės sklypų Nr. 75, Nr. 74 ir Nr. 103 bendrai užimamą plotą pagal aplinkinę šių žemės sklypų ribą, vadovavosi žemės sklypų, besiribojančių su šiais sklypais, ribų posūkių taškų koordinatėmis, nustatytomis iš kadastro žemėlapio, nes šiems sklypams yra atlikti tikslieji geodeziniai matavimai. Pagal ežero pakrantę riba nustatyta vadovaujantis UAB ,,Julimatas“ ir UAB ,,Geonorma“ atliktais kadastriniais matavimais, kadangi kadastro žemėlapyje dėl kaitos priklausomai nuo metų laiko ežero pakrantės riba nėra tiksli. Apskaičiuotas žemės sklypų Nr. 75, Nr. 74 ir Nr. 103 bendrai užimamas žemės plotas yra lygus 9,4333 ha., tuo tarpu pagal preliminarių matavimų planus minėtų sklypų bendrai užimamas plotas yra 10,10 ha. Leistina paklaida šiems sklypams yra 0,4899 ha plotas (Sklypo Nr. 75 leistina paklaida – 0,2121 ha, Sklypo Nr. 74 – 0,6 ha, Sklypo Nr. 103 – 0,05425 ha).

Ekspertai taip pat nustatė, kad ribos, pažymėtos pagal UAB ,,Geonorma“ parengtus žemės sklypų Nr. 74 ir Nr. 103 planus ir pagal (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą skiriasi. Žemės sklypo Nr. 74 ribos šiaurinėje dalyje perstumtos rytų kryptimi 19,8 m ir 21,8 m, o pietinės dalies ribų nesutapimai kinta nuo 10,1 m iki 31,4 m. Žemės sklypo Nr. 103 ribų nesutapimai kinta nuo 13,9 m iki 31,4 m. Analizuojant žemės sklypo Nr. 74 ribų kraštinių ilgius pagal kartografinę medžiagą ir lyginant su kartografinėje medžiagoje pateiktais to paties žemės sklypo kraštinių ilgiais, skirtumai kinta nuo 0,50 iki 20,07 m. Lyginant žemės sklypo Nr. 103 ribų kraštinių ilgius pagal kartografinę medžiagą su šio sklypo linijų ilgių abrisu, matosi, kad kraštinių ilgių nesutapimai svyruoja nuo 1,91 m iki 11,97 m.

Taigi įvertinę, kas išdėstyta ekspertai padarė išvadą, kad UAB ,,Julimatas“ atlikti žemės sklypo Nr. 75 kadastriniai matavimai geriausiai atitinka šio sklypo preliminarias ribas, įbraižytas kadastro žemėlapyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl įrodymų vertinimo, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, remdamasi pakartotine kadastrinių matavimų tikslumų ir atitikimo žemėtvarkos projektui ekspertize, taip pat Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 21 d. įsakymas Nr.2.3-10542-(86-1-4) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“, ir kuriame teismas konstatavo, jog laikinieji riboženkliai tarp šalių sklypų buvo perkelti, tačiau nenustatyta, kas juos perkėlė ir dėl kieno kaltės, o paaiškinimai dėl riboženklių perkėlimo išsiskyrė ir nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, jog ieškovės pateiktas, UAB „Julimatas“ parengtas žemės sklypo planas labiau atitinka faktinę situaciją ir kartografinę medžiagą bei (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą, todėl apibrėžiant ieškovės ir atsakovų sklypų ribas remiasi UAB ,,Julimatas“ parengtu žemės planu. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdama į tai, kad UAB „Julimatas“ parengtas ieškovės sklypo planas labiau atitinka kartografinę medžiagą ir ieškovės sklypo ribas nei atsakovų UAB ,,Geonorma“ parengtas planas. Pagal UAB ,,Julimatas“ parengtą planą ieškovės sklypo plotas numatytas 4,1444 ha, t. y. mažesnis nei jai priklauso nuosavybės teise (4,5 ha) ir ieškovė dėl tokio žemės sklypo sumažėjimo neprieštarauja, o UAB „Geonorma“ parengti atsakovų sklypų planai viršija atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas, be to, pagal viešo registro duomenis atsakovės 0,6 ha ploto žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuriame pievos ir natūralios ganyklos sudaro 0,2 ha, t. y. 1/3 sklypo ploto, o kitos naudmenos 0,4 ha sklypo dalį, tuo tarpu pagal UAB „Geonorma“ parengtą atsakovės sklypo planą, apie 2/3 dalis sklypo sudaro pievos, kas neatitinka viešo registro duomenų ir realių atsakovės žemės sklypo naudmenų. Teisėjų kolegiją tokias išvadas daro ir dėl to, kad pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą atsakovės sklypas yra pasistūmėjęs į ieškovės sklypo pusę, užimdamas dalį ieškovei priklausančio sklypo, taigi teisėjų kolegija siekdama ginčą išspręsti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuomet, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita, taip pat tai, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju visų savininkų nuosavybės teisės turi būti varžomos vienodai ir proporcingai turimam nuosavybės teise žemės sklypui. Kadangi mažiausiai visų sklypų savininkų teises varžo UAB ,,Julimatas“ parengtas planas, todėl teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmeta atsakovų priešieškinį, o ieškovės ieškinį tenkina ir patvirtina ieškovės žemės sklypo ribas pagal UAB „Julimatas“ parengtą ieškovės žemės sklypo planą.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų, nes sprendžia, kad jie neturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusiam ginčui teisingai išspręsti.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš naujo paskirstomos tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisiama 131 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir 131 Lt už apeliacinį skundą, 3 200 Lt už ekspertizę, iš viso 3 462 Lt, o taip pat 125 Lt už eksperto kelionę ir 100 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 91 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės R. R. ieškinį tenkinti ir nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal UAB „Julimatas“ atliktų kadastrinių matavimų sklypo ribas, kurios žemės sklypo plane m 1 : 2000 pažymėtos ribų posūkių taškais: 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 -8 - 9 - 10 - 11 - 12 - 13 - 14 - 15 - 16 - 17 - 18 - 19 - 20 - 21 - 22 - 23 - 24 - 25 - 26 - 27 - 28 -29 - 30 - 31 - 32 - 33 - 34 - 35 - 36 - 37 - 38 - 39 - 40 - 41 - 42 - 43 - 1, bendro 4.1444 ha ploto.

Atsakovų O. J. M. ir L. V. M. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų O. J. M. ir L. V. M. lygiomis dalimis 3 462 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. R..

Priteisti iš atsakovų O. J. M. ir L. V. M. lygiomis dalimis 225 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.