- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-62-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00027-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės Šiaulių bankas, A. T.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. K. pagal 2016 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo priimtą nutartį, kadangi skolininkė nevykdo minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Nurodė, kad pagal 2017-08-30 teisių ir pareigų perleidimo sutartį uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių banko lizingas“ visas teises ir pareigas pagal su R. K. pasirašytą taikos sutartį perleido AB Šiaulių bankas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti AB Šiaulių bankas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nutarė jį su priedais grąžinti pareiškėjos atstovei advokatei V. M..
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėja Šiaulių apylinkės teismui 2017-10-12 jau buvo teikusi analogišką prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas 2017 m. spalio 30 d. priėmė nutartį, kuria atmetė tokį pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog 2016-01-07 Šiaulių apylinkės teismas patenkino UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir R. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. 2016-12-06 UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo R. K. atžvilgiu, nes ji nevykdė taikos sutarties sąlygų. 2016-12-13 Šiaulių apylinkės teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą, tačiau 2016-12-14 teisme buvo gautas UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašymas, kuriuo atsisakoma prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodant, kad R. K. keliais mokėjimo pavedimais sumokėjo visą skolą ir nėra skolinga pagal taikos sutartį. 2016 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi buvo priimtas pareiškėjos atsisakymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tuo pagrindu teismas atmetė naujojo kreditoriaus prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja AB Šiaulių bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos AB „Šiaulių bankas“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
4.2. Teismas, atsisakydamas priimti banko prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pažeidė CPK 646 straipsnio nuostatas. Teismas turėjo priimti pareiškėjos prašymą ir tirti visas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties vykdymu, pranešti apie gautą prašymą skolininkei ir pareikalauti, kad skolininkė pateiktų įrodymus apie taikos sutarties įvykdymą.
4.3. Teismas neteisingai interpretavo ir vertino 2016-12-14 dienos AB Šiaulių bankas pareiškimą dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą atsiėmimo, kuriame nurodoma, kad skolininkė sumokėjo visą skolą pagal taikos sutartį ir šiuo metu (t. y. 2016-12-14) pagal sutartį nėra skolinga.
4.4. Nepagrįsta teismo nutarties išvada, jog banko prašymai, dėl kurių buvo priimta skundžiama nutartis ir 2017-10-30 nutartis, yra analogiški. Teismui pateikti prašymai yra skirtingi, juose išdėstytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, todėl banko 2017-11-22 prašymas turėtų būti priimtas ir sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto bankui išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. K. pagal 2016 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo priimtą nutartį. Prašyme pareiškėja nurodė, kad skolininkė nuo 2017 m. kovo mėnesio nevykdo savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį ir yra nepadengusi 2017 m. kovo – lapkričio mėnesių įmokų pagal grafiką ir šiuo metu skolininkės neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 925,14 Eur sumą.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kuriame numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba nutartis priimti ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsisako priimti prašymą, nes bankas jau buvo pateikęs analogišką prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir banko prašymas buvo atmestas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-12-06 UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo R. K. atžvilgiu, nes ji nevykdė taikos sutarties sąlygų. 2016-12-14 UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė teismui pareiškimą dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą atsiėmimo, kuriame nurodė, kad atsakovė keliais mokėjimo pavedimais padengė skolą ir kad atsakovė šiuo metu UAB „Šiaulių banko lizingas“ nėra skolinga pagal taikos sutartį. 2017-10-12 AB Šiaulių bankas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodyta, kad skolininkė nuo 2017 m. kovo mėnesio nevykdo savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį ir yra nepadengusi 2017 m. kovo–lapkričio mėnesių įmokų pagal grafiką ir šiuo metu skolininkės neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 925,14 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apeliante, kad teismui pateikti prašymai nėra analogiški, juose išdėstytos skirtingos faktinės aplinkybės. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
11.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis naikintina, o civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.
13.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas su pateiktu prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo į bylą pateikė 2017-08-30 Teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria UAB „Šiaulių banko lizingas“ perleido AB Šiaulių bankas visas ir bet kokias teises ir pareigas pagal su skolininke pasirašytą taikos sutartį. Pažymėtina, jog subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie priimtą teismo nutartį dėl šalies pakeitimo jos teisių perėmėja.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.