- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-880-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Marijonas Greičius, Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., A. S., D. S., M. M., Varėnos
- Pareiškėjas
- R. S., S. S.-L
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m/ vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti, civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir S. S.-Lamoyd pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., A. S., D. S., A. S., M. M., Varėnos 2 notarų biurui, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai R. S., S. S.-La., D. S. ir R. S. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pareiškėjams atnaujinti terminą palikimui po M. S. mirties priimti.
Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 24 d. mirė pareiškėjų senelė M. S., kuri buvo priėmusi savo sesers A. M. palikimą, tačiau mirė nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių. M. S. testamento nepaliko, todėl pareiškėjai turtą paveldėjo pagal įstatymą (CK 5.2 str. 1 d.). Kadangi M. S. vaikai yra mirę, turtą paveldi palikėjos vaikaičiai, pareiškėjai (CK 5.12 str.), kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Palikėjos dukra M. J. 2008 m. spalio 22 d. kreipėsi į Varėnos 2 notarų biurą. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą, tačiau 2009 m. vasario 12 d. paveldėjimo liudijimas M. J. buvo išduotas. Mirus senelei, pareiškėjai nesitikėjo, kad jiems priklausė palikimas ir jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo nesiėmė. Apie praleistą palikimo priėmimo terminą sužinojo tik 2009 m. sausio mėnesio pradžioje gavę Varėnos rajono 2 notarų biuro 2009 m. sausio 2 d. pranešimą. Pareiškėjai neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl neišmanydami teisinių procedūrų nežinojo kaip elgtis, todėl termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažintina svarbia ir terminas palikimui priimti atnaujintinas. Be to, terminas palikimui priimti praleistas nedaug, todėl kitų asmenų teisės priimti palikimą praleistos nebus.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą, neprieštaravo, kad pareiškėjai priimtų palikimą.
Suintersuotas asmuo M. J. atsiliepime su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė pareiškimą atmesti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad apie palikimo atsiradimą pareiškėjai sužinojo 2008 m. rugpjūčio 24 d., tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo nesiėmė. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog paveldėtą turtą pradėjo valdyti, kreipėsi į teismą dėl palikimo aprašo sudarymoi ar padavė palikimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl neatlikus įstatyme nustatytų veiksmų laikytina, jog jie palikimo nepriėmė. Be to, pareiškėjams apie palikėjos valdomą turtą buvo žinoma. Jie dalyvavo M. S. laidotuvėse, todėl apie palikimo atsiradimo dieną žinojo, tačiau turtu nesirūpino ir palikimo nepriėmė, todėl jų nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškimas patenkintas iš dalies. A. S. ir D. S. atnaujintas terminas, įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių; Nustatyta, kad A. S. ir D. S. turi teisę palikimą priimti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos; Pareiškėjų R. S. ir S. – La pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo išskirtas į atskirą bylą, pareiškėjams nustatant terminą iki 2009 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo trūkumams pašalinti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams A. S. ir D. S. paveldėjimas atsirado atstovavimo teise. Pareiškėjai A. S. ir D. S. palikimą po tėvo G. S. mirties priėmė, kadangi paveldėjimo teises dovanojo kitam asmeniui ir tuo pagrindu buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai A. S. ir D. S. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes sąžiningai nežinojo aplinkybių dėl palikimo atsiradimo po senelės M. S. mirties bei padarė išvadą, jog po M. S. mirties palikėjos vaikaičiai turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais mirusiam jų tėvui priklausančią palikimo dalį, nes tėvui mirus 2008 m. rugpjūčio 20 d., o M. S. 2008 m. rugpjūčio 24 d., mirties laiko sutaptis patvirtino, kad pareiškėjai A. S. ir D. S. nustatytu terminu kreipėsi dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, todėl teismas pripažino juos sąžiningais ir buvo pakankamai rūpestingais bei atidžiais, todėl nenustatęs, kad A. S. ir D. S. turi teię priimti palikimą jų pareiškimą tenkino.
Nustatęs, kad R. S. ir S. S.-La pareiškimas paduotas su trūkumais, nesumokėtas žyminis mokestis, nepateikti atstovavimą patvirtinantys dokumentai, bei nepateikti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjai turi teisę į palikėjos turto paveldėjimą, todėl teismas sprendė, kad jų pareiškimas išskirtinas į atskirą bylą ir nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. S. ir S. S.-La patikslintu pareiškimu prašė atnaujinti terminą palikimui atsiradusiam po M. S. mirties, priimti.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą, neprieštaravo, kad pareiškėjai priimtų palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjų R. S. ir S. S.-La pareiškimas patenkintas iš dalies. R. S. atnaujintas praleistą Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti po senelės M. S. mirties 2008-08-24, praleidus jį dėl svarbių priežasčių; Nustatyta, kad R. S. turi teisę atlikti veiksmus palikimui priimti po senelės M. S. mirties per tris (3) mėnesius po nutarties įsiteisėjimo. Pareiškėjos S. S. pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja S. S. – La paveldėjimo pagal įstatymą po tėvo A. S. mirties atsisakė R. S. naudai, todėl teismas konstatavo, jog ji neturėjo teisės į palikimo priėmimą po senelės M. S. mirties. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.12 straipsniu, 5.58 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad pareiškėjas R. S. paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jo tėvui A. S. paveldint pagal įstatymą po jo motinos M. S. mirties ( CK 5.12 str.). Skirtumas tik tas, kad tėvo palikimo dalį po senelės mirties paveldi jo palikimą priėmęs įpėdinis, o palikimo dalies dydis nesikeičia. Pareiškėjas R. S. paveldėjęs tėvui priklausančią dalį gali atitinkamą dalį perleisti pareiškėjai S. S. – Lamoyd, kaip tai padarė paveldint R. S. po tėvo mirties. Teismas pripažino, kad pareiškėjui R. S. atsirado paveldėjimas atstovavimo teise. Pareiškėjas R. S. palikimą po tėvo A. S. mirties priėmė ir tai patvirtino išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai. Teismo vertinimu tokios aplinkybės įrodė, kad jis siekė ir įgyvendino paveldėtojo teises po tėvo mirties.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas R. S. dėl svarbios ir pateisinamos priežasties įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, kadangi sąžiningai nežinojo aplinkybių dėl palikimo atsiradimo po senelės M. S. mirties. Po M. S. mirties palikėjos vaikaičiai turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais mirusiam jų tėvui priklausančią palikimo dalį.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo M. J. su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.
Nurodė, kad teismo 2010 m. sausio 12 d. priimta nutartis jai išsiųsta nebuvo. Nutartį suinteresuotas asmuo gavo tik 2010 m. sausio 29 d, atvykusi į Varėnos rajono apylinkės teismą. Kadangi atskirojo skundo pateikimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl to, kad teismas laiku neišsiuntė suinteresuotam asmeniui 2010 m. sausio 12 d. nutarties prašė atnaujinti terminą atskirąjam skundui pateikti (CPK 78 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi suinteresuoto asmens M. J. pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, atskirajam skundui paduoti atmestas.
Teismas pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui M. J. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka – teismo šaukimu.Teismo šaukimas buvo įteiktas asmeniškai. Suinteresuotas asmuo nenurodė jokių priežasčių dėl kurių negali atvykti dalyvauti teismo posėdyje. Suinteresuotas asmuo siuntė procesinį dokumentą – atsiliepimą į pareiškimą, tik šis procesinis dokumentas buvo nepriimtas, kadangi pateiktas nesilaikant Civilinio proceso kodekso nustatytos tvarkos, todėl nustatęs, kad nutartis suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsta 2010 m. sausio 12 d., bei įvertinęs suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog teismas neturi pareigos siųsti teismo nutarties nuorašą su įteikimu, t.y., kad į teismą grįžtų rašytiniai duomenys apie nutarties įteikimą. Procesas vyksta viešai ir suinteresuotų asmenų pareiga domėtis bylos eiga. Net ir norėdamas suteikti daugiau teisių, teismas neturi finansinių galimybių ir pagrindo elgtis kitaip, negu numato Civilinio proceso kodekso nuostatos. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. J. skundė teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-399-445/2009, kuri susijusi su šia nagrinėta byla ir turėjo pakankamai patirties, kaip procesiškai pasielgti analogiškoje situacijoje, todėl pripažinęs, kad suinteresuoto asmens nurodytos termino, atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys nebuvo svarbios, prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. J. prašo teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
Nurodo, kad teismas 2010 m. sausio 11 d. posėdyje išnagrinėjo bylą dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal R. S. ir S. S.-La pareiškimą. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nedalyvavo, o teismo priimtą nutartį, kurią pareiškimas patenkintas iš dalies, gavo tik teisme, 2010 m. sausio 29 d., todėl įstatyme nustatytu terminu negalėjo pateikti atskirojo skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m sausio 12 d. nutarties. Teismas suinteresuotam asmeniui teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį išsiuntė tą pačią dieną, tačiau suinteresuotas asmuo jos negavo, todėl nežinodama bylos išnagrinėjimo rezultato, negalėjo pateikti atskirojo skundo. Nepagrįstas teismo argumentas, jog dėl pašto įstaigų kaltės suinteresuotam asmeniui negavus teismo nutarties, tokia termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis nėra svarbi ir sudaranti pagrindą atnaujinti terminą.
Atsiliepimas
Pareiškėjai R. S. ir S. S.-La atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismo padarytos išvados pagrįstos, o suinteresuoto asmens nurodomos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys negalėjo būti pripažintos svarbiomis.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, todėl pirmos instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalis numato byloje dalyvaujančių asmenų teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, teisę apskųsti atskirus teismo procesinius veiksmus. Trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, reikalavimas operatyviai dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti jų teises. Civilinio proceso kodekso 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti nėra naikinamasis. Šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu Civilinio proceso kodekso 78, 307 straipsnių nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas, nurodyta teisė gali būti įgyvendinama.
Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. J. 2010-01-12 skelbiant teismo nutartį dėl termino palikimui atnaujinti pareiškėjams S. S.-La ir R. S. nedalyvavo. Apie teismo nutartį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjų prašymas ir R. S. atnaujintas terminas palikimui priimti, suinteresuotas asmuo sužinojo 2010-01-29 atvykusį į teismą ir tik ten gavusi 2010-01-12 nutarties nuorašą, nors pirmos instancijos teismo teigimu nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta 2010-01-12. Nesutikdama su teismo 2010-01-12 nutartimi, M. J. pateikė atskirąjį skundą bei prašymą atnaujinti įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, kai praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas 2010-02-08 nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, motyvuodamas, jog esant žodiniam bylos nagrinėjimui teismo nutartis gali būti apskundžiama per 7 dienas nuo paskelbimo dienos ir įvertinęs aplinkybę, jog teismo 2010-01-12 nutartis buvo išsiųsta tą pačią dieną, atsisakė atnaujinti terminą atskirąjam skunddui paduoti, nors M. J. 2010-01-28 sužinojusi apie jai nepalankų teismo sprendimą, 2010-02-04 pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bei pateikė atskirąjį skundą.
Praleistų procesinių terminų atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti teisės į tinkamą teismo procesą principo įgyvendinimą, kai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, jiems buvo užkirstas kelias laiku ir tinkamai įgyvendinti procesines teises, kurių įgyvendinimui nustatytas procesinis terminas. Ypač dėmesingas teismas turi būti, jeigu tokios aplinkybės atsirado arba pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais buvo pažeistos proceso teisės normos. Tokiais atvejais teismui nėra kliūčių termino atnaujinimo klausimą apsvarstyti savo iniciatyva, ir nesant pareiškėjos prašymo, nors nagrinėjamu atveju, toks prašymas buvo pateiktas. Teismo nutartis M. J. buvo įteikta 2010-01-28, tokiu būdu buvo apsunkinta pareiškėjos teisė apskųsti atskirus teismo procesinius veiksmus. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti paties pažeidimo pobūdį ir aplinkybes lėmusias termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis. Iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Piktnaudžiavimo procesu aplinkybių byloje nenustatyta, suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo nevilkino, todėl darytina išvada, kad M. J. buvo sąžininga.
Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Šie bendrieji principai yra vertybiniai kriterijai, todėl šių principų taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso ir nuo faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas suinteresuoto asmens atskirojo skundo dėl to, jog jai pavėluotai buvo įteikta teismo 2010-01-12 nutartis, taikė Civilinio proceso kodekso 335 straipsnį formaliai. Termino atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos neturi būti taikomos itin formaliai, turi būti atsižvelgiama į šio instituto paskirtį, analizuojamos visos bylos aplinkybių kontekste. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes sąžiningai procese dalyvavusios M. J. pagrįsti lūkesčiai buvo prarasti dėl atsitiktinumo, šalis prarado teisę patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl nurodytų procesinės teisės pažeidimų ir nepagrįsto teisės pasinaudoti apeliacija ribojimo, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-102-445/2010 panaikinti ir M. J. atskirojo skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-01-12 nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.