Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-12 · Administracinė byla Nr. eI2-12827-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
eI2-12827-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03568-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytės-Biekšės, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12827-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03568-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

dalyvaujant pareiškėjui A. S., jos atstovui advokatui R. N.,vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 20 d. sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenis neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėjui akivaizdu, jog atsakovas Sprendimą priėmė remdamasis aplinkybėmis, kurios nuo jo nepriklausė, nes nurodyti duomenys, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, gali būti laikomi užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie laikinai įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimais, kuriais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai ir atsakomybė už juos taikoma darbdaviui, įdarbinusiam trečiosios šalies pilietį, bet ne trečiosios šalies piliečiui. Pareiškėjas mano, kad darbdavys privalėjo ne tik jam suteikti priemones ir mokėti atlyginimą, bet taip pat ir mokėti už jį mokesčius ir šią informaciją teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra). Pareiškėjas skunde pažymi, kad darbdavys šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Akcentuoja, kad nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki dabar, gavo pajamas vykdydamas individualią veiklą, t. y. uždirbo 10 186,36 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, tai paneigia atsakovo teiginius dėl nepakankamo pragyvenimo šaltinio Lietuvoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (toliau – ir užsienietis) skunde nurodo, kad nelegalaus darbo ir jo apraiškų kontrolė ir prevencija – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) prioritetinė veiklos sritis, ir mano, kad tuo tikslu VDI aktyviai vykdo rizikingų ūkio subjektų tikslinius tikrinimus siekiant išsiaiškinti nelegalaus darbo faktus.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas ir kodėl visa atsakomybė ir pareiga žinoti darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, teisei priešingos veikos (veiksmų ar neveikimo) ribas ir už ją atsakyti, perkelta būtent jam. Mano, kad atsakovo veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, o išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas yra nepagrįstas ir neproporcingas. Prašo patenkinti skundą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Pantevina“ pradžioje darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais, 2023 m. lapkričio mėnesį pervedė į kortelę. Darbdavys paaiškino, kad darbų mažai, todėl pareiškėjas gali užsiimti individualia veikla. Pareiškėjas individualią veiklą užregistravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliu – VMI), mokėjo mokesčius. Direktorius paprašė mokesčius mokėti už save grynaisiais pinigais po 350 Eur kas mėnesį. Pareiškėjas paaiškino, jog UAB „Pantevina“ (toliau – Bendrovė) tik įdarbindavo užsieniečius, prisidengdama restorano veikla.

Gegužės mėnesį užsienietis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime pažymi, kad pats pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo negaunamo tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio.

Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas 850 Eur pareiškėjo darbo užmokestis. Pareiškėjas nustatyto darbo užmokestį gavo tik vieną kartą per 8 mėnesius, dėl to neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų.

Nurodo, kad pareiškėjui, nuo įdarbinimo Bendrovėje iki Migracijos departamento atlikto Sodros duomenų patikrinimo tik 1 mėnesį buvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, todėl mano, kad tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatymu nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu užsieniečiui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas preziumuoja, kad pareiškėjui žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Atsiliepime Migracijos departamentas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad būtent užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Atsiliepime nurodo, kad mano, jog priimtas teisėtas Sprendimas, pagrįstas objektyviais įrodymais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Atsakovas mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 20 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus byloje pridėtus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB) „Pantevina“ Įstatymo 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenis neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 21 d., įteiktas 2023 m. spalio 5 d.

Migracijos departamente 2023 m. gegužės 8 d. gautas pareiškėjo prašymas Nr. (duomenis neskelbtini) leisti pakeisti darbdavį dirbti UAB „Beshbarmak“, vėliau užsieniečio prašymu nagrinėjimas nutrauktas. Atsakovas 2024 m. liepos 25 d. priėmė asmens prašymą Nr. (duomenis neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Beshbarmak“ pagrindu. Prašymas dar nagrinėjimas.

Nustatyta, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. spalio 9 d. Pareiškėjui tik 1 kartą buvo išmokėtas ne mažesnis nei jo pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas 850 Eur mėnesinis darbo užmokestis, 2024 m. balandžio mėn. išmokėtas didesnis nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte (924 Eur) darbo užmokestis, 2023 m. spalio mėn. –mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) (641,14 Eur), o nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. ir 2024 m. gegužės mėn., 6 mėnesius, pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Užsienietis, teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pridėjo duomenų, kad dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, 2024 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 24S150775 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nenumatytos.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Migracijos departamento teismui pateikti VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. spalio 9 d. ir tik 1 kartą buvo išmokėtas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio mėn. buvo išmokėtas didesnis nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte darbo užmokestis (924 Eur), 2023 m. spalio mėn. – mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (641,14 Eur), o nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. ir 2024 m. gegužės mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas su prašymu dėl darbdavio pakeitimo Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad dirbs ne visą darbo laiką ar bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės tarpininkavimo rašte.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 850 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad tik vieną kartą buvo išmokėtas tokio dydžio darbo užmokestis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pats nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis Bendrovėje. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y., kad asmeniui nemokamas darbo užmokestis, kurio dydis siektų 1 MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna, teismas konstatuoja, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu ir išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, teismo vertinimu, faktas (remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis), kad pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 14 d. vykdo individualią veiklą, šiuo atveju yra visiškai nereikšmingas.

Nustačius, jog nuo įdarbinimo Bendrovėje iki Migracijos departamento atlikto VSDFV duomenų patikrinimo pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352- 415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą nustatė, kad nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo Bendrovėje ne visą darbo dieną, nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo Bendrovėje) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panašaus pobūdžio bylose. LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Taigi, įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad atsakovas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai.

Įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. vasario 22 d. jam buvo išduota nacionalinė viza, nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Riešės plantacija“, nuo 2023 m. spalio 9 d. įdarbintas Bendrovėje, bet faktiškai per visą darbo laikotarpį joje nedirbo 6 mėn., nemokėtas darbo užmokestis, o nuo 2023 m. lapkričio 14 d. vykdo individualią veiklą. Vadovaujantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, o byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas užsieniečio interesas likti Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta. Tarp išvardytų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, jog šio straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamame sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuva, todėl negalima teigti, kad jis tik formaliai pripažintas neatitinkančiu sąlygų, kurios būtinos leidimui gyventi Lietuvoje gauti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo panaikintas A. S. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytės-Biekšės