- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- I-309-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
- Kategorijos
- 1.12Registrai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 20-TE-186. Prašyme nurodė, jog 2008 m. lapkričio 23 d. incidento metu buvo ne tarnybos vietoje, ne tarnybos metu, neuniformuotas. Apie tai, kad pareiškėjas policijos pareigūnas tapo žinoma tik jį pristačius į policijos įstaigą, todėl net ir nustačius pareiškėjo kaltę dėl įvykusio incidento, negalima konstatuoti, kad savo veiksmais R. K. pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą ar sukėlė nepasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. 2003 m. rugpjūčio 27 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 10 p. numato, kad gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR Vidaus tarnybos statuto 26 str. 7 p. Dėl 2008-11-23 įvykusio incidento Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK atliekamas ikiteisminis turimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01550-08, pagal LR BK 284., todėl pareiškėjo manymu, atliekant, užbaigiant tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti aukščiau paminėtos imperatyvios teisės normos reikalavimai. Esant atliktam neteisėtam tarnybiniam patikrinimui ir jo pagrindu surašytai tarnybinio patikrinimo išvadai, neesant pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties ir neesant duomenų apie padarytą teisės pažeidimą ginčijamas įsakymas turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje R. K. papildomai paaiškino, jog neneigia, jog buvo išgėręs. Po darbo persirengia ir nebuvo su tarnybinėmis kelnėmis. Alkoholio patikrinimą prisimena bendrais bruožais. Pamena, kad pūtė į alkotesterį. Turėjo galiojančią nuobaudą – papeikimą, už tai, kad neblaivus atvyko į darbą.
Teismo posėdyje pareiškėjo advokatas T. Vildžiūnas paaiškino, jog pažeista tarnybinio patikrinimo tvarka. Atsakovas turėjo sustabdyti atliekamą tarnybinį patikrinimą, kai tik sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sutinka, kad pareiškėjas neblaivus siautėjo viešoje vietoje ir apie tai paskelbta spaudoje, kad sulaikytas ne tarnybos metu ir neuniformuotas, tačiau nesutinka su atsiliepimo motyvais. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir liudytojų parodymais, kurių metu dvi pardavėjos nurodė, kad R. K. buvo policijos pareigūnas, tačiau realiai joms šis faktas nebuvo ir negalėjo būti žinomas
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo R. K. prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog ginčo atveju tarnybinio nusižengimo požymiai buvo atriboti nuo nusikalstamos veikos. 2008-11-24 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01550-08 pagal LR BK284 str. 1 d. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK OVP specialistas R. K. pagal patvirtintą grafiką budėjo nuo 2008-11-22 8 val. 30 min. iki 2008-11-23 9 val. 30 min. Baigęs tarnybą, išvyko iš policijos komisariato ant tarnybinės uniformos apsivilkęs civilinę striukę – tuo pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-767 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 15 p. reikalavimus (tarnybinę uniformą ar jos dalis draudžiama dėvėti su civiliais rūbais). Parduotuvės pardavėja S. K. savo 2008-11-23 pareiškime nurodė, jog neblaivus vyriškis (R. K. ) įėjęs į parduotuvę paprašė dviejų butelių alaus ir nenorėjo susimokėti, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Analogiškai savo 20008-11-23 pareiškime nurodė ir pardavėja R. J. , kuri papildomai nurodė, kad į parduotuvę atėjusio girto vyriškio viršutinis drabužis buvo civilis, o kelnės – policijos pareigūno. Tai, kad parduotuvėje neblaivus pilietis plūdosi necenzūriniais žodžiai nurodė ir UAB „Jungtis“ apsaugos tarnybos darbuotojai. Tokią pat pirminę informaciją gavo ir į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai J. B. ir G. Č. . Gydytoja R. I. N. medicininės apžiūros akte nurodė, kad tiriamojo išvaizda netvarkinga, atvestas į kabinetą vos paėjo, pradėjo keiktis, žadėjo sumušti, elgėsi įžūliai, apspardė kėdes. Akte nurodyta, kad R. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Informacija apie įvykį išplatinta informacinėse priemonėse, sukėlė atgarsį visuomenėje.R. K. veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos įvaizdžiui. Pareiškėjo veiksmai prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje įtvirtintiems vidaus tarnybos principams. Konstatuotina tai, kad R. K. parodė nepagarbą LR įstatymams ir pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė D. Viskontienė paaiškino, kad tai, jog pareiškėjas vilkėjo pusiau uniformą nesureikšminama. Esmė kad jis buvo girtas, kėlė triukšmą, kėlė sumaištį bei naudojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, kai vietoj to jis kaip policijos pareigūnas apskritai turėjo palaikyti viešąją tvarką. Tokie neteisėti veiksmai sukėlė atgarsį visuomeninėje: spaudoje „Lietuvos Ryte“ ir Delfi internetiniame portale, tačiau nors neįvardintas konkrečiai asmuo, kuris atliko tokius neteisėtus veiksmus, tačiau tai parodo bendrą situaciją apie policininkus. Šios aplinkybės, susijusios su pareigūno vardo diskreditavimu, ankstesnė charakteristika apie pareiškėjo elgesį darbe ir šeimoje, leidžia spręsti apie policijos pareigūną. Atleidimas iš darbo pritaikytas įvertinus ne vieną konkretų jo elgesį, bet ir ankstesnę charakteristiką ir elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 20-TE-186, kuriuo pareiškėjas R. K. nuo 2008 m. gruodžio 4 d. atleistas iš tarnybos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariate (b.l. 7).
Pagrindinius vidaus tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato LR balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas). Pagal bylos duomenis – pareiškėjas - buvęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas, iš tarnybos atleistas LR vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. už tai, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Statuto 2 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka. Nustatyta, jog tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartyje ( administracinė byla Nr. A6-114/2007), aiškindamas pareigūno vardo diskreditavimo turinį yra pažymėjęs, kad būtų pagrindas atleisti pareigūną iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo, reikia nustatyta, kad tas pareigūnas savo poelgiu tarnybos arba ne tarnybos metu su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais ar nesusijusiais veiksmais arba neveikimu akivaizdžiai menkino įstaigos autoritetą ir griovė pasitikėjimą ja. Esminiai elementai, leidžiantys taikyti šį savarankišką atleidimo pagrindą, yra pareigūno veikimas arba neveikimas ir kaip to pasekmė atsiradusio policijos įstaigos autoriteto menkinimo bei pasitikėjimo ja griovimo akivaizdumas. Teismas taip pat pažymėjo, jog tam kad būtų pagrindas dėl veikimo ar neveikimo atleisti statutinį pareigūną už užimamų pareigų, būtinas dar ir akivaizdumo kriterijus, t.y., kad visuomenė, atsižvelgiant į padidintus moralės normų laikymosi reikalavimus ir teisėtus lūkesčius, kurių tikimasi iš statutinių pareigūnų tiek jų tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, vienareikšmiškai neigiamai vertintų ir smerktų tokius pareigūno veiksmus ar neveikimą.
Tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu. Po tarnybos 2008 m. lapkričio 23 d. apie 16 val. 30 min. UAB „Neveresta“ parduotuvėje, esančioje adresu Neveronys, Kertupio g. 2, jis neatsiskaitė už prekes ir išplūdo pardavėjas necenzūriniais žodžiais. Atvykę iškviesti UAB „Jungtis“ darbuotojai pareiškėją sulaikė. R. K. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 28). 2008 m. lapkričio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (Viešosios tvarkos pažeidimas) (b.l. 20-23).
Apklaustos byloje liudytojos S. K. ir R. J. patvirtino, kad joms dirbant parduotuvėje atėjo neblaivus asmuo, kuris paprašė alaus, tačiau nenorėjo susimokėti. Vėliau pasiėmęs sidro vaikščiojo po parduotuvę, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė panaudoti fizinę jėgą, mūvėjo tamsiai žalias, kaip paskui suprato, policininko kelnes. Liudytoju apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Karmėlavos PN patrulis G. Č. patvirtino, kad gavęs budinčio pranešimą, kartu su pareigūne J. B. , nuvyko į incidento vietą, UAB „ Jungtis“ priklausančiame automobilyje rado R. K. , kuris buvo su antrankiais, elgėsi agresyviai, negalima buvo susikalbėti, nes asmuo buvo labai girtas. Kad asmuo yra pareigūnas, sužinojo tik tuomet, kai nuvežė medicininiam patikrinimui, nes pamatė uniformines kelnes. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas J. Ž. , kuris atliko tarnybinį patikrinimą nurodė, jog paaiškinimą R. K. parašė savo ranka. Karmėlavos PN ir UAB „ Jungtis“ budėtojų pokalbių garso įrašai liudija, kad jau pirminėje konflikto stadijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra policijos darbuotojas (b.l.17).
R. K. veiksmai – neblaivaus pasirodymas viešoje vietoje, nenorėjimas atsiskaityti už prekes bei necenzūrinių žodžių vartojimas rodo nepagarbą visuomenei. Savo veiksmais jis akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, diskreditavo visą vidaus reikalų instituciją. Tai nesuderinama su einamomis pareigomis. Statutinėje organizacijoje asmuo turi kai kurias išskirtines teises, kartu numatytos ir didesnės pareigos bei atsakomybė už padarytus pažeidimus. Dorovinės asmeninės savybės, kultūros lygis, gebėjimas bendrauti su žmonėmis yra pagrindiniai elementai įvertinant pareigūno asmenį. Šios savybės sudaro pareigūno vardo turinį , o jų nesilaikymas suprantamas kaip pareigūno vardo diskreditavimas, jei dėl to griaunamas autoritetas, pasitikėjimas institucijai, kuriai jis atstovauja. Pareigūnai už padarytus administracinius teisės pažeidimus ir nusikaltimus drausmine tvarka atsako neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Dėl to pareiškėjo motyvas, jog atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeista 2003 m. rugpjūčio 27 d. LR Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-308, „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 10 punkto nuostatos, yra nepagrįstas. Minėtoje teisės normoje nurodoma, jog gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Aukščiau išanalizuotų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ir nesulaukus ikiteisminio tyrimo išvadų buvo aišku, kad jis atliko veiksmus, žeminančius policijos pareigūno vardą, todėl nebuvo pagrindo tarnybinį patikrinimą sustabdyti.Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad 2009 m.vasario 12 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų LR BK 284 str.1d. ir 2d. pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas (B.byla Nr.65-1-01550-08, b.l.43-44). Pakanka to, kad minėtu nutarimu konstatuotos tos pačios faktinės įvykio aplinkybės ( pareiškėjas buvo girtas, vartojo necenzūrinius žodžius, vengė atsiskaityti už prekes) kaip ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, o jų juridinis vertinimas BK prasme šioje situacijoje neturi teisinės reikšmės.
Išdėstyti faktai patvirtina, kad policijos pareigūnas, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą ( Policijos veiklos įstatymo 5 str.,18 str.), pats pažeidė viešąją tvarką.
Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės bei pažeidėjo asmenybė, kuri ir kaip matyti ir 2008 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-74 (b.l. 20-23) nėra nepriekaištinga: incidento padarymo metu turėjo dvi galiojančias tarnybines nuobaudas : Kauno m. VPK viršininko 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-234 už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 12.1 p. ir pareigybės aprašymo 7 p. pažeidimus skirta drausminė nuobauda – pastaba bei Kauno m. VPK viršininko 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-266 už atvykimą į tarnybą ne laiku ir neblaiviam, už Kauno m. VPK viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 20-V-76 patvirtintų Kauno m. VPK vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Savo tiesioginio viršininko vertinamas patenkinamai (b.l. 29).
LR generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4 punkte yra nustatytos tam tikros taisyklės, kuriomis savo veikloje turi vadovautis pareigūnas, kaip antai saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 p.), veikti su pagarba visuomenėje (4.8 p.) ir t.t. Nors R. K. priešingus teisei veiksmus atliko ir ne tarnybos metu, tačiau, jis kaip pareigūnas, kurio elgesiui yra keliami aukštesni reikalavimai ir jis privalo pateisinti visuomenės lūkesčius, visuomet privalo elgtis nepriekaištingai ir laikyti pareigūno etikos reikalavimų. Tačiau ginčo atveju, pareiškėjo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai priešingi įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų veiksmams, akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą. Šia prasme visiškai nesvarbus pareiškėjo argumentas apie tai, ar neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvo žinoma, jog pareiškėjas policijos darbuotojas, ar ne. Straipsniai apie neblaivaus pareigūno netinkamus veiksmus per masines informavimo priemones (straipsniai „Lietuvos ryte“ ir naujienų portale Delfi, b.l. 62, 63 ) pažemino orumą ir autoritetą institucijos, kurioje pareigūnas dirbo. Nurodytų nuostatų pažeidimas sudaro savarankišką tarnybos santykių nutraukimo pagrindą ( Statuto 53 str.1 d.7 p.).
Auščiau išdėstytų faktinių duomenų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiamu įsakymu iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str.1 d. 7 p., t.y. už tai, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, atleistas pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą ir atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, veikė pagal įstatymą ir jo reikalavimų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tokioje situacijoje atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, savo veiksmais ne darbo metu ir ne darbo vietoje sąmoningai elgėsi priešingai teisei, o tai yra policijos pareigūno vardą žeminanti veika, už kurią Statute numatytas specialus atleidimo iš tarnybos pagrindas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.str., 88 str.1 d.1 p. teismas
nusprendė:
Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.