Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.1.; 1.1.5.1.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.6.11.; 1.1.8.9.2.; 1.1.9.6.; 1.2.4.2.7.; 2.3.7.1.; 2.3.7.4.

2007 m. liepos 12 d.

Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Klavdijos Kruminienes,

viešame teisiamajame posedyje baudžiamojoje byloje, kurioje P. Š. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykšciu r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, II grupes invalidas, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 7 p., 8 p.,

P. Š. P. 2006 m. kovo 25 d. apie 10.30 val. Šiauliu mieste, prie Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini) namo, esancioje autobusu stoteleje, panaudodamas šaunamaji ginkla – pistoleta VZOR 50 CAL, taip sukeldamas pavoju gyvybei netoliese buvusiu žmonu – G. A., A. P. bei kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenu, peržengdamas butinosios ginties ribas, viena karta šove i nukentejusiji A. G., padare A. G. šautine kiaurymine kaires krutines lastos ertmes žaizda su kairio plaucio sužalojimu ir nukraujavimu i kaire krutines lastos ertme, ji sužalodamas ir sunkiai sutrikdydamas nukentejusiojo A. G. sveikata, t.y padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 7 p..

Apklaustas teisiamajame posedyje P. Š. P. prisipažino sužalojes kita asmeni, taciau savo kaltes pagal pareikšta kaltinima nepripažino, ir parode, kad 2006 m. kovo 25 d. susiruoše važiuoti autobusu i turgu, su savimi pasieme pinigu, todel dar pasieme ir ginkla. Esancioje prie J.Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini) namo autobusu stoteleje buvo keletas žmoniu, dalis žmoniu sulipo i atvažiavusi mikroautobusa, o jis liko laukti autobuso. Tada autobusu stoteleje liko stoveti jis ir, stovejusi priešingoje autobusu stoteles puseje, moteris. Jam atejus i autobusu stotele, vaikinu nebuvo ir jis nemate, kada jie atejo. Išgirdes, kad kažkas suriko, atsisuko ir pamate sedejusius ant suolelio dvieju metru atstumu nuo jo du jaunuolius. Vienas iš jaunuoliu jam pasake „ko žiuri“. Paklauses jaunuolio, kur yra ženklas, kad negalima žiureti, A. G. pašoko nuo suoliuko, pasakes (riaumodamas), kad tuoj jam parodys kur yra ženklas, taciau G. A. ji sulaike. Tuomet pas jaunuolius nemate rankose jokio daikto. Jis perspejo jaunuoli nelisti prie jo, nes šausias ir pradejo traukti tureta ginkla. Taciau A. G. šoko ant jo iš viršaus bandydamas ji sugriebti, o jis traukesi atgal nuo jo. Taip A. G. šokinejo apie 20 kartu, išskestomis rankomis. Išsigandes, kad gali buti sumuštas, traukesi atgal nuo A. G., kuris nuo jo buvo vieno metro atstumu visa ta laika. Iš viso atsitrauke apie 20 metru nuo vietos, kurioje jie buvo, iki netoliese buvusios šiukšliu kruvos. A. G. šokant ant jo, išsitrauke ir rankose laike savo nosies - akiu aukštyje tureta pistoleta, tiesiai rodydamas, kad turi ginkla, taip bandydamas A. G. sustabdyti bei stengesi, kad ginklas nebutu atimtas. Kai A. G. vel šoko ant jo, užkliude jam koja ir jis vos nenugriuvo, tuo metu pistoletas iššove ir atsitiktinai pataike i pašokusi A. G.. Pamate kaip iš už A. G. išlindo G. A. ir eidamas artyn, šauke, kad šautu ir i ji, bet bandydamas užsitaisyti ginkla, pamate, kad po šuvio užsikirto pistoletas, todel greitai sugrižo namo. G. A. ejo jam iš paskos apie 10 metru, bet A. G. kažka suriko ir G. A. nuejo pas ji. Grižes namo, išsivale pistoleta, pasikeite šovini ir, susitvarkes ginkla, grižo i autobusu stotele, iš taksofono budeleje esancio telefono paskambino policijai bei medikams.

Šiuos teisme duotus parodymus ir paaiškinimus P. Š. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu parodymu patikrinimo vietoje metu (b.l. 103-106, t. 1), akistatu su liudytoju G. A. (b.l. 108-109, t. 1) bei nukentejusiuoju A. G. (b.l. 111-112, t. 1) metu.

Paaiškino, kad tycia nešove i A. G., kad ginklas pats iššove, savaime. Viskas ivyko per keleta minuciu ir jis neturejo ko kviestis i pagalba. Jei A. G. nebutu jo iš arti puoles, jis nebutu i ji šoves, o toliau traukesis atgal. Ginklo laikymui ir nešiojimui turejo leidima, buvo baiges kursus ir žinojo kaip naudotis ginklu. Kai A. G. buvo užšokes jam ant kojos, liko melyne, taciau pas medikus nesikreipe, po ivykio su A. G. nebendravo, tik A. P. ji pažino ir klause apie teisma.

Ikiteisminio tyrimo metu, dabar jau mires (b.l. 55-56, t. 1), liudytoju ir nukentejusiuoju apklaustas A. G. parode, kad 2006 m. kovo 25 d. ryte apie 5.30 val. pabaiges darba AB (duomenys neskelbtini) naktineje pamainoje, kartu su bendradarbiu G. A. bendrabutyje išgere alkoholio ir apie 10.30 val. J.Basanaviciaus gatveje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esancioje autobusu stoteleje lauke autobuso. Autobusu stoteleje buvo keletas žmoniu – moteris ir senyvo amžiaus vyriškis, kuris i juos keistai žiurejo. Kažka pasake tam vyriškiui, gal pasakyti žodžiai supykde, bet vyriškis pradejo inirtingai aiškinti. Tarp ju buvo apie 2 metrus atstumas, link vyriškio nejo ir kumšciu sugniaužes nebuvo. Neprisimine kas ivyko, bet po to išgirdo šuvi, ir suprato, kad priešais ji stovejes vyriškis i ji šove, nors ginklo ar kito daikto jo rankose nemate, tik pajuto skausma krutineje ir jam pasidare bloga, suklupo ant keliu. Mate, kad tas vyriškis pabego, o G. A. iškviete medikus, daugiau nieko neprisimine (b.l. 13-14, 38-39, 41, t. 1). Šiuos parodymus nukentejusysis patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (b.l. 42-45, t. 1) bei akistatos metu su P. Š. P. (b.l. 111-112, t. 1).

Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, A. G. parode, kad budamas girtas P. Š. P., atejusiam nuo telefono budeles, kažka pasake, bet tai nebuvo ižeidžiantys žodžiai ar grasinimas, nes tokiu tikslu jo atžvilgiu neturejo, o tiesiog nesusikalbejo, siekdamas suprasti ka jis sako. P. Š. P. stovejo prie kioskelio, o po to praejo pro ji ir G. A., sedejusius ant suolo, sustojo kitoje stovejusios telefono budeles puseje, už nugaros, autobusu stoteles teritorijoje buriavosi keletas žmoniu, kurie buvo šuvio linijoje ir P. Š. P. puikiai mate, kas yra už jo. Taip jis link jo ir atejo nuo telefono budeles, o jis nuo suolo. Beveik priejes prie jo P. Š. P. išteise ranka ir po to jis pajuto smugi i krutine, išgirdo šuvio garsa. P. Š. P. jam nieko nesake, kad turi ginkla ar kad jei jis eisias link jo, jis ta ginkla panaudos, jokio perspejamojo gesto ar perspejamojo šuvio nebuvo. P. Š. P. galejo šauktis pagalbos žmoniu, kad butu iškviesta policija, jei jam jis atrode agresyvus ar puoles ji, taciau P. Š. P. nieko panašaus nepadare (b.l. 46-47, t. 1). Šiuos parodymus nukentejusysis patvirtino papildomo parodymu patikrinimo vietoje metu (b.l. 48-51, t. 1).

Liudytojas G. A., apklaustas teisiamajame posedyje parode, kad 2006 m. kovo 25 d. kartu su A. G. atejo i autobusu stotele, esancia prie J.Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini) namo, atsisedo ant suoliuko ir lauke autobuso. Stoteleje buvo dar keletas žmoniu. Kadangi jie buvo po naktines pamainos darbe, tai dar buvo nueje i bendrabuti, kur išgere daug alaus, su savimi rankose nieko neturejo. Su A. G. kalbejosi, buvo normaliai išgere, nešukavo. Pamate ateinanti nuo kioskelio puses pagyvenusi vyriški - P. Š. P., jis praejo pro juos, atsistojo netoliese, su juo buvo galima kalbetis nešukaujant. P. Š. P. autobusu stoteleje su A. G. susižodžiavo, pradejo gincytis. A. G. pasake „ko žiuri“, neprisimena, ka atsake P. Š. P., bet A. G. atsistojo, iš pradžiu ji sulaike, bet A. G. vel atsistojes, paejo kelis žingsnius normaliai, nešokinedamas, agresyviai nenusiteikes, nuleistomis rankomis link P. Š. P.. A. G. buvo aukštesnis už P. Š. P. ir nesudave P. Š. P. jokio smugio. Mate kaip P. Š. P. traukesi atbulas nuo A. G. per ištiesta ranka, todel A. G. negalejo jam suduoti smugio. Nemate, kaip P. Š. P. išsitrauke ginkla, ji laike apytiksliai peties lygyje, neprisimena, kad P. Š. P. ispejo, jog šaus. Jis sedejo ant suoliuko, o kai išgirdo šuvi ir pamate A. G. iš karto suklupusi už keliu metru nuo jo, bego pas draugus kviesti pagalbos. Atstumas galejo buti iki 10 metru, bet tikrai ne už 20 metru, nes nuo autobusu stoteleje buvusio suoliuko iki tos vietos, kur suklupo A. G. galejo buti 3,69 m atstumas. Pats buvo priejes prie P. Š. P., neprisimena, ar jam sake šauti ir i ji, bei ar i ji taip pat buvo nukreiptas ginklas, bet po to P. Š. P. ibego i namo laiptine. Atvažiavus policijai, P. Š. P. buvo ivykio vietoje. Neprisimena, ar jam ir A. G. buvo nustatytas girtumas, jie abu buvo išgere vienodai, A. G. del girtumo sunkiai vaikšciojo, todel autobusu stoteleje ir atsisedo ant suolelio. A. G. pažinojo apie dvi savaites ir nepastebejo, kad A. G. butu buves agresyvus. Po to su A. G. apie ivyki nesikalbejo ir mano, kad A. G. nelabai ka ir prisimine. Šiuos teisme duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (b.l. 61-64, t. 1) bei akistatos su P. Š. P. metu (b.l. 108-109, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas G. A. parode, kad P. Š. P. niekur nebego ir nesitrauke, o nuo telefono budeles ejo A. G. link, o A. G. ejo link P. Š. P., nuo A. G. nebande pabegti. A. G. buvo išgeres ir gal todel atrode pagyvenusiam žmogui gresmingas, taciau P. Š. P. turejo galimybe pasišalinti ir kviestis pagalbos, prašyti žmoniu, kad iškviestu policija, taciau jis to nepadare (b.l. 65, t. 1). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino papildomo parodymu patikrinimo vietoje metu (b.l. 66-69, t. 1).

Apklaustas teisme liudytojas A. A. parode, kad 2006 m. kovo 25 d. dirbo kartu su patruliu R. M., kai iš budetojo gavo pranešima, jog prie Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini) namo yra peršautas žmogus. Nuvykus i ivykio vieta, prie autobusu stoteles pastebejo ant žemes gulinti jaunuoli – A. G., o šalia jo atsitupusi G. A., negali nurodyti, ar jie buvo girti. Sužeistas jaunuolis nurode i stovinti stoteleje netoli taksofono budeles vyriški. Priejes prie P. Š. P., papraše jo atiduoti ginkla, kuri jis atidave tik pareikalavus antra karta ir nurodžius istatymo vardu. Ginkla iš P. Š. P. jis privalejo paimti. Ginkla paeme už rankenos, tuo metu nepastebejo, ar jam atiduotas ginklas yra užtaisytas. Po to P. Š. P. nuvede i tarnybini automobili ir nuveže ji i policijos komisariata, jis buvo susijaudines, sake, kad gynesi, daugiau jo neklausinejo. Taip pat paaiškino, kad liudytojai, kurie mate ivyki, papasakoti apie šia situacija, atsisake.

Liudytojas R. M. parode, kad 2006 m. kovo 25 d. nuvykus su A. A. i ivykio vieta, pamate, kad toliau nuo autobusu stoteles ant žemes klupejo susilenkes A. G., jis buvo susiemes už krutines, o šalia jo buvo G. A.. Nukentejusysis A. G. sake, kad i ji šove už nieka, daugiau apie ivyki nieko nepasakojo. G. A. nurode i P. Š. P. ir pasake, kad tas vyriškis šove i A. G.. Prie P. Š. P. priejo jo kolega A. A. ir papraše atiduoti ginkla. Mate, kad P. Š. P. rankas laike kišeneje ir nelabai norejo atiduoti ginkla pareigunui, po to P. Š. P. nuveže i policijos komisariata. Kaltinamasis sake, kad jis gynesi, bet nesake nuo ko gynesi, neminejo, kad yra sužalotas. Tuomet autobusu stoteleje buvo žmoniu, nes kažkas iš pašaliniu pribeges prie ju, pasake, kad P. Š. P. kelinta karta jau šaude.

Liudytojas A. P. parode, kad jis gyvena name, kuris yra priešais autobusu stotele, atstumas iki ivykio vietos buvo apie 10-12 metru, per gatves ploti. 2006-03-25 grebe lapus kieme ir mate, kai i autobusu stotele atejo 5 jaunuoliu burys, bet tikslaus jaunuoliu skaiciaus negalejo nurodyti. Jie garsiai rekavo, ir iš ju elgesio suprato, kad jie buvo išgere. Taip pat mate kaip i autobusu stotele atejo P. Š. P.. Neprisimena, ar jis atsisedo ant suolelio. Jaunuoliai pradejo prie P. Š. P. priekabiauti, garsiai šukavo ir keikesi, agresyviai elgesi P. Š. P. atžvilgiu, mojavo rankomis. Nemate, ar jaunuoliai sudave P. Š. P. smugius, bet mate, kad jie priešais ji šokinejo, dare karate judesius rankomis ir kojomis, o P. Š. P. traukesi tolyn nuo ju, vienas iš jaunuoliu liko sedeti ant suolelio. Tarp P. Š. P. ir jaunuoliu buvo mažas atstumas, apie 1,5 metro. Mate kaip P. Š. P., nuleides rankas traukesi dar apie 5 metrus už taksofono budeles, jaunuoliai ejo jam iš paskos, kai po to išgirdo šuvi, po kurio mate kaip jaunuoliai išsilakste, o vienas iš jaunuoliu nuejo prie medžio ir susmuko. Jis paskambino 112 ir iškviete policija. Pagalvojo, kad šove kuris nors iš jaunuoliu. Taip pat parode, kad galejo visko nepamatyti, nes stovejo kieme už gyvatvores. Iš pradžiu mate tik ivykio fragmentus, bet kai pastebejo P. Š. P. besitraukianti nuo jaunuoliu, stebejo visa ivyki. Ginklo nemate, negirdejo P. Š. P. kalbant, bet girdejo jaunuoliu balsus bei šuvio garsa. P. Š. P. galejo buti nutoles apie 15-20 metru, nes nuo telefono budeles iki suolelio yra apie 3-5 metrus, o nuo telefonu budeles iki tos vietos, kur pasigirdo šuvis apie 10 metru. P. Š. P. anksciau nepažinojo, matydavo ji ateinanti i autobusu sustojima, su juo nera kalbejes ar bendraves. Mano, kad P. Š. P. del to ivykio yra nekaltas.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad apžiurejus ivykio vieta Šiauliuose, Basanaviciaus gatveje prie bendrabucio tipo daugiabucio namo, esancio adresu Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini), esancioje autobusu stoteleje ir jos prieigose jokiu biologiniu ar kitu pedsaku nerasta (b.l. 15-17, t. 1).

Iš specialisto išvados Nr. G 598/06 (04) matyti, kad A. G. padaryti sužalojimai: šautine kiaurymine kaires krutines lastos ertmes žaizda su kairio plaucio sužalojimu ir nukraujavimu i kaire krutines ertme. A. G. del šautines kiaurymines kaires krutines lastos ertmes žaizdos su kairio plaucio sužalojimu ir nukraujavimu i kaire krutines lastos ertme padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 22, t. 1).

Iš daiktu, dokumentu pateikimo protokolo matyti, kad iš P. Š. P. paimtas pistoletas VZOR 50 CAL, Nr. (duomenys neskelbtini), su viena šoviniu detuve, kurioje yra 8 šoviniai (b.l. 27, t. 1).

Iš 1998-10-07 išduoto leidimo isigyti dublikato Nr. 1840 matyti, kad P. Š. P. leidžiama isigyti viena ribotos civilines apyvartos civilini ginkla – pistoleta (revolveri) ir 200 šoviniu tik iš Lietuvos ginklu fondo parduotuves iki 1999-04-07. 1998-10-12 P. Š. P. isigijo pistoleta VZOR 50, 7,65 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50 šoviniu (b.l. 29, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. 40-9-IS-1-0186 nurodyta, kad tyrimui pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra fabrikines gamybos, graižtvinis, automatiškai užtaisantis, 7,65 mm kalibro, tinkamas šaudymui, B kategorijos, VZOR 50 šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais. Tyrimui pateikti 8 šoviniai yra šaudmenys, o butent fabrikines gamybos, 7,65 mm kalibro, centrinio skelimo, tinkami šaudymui, Browning šoviniai, kurie skirti ivairiems šaunamiesiems ginklams. Siekiant atsakyti i klausima, ar tyrimui pateikti šoviniai tinkami šaudymui, jie buvo iššauti iš tyrimui pateikto pistoleto ir padaryta išvada, kad pateiktais šoviniais šaudyti iš tyrimui pateikto pistoleto galima (b.l. 33-34, t. 1).

Iš 2006-08-08 liudytojo G. A. papildomo parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas pademonstravo kokiu atstumu nuo nukentejusiojo A. G. stovejo P. Š. P. šuvio metu. Nustatyta, kad atstumas tarp P. Š. P. ištiestos rankos ir A. G. kuno šuvio metu buvo vienas metras (b.l. 71-72, t. 1).

Iš VšI Šiauliu greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo matyti, kad 2006-03-15 10:46 val. (iškv. Nr. 7685) GMP buvo iškviesta adresu Basanaviciaus g. 53 (autobusu stoteleje), iškvietimo priežastis: pašove žmogu. Kvietejas – P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagalba suteikta 18 m. A. G., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 81, t. 1).

Iš 2006-04-13 laikrašcio „Šiauliu kraštas“ iškarpos matyti, kad Šiauliu m. 1-asis policijos komisariatas praše atsiliepti asmenis, kurie 2006-03-25 apie 10:30 val. buvo autobusu stoteleje, esancioje prie J.Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini) namo, ir mate pagyvenusio vyriškio ir dvieju jaunuoliu konflikta, kurio metu buvo peršautas vienas iš jaunuoliu (b. l. 93, t. 1).

Iš 2006-03-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad del P. Š. P. Centro policijos nuovadoje pareiškimu, skundu negauta, i policijos profilaktines apskaitas jis neirašytas, administraciniu nuobaudu neturi, kaimynai P. Š. P. charakterizuoja teigiamai, jokiu nusiskundimu neturi (b. l. 139, t. 1).

Iš Šiauliu m. VPK Viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos licenzijavimo poskyrio pranešimo matyti, kad nera gauta duomenu apie P. Š. P. dalyvavima Šiauliu miesto vyriausiojo policijos komisariato vykdomose prevencijos programose (b. l. 234, t. 1).

Teismo psichiatrijos ekspertizes akto Nr. 104 išvadoje nurodyta, kad P. Š. P. ivykio metu – 2006-03-25 buvo organinio tipo asmenybes sutrikimas. P. Š. P. del stabiliu asmenybes pokyciu, ilga laika trukusios psichologines traumos ir gyvenime patirtu emociškai itemptu ivykiu bei senyvame amžiuje nusilpusiu valiniu procesu ivykio metu galejo patirti subjektyviai išgyvenama gresme ir i ja reaguoti impulsyviu gynybiniu budu. P. Š. P. ivykio metu galejo ivertinti situacija kaip perdetai gresminga ir pavojinga jo sveikatai, atsižvelgiant i jo emocines savireguliacijos sutrikimus ir senyva amžiu. P. Š. P., atsižvelgiant i jo stabiliai susiformavusias primityvias vertinimo schemas, valingos savireguliacijos nepakankamuma, ribotai galejo priimti ivairius situacijos sprendimo budus. Mažai tiketina, kad pablogejusi klausa galejo tureti tiesiogines itakos elgesiui ir motyvacijai. P. Š. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galejo ribotai suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Dabartiniu metu P. Š. P. yra organinio tipo asmenybes sutrikimas del to jis gali ribotai suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti (b. l. 225-227, t. 1).

Ši teismo psichiatrijos ekspertizes akta teisiamojo posedžio metu apklaustas ekspertas G.Butkus patvirtino ir paaiškino, kad „ribotas savo veiksmu esmes supratimas“ ir ribotas pakaltinamumas yra atitikmenys, nes ilgalaikiai asmenybes pokyciai galejo tureti itakos suprantant juridine reikšme, P. Š. P. ribotai suprato savo veiksmu juridine reikšme. Šiam suvokimui itakos turejo ir P. Š. P. amžius, vienas iš triju sudedamuju daliu, taciau didesne reikšme turejo organiniai dalykai, kuriuos aptiko ekspertu komisija. Ribotas galejimas P. Š. P. elgesiui padare tiesiogine itaka ir jis situacija suprato kaip gresminga ir tiesiogiai reagavo, nors ne visai adekvaciai ivertino situacija. Ribotas suvokimas yra del nuo paties žmogaus nepriklausancio nepilno situacijos suvokimo, samoningas situacijos suvokimas yra fragmentuotas, nevisiškas. P. Š. P. ilgalaikiai asmenybes pakitimai atsirado del ekspertizes akte nurodytu ivykiu ir situacijos, kaip gyvenimas svetima pavarde, kurie galejo paveikti P. Š. P.. Ivykio metu P. Š. P. buvo mišrus jausmai, emocine busena buvo mišri: tiek pyktis, tiek baime, nes P. Š. P. reagavo gynybiniu budu, tai atspindi išgasti ir agresija, be to, taip jis reagavo ir del padidinto dirglumo trauminems gyvenimo istorijoms, „ištampytu nervu“, pykcio, nes turi tam tikra požiuri i tokio tipo jaunuolius, jog visus jaunuolius reikia bausti. Ekspertas taip pat paaiškino, jog del P. Š. P. psichologines busenos, jis netinkamai suvoke gresminga situacija ir perženge savigynos ribas, nes jis negalejo atskirti tos ribos, jis reagavo perdetai, sunkiau, nes ižvelge gresme ten, kur ne visai ji yra, jis ribotai numate pasekmes, hiperbolizuotai suprato esama situacija, neadekvaciai vertina savo išgyvenimus. P. Š. P. psichinei busenai itakos turejo išsekinti nervai. Ekspertas nurode, kad esant ribotam galejimui suprasti savo veiksmu reikšme ir juos valdyti neturi buti išduodamas leidimas tureti šaunamaji ginkla, nes tokiam žmogui gali kilti noras ginklu pasinaudoti, greitai griebtis ginklo.

Del nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

P. Š. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. kovo 25 d. apie 10.30 val.– Šiauliu mieste, prie Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini) namo, esancioje autobusu stoteleje, panaudodamas šaunamaji ginkla – pistoleta VZOR 50 CAL, viena karta šove i nukentejusiji A. G. ir sunkiai sutrikde nukentejusiojo A. G. sveikata ir tai padare iš chuliganišku paskatu, ižuliais veiksmais, demonstruodamas nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t.y buvo kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 2 d. 8 p.

Bylos duomenimis nustatyta ir ištirtais irodymais patvirtinta faktine ivykio situacija leidžia kolegijai padaryti teismu praktikoje patvirtinta išvada, kad pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. veika kvalifikuojama tais atvejais, kai ji padaroma del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomenes tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti. Tokiu aplinkybiu P. Š. P. veikoje nenustatyta, todel iš pareikšto pagal BK 135 str. 2 d. kaltinimo pašalintinas 8 punktas.

Visais byloje surinktais ir ištirtais irodymais nustatyta, kad P. Š. P. sužalojo A. G. gindamasis, nes veike butinosios ginties salygomis. Byloje ištirtais irodymais nustatyta, kad P. Š. P. 2006 m. kovo 25 d. apie 10:30 val. Šiauliu mieste, prie Basanaviciaus g. (duomenys neskelbtini) namo esancioje autobusu stoteleje, panaudodamas šaunamaji ginkla – pistoleta VZOR 50 CAL, taip sukeldamas pavoju gyvybei netoliese buvusiu žmonu, peržengdamas butinosios ginties ribas, viena karta šove i nukentejusiji A. G. ir padare A. G. sunku sveikatos sutrikdyma, todel kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 7 p..

Kaltinamasis prisipažino, jog butent jis šaudamas i A. G. sunkiai sutrikde jam sveikata, taciau jis gynesi nuo neteisetu, chuliganišku nukentejusiojo ir jo draugu veiksmu. Analizuojant kaltinamajam pareikšta kaltinima saryšyje su subjektyviais kaltinamojo parodymais, kitais irodymais ir pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuojant P. Š. P. veiksmus, pritaikius BK 28 str. 3 d., butina pažymeti, kad BK 28 str. straipsnis nereikalauja, jog gynybos priemones ir ju intensyvumas visiškai atitiktu kesinimosi pobudžio ir pavojinguma, neriboja gynybai nuo pavojingo kesinimosi naudojamu priemoniu, taciau riboja žmogaus sveikatai padaroma žalos dydi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007-04-03 nutartis b/b Nr. 2K-317/2007). Byloje nustatyta, kad ivykis prasidejo šviesiu paros metu, iš ryto, nukentejusiajam nenaudojant jokiu irankiu, priemoniu ir nesudavus kaltinamajam nei vieno smugio. LR BK 28 str. pažymima istatymo nuostata, kad asmuo turi teise i butinaja ginti ir neatsako pagal LR Baudžiamaji kodeksa, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkancia veika, gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Teismu praktikoje laikoma, kad butinosios ginties teisetumo butina salyga yra tai, jog pavojingas kesinimasis turi buti realus ir akivaizdus, t.y. egzistuoti objektyviai, buti prasidejes ar tiesiogiai gresti besiginanciojo teisems (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 “Del teismu praktikos taikant istatymus del butinosios ginties ir jos ribu peržengimo“ 5 ir 6 punktai). Ivykio aplinkybes rodo, kad nukentejes ir kiti kartu buve jaunuoliai viešojoje vietoje elgesi ižuliai ir ciniškai. Liudytoju byloje apklaustas G. A. parode, jog jie su nukentejusiuoju ivykio metu, o tai buvo apie 10 val. ryto, buvo vienodai girti, nukentejusysis del girtumo sunkiai vaikšciojo ir po ivykio nelabai ka prisimine, viešojoje vietoje pagal jo žodžius garsiai kalbejo. Liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad nukentejes garsiai šukavo, keikesi, elgesi agresyviai P. Š. P. atžvilgiu, mojavo rankomis, dare karate judesius rankomis ir kojomis. Atvyke i ivykio vieta policijos pareigunai patvirtino, kad net jau budamas sužeistas, nukentejusysis elgesi gana agresyviai, atrode girtas, nenorejo vykti i ligonine ir tik policijos pareigunu pagalba buvo isodintas i greitosios pagalbos automobili, o nurimo tik pakeliui i ligonine nusilpus del sužeidimo.

Kaltinamojo parodymais, kurie sutampa su kitais ištirtais del ivykio aplinkybiu irodymais, nustatyta, kad nukentejusiojo pavojingas kesinimasis buvo realus ir akivaizdus, jis egzistavo objektyviai, buvo prasidejes ir tiesiogiai grese kaltinamojo teisems. Kilusia realia gresme patvirtina ne tik paties kaltinamojo P. Š. P. parodymai, bet ir liudytojo A. P. bei iš dalies liudytojo G. A. ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentejusiojo A. G. parodymai, jog buvo eita link kaltinamojo, buvo konfliktuojama su juo. Nors kitais irodymais ir nepatvirtinti, taciau nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad nukentejes ji ibaugino pasišokdamas, užmindamas jam ant kojos, be to, liudytojas A. P. patvirtino, kad buvo agresyvus nukentejusiojo elgesys. Tokiu budu, kaltinamasis turejo teise gintis nuo realaus ir prasidejusio pavojingo kesinimosi. Pažymetina, kad pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo pasiryžimui gintis nuo pavojingo kesinimosi itakos turejo ne tik nukentejusiojo pavojingas ir ižeidžiantis elgesys, bet ir bylos duomenimis nustatytos kaltinamojo ribotos galimybes tinkamai reaguoti i ivykius, ivertinti situacijos realuma, suvokti veiksmu adekvatuma, o taip pat ir aplinkiniu abejingumas ir nenoras padeti senyvo amžiaus žmogui apsiginti nuo jaunuoliu agresijos, ka patvirtina byloje nustatytas faktas, kad jau pradejus ikiteismini tyrima ir paskelbus laikraštyje „Šiauliu kraštas“ prašyma atsiliepti, paliudyti apie ivykio aplinkybes ir padeti tyrimui (b.l. 93, t. 1), neatsiliepe nei vienas žmogus, nors bylos duomenimis nustatyta, kad autobusu stoteleje buvo daugiau žmoniu.

Kaltinamojo parodymais nustatyta, kad prasidejus konfliktui ir ivertinus nukentejusiojo elgesi kaip agresyvu ir pavojinga ir, bijodamas buti sumuštas, kaltinamasis išsitrauke kišeneje tureta teisetai isigyta kovini šaunamaji ginkla ir gindamasis šove nukentejusiajam viena karta rankoje laikytu ginklu. Tokiu budu P. Š. P., veikdamas butinosios ginties salygomis, panaudojo aiškiai neadekvacias priemones ir perženge butinosios ginties ribas. Susiklosciusioje pavojingoje situacijoje kaltinamasis turejo ir galejo numatyti kitoki gynimosi buda, taciau to nepadare. Kaltinamasis buvo užpultas asmens, kuris nenaudojo jokiu daiktu, irankiu, prietaisu, galinciu kelti kaltinamajam didesne gresme. Nors kaltinamasis nurode, kad A. G. pasišokdamas užmyne jam ant anksciau sužeistos kojos, taciau jokiais objektyviais irodymais tai nepatvirtinta ir byloje nera jokiu duomenu apie kaltinamajam ivykio metu padaryta žala.

Butinosios ginties ribu peržengimas baudžiamosios teises teorijoje ir teismu praktikoje suprantamas kaip aiškus gynybos neatitikimas kesinimosi pobudžiui ir pavojingumui. Gynyba pripažistama neatitinkancia kesinimosi pobudžio ir pavojingumo tuomet, kai besikesinanciajam tycia padaroma aiškiai didesne žala, negu vertos ginamos teises ar interesai, i kuriuos buvo pasikesinta ir pasikesinimui atremti buvo panaudotos priemones, kurios konkrecioje situacijoje nebuvo butinos.

Byloje ištirtais irodymais nustatyta, kad gresme kaltinamojo gyvybei nebuvo kilusi, jam negrasinta kokiais nors daiktais, pritaikytais kunui sužaloti, todel šovus i nukentejusiji ir padarius jam sunku sveikatos sutrikdyma, kaltinamasis panaudojo neadekvacias gynybos priemones – šaunamaji ginkla - ir tuo paciu perženge butinosios ginties ribas, nes gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo.

Numatyta BK 135 str. 2 d. 7 punkte ir kaltinamajam inkriminuota kvalifikuojanti požymi – kitu žmoniu gyvybei pavojingo budo panaudojima irodo kaltinamojo panaudotas gynybos budas ir priemone - šaunamojo ginklo panaudojimas tikslu apsiginti viešojoje vietoje - autobusu stoteleje, kur ivykio metu buvo ne tik konflikto dalyviai, bet ir pašaliniai asmenys. Šia išvada patvirtina 2002-01-15 LR Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymas (34 str. 5 d.), kuris nurodo, kad draudžiama panaudoti ginkla žmoniu susiburimo vietose, jeigu nuo to gali nukenteti pašaliniai asmenys, o taip pat Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 “Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 18 p. itvirtinta pavojaus kitu žmoniu gyvybei savoka, kai šaudymas, jei šalia nukentejusiojo esama kitu žmoniu, visada laikomas pavojingu veikimu. Nors LR Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 11 str. 1 d. 3 p. leidžia istatymo nustatyta tvarka isigyti ir tureti ginklus ir šaudmenis savigynai, taciau mineto istatymo 33 str. 1 d. nustato, kad asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena neužtaisytus, idetus i dekla ar kita tinkama daikta ir šovinys negali buti idetas i ginklo vamzdi, o detuve turi buti išimta iš ginklo. Byloje paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad P. Š. P. atejes i autobusu stotele su ginklu elgesi netinkamai ir pavojingai, nes užtaisyta pistoleta jis turejo kišeneje. Taip pat jis elgesi grižes i autobusu stotele iš namu po A. G. sužalojimo ir užsikirtusio ginklo pataisymo. Buvusiu ivykio vietoje pareigunu parodymais nustatyta, kad kaltinamasis ne iš karto atidave laikyta kišeneje ginkla. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jo netinkama ginklo, kaip padidinto pavojaus objekto, vertinima.

Del bausmes skyrimo.

Skiriant bausme kaltam asmeniui, teismas turi vadovautis LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmes skyrimas“ nustatytais bausmes skyrimo pagrindais ir nuostatomis, atsižvelgiant i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltininko kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), kad butu pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmes tikslai.

P. Š. P. atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino sužalojes nukentejusiji A. G. ir gailisi, be to, iš bylos duomenu matyti, kad butent kaltinamasis iškviete greitosios medicinos pagalba nukentejusiajam (b.l. 81, t. 1) ir padejo ikiteisminio tyrimo pareigunams išsiaiškinti ivykio aplinkybes, kaltinamojo parodymai del ivykio mechanizmo sutampa su byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentejusiojo A. G. bei teismo posedyje parodymus patvirtinusiu liudytoju parodymais. Taip pat teismas nustate, kad veikos padarymui itakos turejo ižulus paties nukentejusiojo A. G. elgesys, jo neblaivumas ir rizikingi, etikos prasme smerktini, ir neteiseti veiksmai, bei tai, kad veika padaryta peržengiant butinosios ginties ribas, o pagal specialisto išvada Nr. 104 P. Š. P. nusikalstamos veikos padarymo metu del senyvame amžiuje nusilpusiu valiniu procesu ir nustatyto organinio tipo asmenybes sutrikimo, galejo ribotai suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti (b.l. 225-227, t. 1), Teismas šias aplinkybes pripažista kaltinamojo atsakomybe lengvinanciomis (LR BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 p., 9 p., 11 p.). Teismas nenustate kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Skiriant bausme atsižvelgtina i tai, kad P. Š. P. padare labai sunku nusikaltima (LR BK 11 str. 6 d.), i nustatytas atsakomybe lengvinancias aplinkybes – prisipažino padares nukentejusiajam sveikatos sutrikdyma ir gailisi, padejo išaiškinti nusikalstama veika, aktyviais veiksmais bande išvengti sunkesniu padariniu, t.y. iškviete medikus nukentejusiajam, bei kitas nustatytas atsakomybe lengvinancias aplinkybes, be to, yra pensininkas, II grupes invalidas. Nors jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkiu ir jo nusikalstami veiksmai sukele sunkias pasekmes, sunku sveikatos sutrikdyma, taciau ši nusikaltima kaltinamasis padare gindamasis, nors ir peržengdamas butinosios ginties ribas, todel remiantis BK 62 str. 1 d., 2 d. 2 p., 5 p., 3 d. 3 p., jam skirtina švelnesne bausmes rušis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais ir ivertinus tai, kad kaltinamasis yra II grupes invalidas, pensininkas, ir tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, bauda jam neskirtina. Be to, neatlygintas ir civilinis ieškinys Valstybinems ligoniu kasoms, todel baudos, kaip bausmes paskyrimas apsunkintu kaltinamojo teisine padeti. Taipogi atsižvelgus i kaltinamojo solidu amžiu – 86 metai, neteistas, neturi galiojanciu administraciniu nuobaudu, tiek kaimynu, tiek policijos inspektores charakterizuojamas teigiamai (b.l. 139, t. 1), teismo nuomone bausmes tikslai bus pasiekti, paskyrus P. Š. P. laisves apribojimo bausme su teismo ipareigojimais, nes nera salygu taikyti bausmes vykdymo atidejimo instituto už padaryta labai sunku nusikaltima, ar skirti arešto bausme, kuri suprantama kaip trumpalaikis laisves atemimas. Atsižvelgus i aukšciau paminetas aplinkybes, kaltinamajam P. Š. P. skirtinas mažesnis nei LR BK 48 str. 2 d. numatyto termino laisves apribojimo bausmes vidurkis.

Kadangi del patirto sužalojimo nukentejusysis A. G. buvo gydomas ligonineje, o tarp nukentejusiojo sužalojimo ir kaltinamojo P. Š. P. veiksmu yra tiesioginis priežastinis ryšys – kaltinamajam panaudojus šaunamaji ginkla nukentejusiajam buvo padarytas sužalojimas - šautine kiaurymine kaires krutines lastos ertmes žaizda su kairiojo plaucio sužalojimu ir nukraujavimu i kaire krutines ertme, todel Šiauliu apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa – ieškovo Valstybines ligoniu kasos prie LR Sveikatos apsaugos misterijos interesus, pareikštas civilinis ieškinys del A. G. suteiktu gydymo išlaidu VšI Šiauliu ligonineje atlyginimo 1620,70 Lt sumai (b.l. 185, t. 1) yra pagristas ir tenkintinas pilnai.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, priimat nuosprendi ar nutraukiant procesa, gali buti konfiskuojami, perduodami valstybes institucijoms ar sunaikinami arba gražinami savininkams (LR BPK 94 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, pripažintas iš P. Š. P. paimtas pistoletas VZOR 50 CAL, Nr. (duomenys neskelbtini), su viena šoviniu detuve, kuris nutarimu perduotas saugoti Šiauliu miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo centrui (b.l. 36, 37, t. 1). Nors kaltinamasis šaunamaji ginkla isigijo tesetu budu, taciau nusikalstama veika padaryta panaudojus šaunamaji ginkla, todel nuosprendžiui isiteisejus šis ginklas konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo irankis, priemone (LR BK 72 str. 2 d. 2 p.). Kadangi pagal 1998-10-07 išduota leidimo isigyti dublikata Nr. 1840 matyti, kad P. Š. P. 1998-10-12 isigijo viena ribotos civilines apyvartos civilini ginkla – pistoleta VZOR 50, 7,65 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50 šoviniu (b.l. 29, t. 1), todel šis šaunamasis ginklas perduotinas Lietuvos Respublikos Ginklu fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes, adresu Linkmenu g. 26, Vilnius.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 305 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. Š. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 7 p., taikant BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., paskirti laisves apribojima 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d. 1 p., ipareigoti per laisves apribojimo laikotarpi be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti - panaikinti nuosprendžiui isiteisejus.

Šiauliu apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, civilini ieškini tenkinti ir priteisti iš P. Š. P. 1620,70 (viena tukstanti šešis šimtus dvidešimt litu 70 ct) Valstybinei ligoniu kasai už nukentejusiajam A. G. gydymo paslaugas.

Nuosprendžiui isiteisejus daiktini irodyma, saugoma Šiauliu miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo centre: šaunamaji ginkla – pistoleta VZOR-50 CAL, Nr. (duomenys neskelbtini), fabrikines gamybos, graižtvini, automatiškai užsitaisanti, 7,65 mm kalibro, B kategorijos, tinkama šaudymui 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, su tušcia šoviniu detuve, vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklu fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes, adresu Linkmenu g. 26, Vilnius.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiauliu apygardos teisma.