- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-664-648/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02890-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Advokatai
- Vilhelmas Keliuotis
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. atstovo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. skundas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 14 d., pritaikius ATPK 33 str., 2000 litų bauda, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 14 d. už tai, kad jis angare, esančiame (duomenys neskelbtini), teritorijoje vykdė ENTP priemonių ardymo veiklą neturint tam reikalingo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punkto reikalavimus ir 2 priedo 8 punkto reikalavimus; be to, jis angare, (duomenys neskelbtini), teritorijoje vykdė veiklą neturint tam reikalingos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos ir neįsiregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 41 ir 57 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
A. S. atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagal A. S. skundą turėjo itin kruopščiai ir nuosekliai tirti bei vertinti 2014 m. sausio 8 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei 2014 m. sausio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14, 7-27 ir su juo susijusius byloje esančius rašytinius duomenis, tačiau to nepadarė. Apelianto teigimu, A. S. atžvilgiu 2014-01-08 pareigūnai R. D. ir P. R. atliko neteisėtus veiksmus, todėl byloje esantis 2014 m. sausio 8 d. surašytas dokumentas „Faktinių duomenų patikrinimas vietoje“ yra niekinis ir A. S. patraukimas administracinėn atsakomybėn yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai atlikęs įrodymų tyrimą, turėjo nustatyti, kad 2014-01-08 dokumentas „Faktinių duomenų patikrinimas vietoje“ negali būti laikomas tinkamai įformintu aktu, užtraukiančiu A. S. administracinę atsakomybę, nes įstatymai ir poįstatyminiai aktai nenustato administracinio teisės pažeidimo įforminimo tokios formos dokumentu, kokį 2014-01-08 surašė pareigūnai. Net ir laikant pažeidimo įforminimą tinkamu, nėra pagrindo nustatyti, kad pažeidimas užfiksuotas A. S. priklausančiose patalpose. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad pareigūnų 2014-01-08 atlikti veiksmai, įvardinti neplaniniu patikrinimu, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 13 dalies nuostatoms.
Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. S. atžvilgiu pareigūnų atliktą patikrinimą, nebuvo nuoseklus ir priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi tik atsiliepimo į skundą argumentais bei liudytojais apklaustų pareigūnų teisme duotais parodymais. Šiuo atveju nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad A. S. pavedimo atlikti patikrinimą surašymo dieną buvo atvykęs į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, ir pavedimas buvo surašytas tik po to, kai jis atsisakė duoti paaiškinimus. Tinkamai įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti pareigūno J. B. parodymus apie jo atlikto patikrinimo aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas netikrino, todėl neišsiaiškino ir nepašalino abejonių dėl šių klausimų: 1.kodėl gavus (duomenys neskelbtini) pranešimą 2013-12-23, pavedimas atlikti patikrinimą surašytas tik 2014-01-16, pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus pradėti administracinę procedūrą per tris darbo dienas?; 2. kam pareigūnams reikėjo ieškoti atsitiktinio asmens ir jo prašyti iškviesti į patikrinimo vietą objekto savininką A. S., kai pareigūnai patys žinojo pareiškėjo ir jo atstovo telefonų numerius?; 3. kodėl vykstant ne į konkretų objektą, o į apibrėžtą vietovę staiga, pamačius kažkokį asmenį degalinėje, atsirado reikalas domėtis konkrečiu objektu?; 4. kodėl pavedime atlikti patikrinimą nurodyta patikrinimą pradėti 2014-01-16, o baigti 2014-02-12 (ši data pavedime taisyta), bet faktiškai visas patikrinimas pradėtas ir baigtas tą pačią dieną, surašius dokumentą „Faktinių duomenų patikrinimas vietoje“, vėliaus šio dokumento turinį (jo iš esmės nepakeičiant ir nepapildant, tik nedalyvaujant pareiškėjui) perkeliant į 2014-01-21 patikrinimo aktą?; 5. kokiu pagrindu patikrinimo aktą pasirašė patikrinime nedalyvavęs pareigūnas P. R., kuriam ir nebuvo pavesta atlikti patikrinimą? Išsiaiškinęs šiuos abejones keliančius klausimus, pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindą nustatyti, kad 2016-01-16 pavedimas atlikti patikrinimą surašytas pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo nustatytus terminus administracinei procedūrai pradėti, neatitinka Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių 27 punkto reikalavimų. Skunde taip pat nurodoma, kad A. S. su minėtu patikrinimo aktu nebuvo supažindintas.
Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. S. skundą, pažeidė proceso teisės normas, užtikrinančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, kadangi nepagristai atmetė jo atstovo prašymą iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją R. U., kurio parodymai turėjo reikšmę aiškinantis tikrąsias 2014-01-08 vykusio įvykio bei 2014-01-16 atlikto patikrinimo aplinkybes. Tinkamai įvertinęs surinktą byloje medžiagą ir visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą nustatyti, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas 2014 m. sausio 31 d., pagrįstas neteisėtu patikrinimo aktu, todėl yra neteisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, neteisėtu pripažintinas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, dėl kurio priimta skundžiama teismo nutartis.
Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai taikė procesines teisės normas bei netinkamai vadovavosi teismų praktika, suformuota nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutartį palikti nepakeistą ir A. S. atstovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) gautame skunde buvo minima teritorija, o ne konkretus ūkio subjektas. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, remdamiesi skundo duomenimis ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 15 p. įtvirtinta nuostata, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, 2014-01-08 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kuriuo metu nustatė, kad uždarose patalpose ((duomenys neskelbtini), esanti teritorija) yra vykdoma neteisėta ENTP demontavimo - ardymo veikla, neturint nustatyta tvarka išduoto tam reikalingo TIPK leidimo. Šalia angaro, kuriame demontuojami - ardomi automobiliai, atviroje lauko teritorijoje buvo apardytų transporto priemonių su pavojingomis sudedamosiomis dalimis (amortizatoriais) bei įvairių automobilinių dalių. Šis faktas užfiksuotas fotonuotraukose. Patikrinimo metu uždarose patalpose automobilį ardė asmuo, prisistatęs R. vardu, kuris atsisakė pateikti asmens dokumentą, teikti paaiškinimus bei užrakinęs patalpą (angarą) pasišalino. Po to tą pačią dieną, t.y. 2014-01-08, 14:45 atvyko asmuo (A. S.) ir prisistatė kaip angaro, kuriame demontuojami-ardomi automobiliai, savininkas. Šį faktą patvirtina VĮ „Registro centras“ duomenys. Ant faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto A. S. atsisakė pasirašyti, nurodydamas, kad visas aplinkybes paaiškins tik dalyvaujant jo advokatui, su kuriuo atvyks į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą. (duomenys neskelbtini) skunde buvo nurodyta teritorija, o ne įmonė ar kitas konkretus objektas, todėl patikrinimas atliktas kaip teritorijos. Tik patikrinimo metu paaiškėjo, kad ENTP ardymo veikla užsiimama A. S. priklausančiame angare. Todėl visas patikrinimas yra įformintas patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-27, kuriame nurodyta, kad tikrinta pranešime pateikta informacija, t.y. teritorija. 2014-01-16 ryte į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą atvyko A. S. ir jo advokatas. Minėti asmenys atsisakė teikti paaiškinimą apie 2014-01-08 nustatytas faktines aplinkybes bei pasišalino. Tą pačią dieną Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai atliko pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad A. S. angare yra saugomos motorinės transporto priemonės bei kiti ūkio daiktai. Taip pat angare saugomos keturios statinės su panaudotu tepalu. Nuo 2014-01-08 faktinių duomenų patikrinimo iki 2014-01-16 A. S. turėjo pakankamai laiko nustatytus trūkumus pašalinti, todėl skunde nurodomi argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, preziumavo įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
A. S. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūno 2014-02-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio pagrindu tinkindamas šio nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų pakankamumą, nuoseklumą bei nepašalino jų prieštaravimų. Tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Be to, skundžiamoje nutartyje neatsakyta į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo skundo argumentus, dėl ko skundas liko neišnagrinėtas. Tai laikytina esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu absoliutų pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir skundžiamoje nutartyje vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S., liudytojų R. D., J. B., P. R. teisme duotus parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, ir, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. parodymus įvertinęs kritiškai, padarė išvadą, kad A. S. kaltę patvirtina minėtų liudytojų išsamūs parodymai, 2014-01-16 faktinių duomenų patikrinimo vietoje duomenys, fotonuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad minėti įrodymai negali būti laikomi pakankamais pagrįsti išvadą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. kaltės įrodytumo.
Būtent, šiuo atveju nebuvo išsiaiškinta skunduose akcentuojama reikšminga bylai aplinkybė, ar 2014-01-08 A. S. priklausančiame angare atliktas patikrinimas buvo teisėtas, tai yra, atitiko teisės aktuose reglamentuotą tokio patikrinimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tikrinti šią skunde nurodytą versiją ir aiškintis, ar šiuo atveju 2014-01-08 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tikrino, kaip A. S. priklausančiame angare buvo laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.), ar buvo atliekamas ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str.). Pastebėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą ūkio subjektų veiklos neplaniniai patikrinimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamento) padalinio (struktūrinio padalinio) vadovo motyvuotą sprendimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 2 d. 2 p., 11 d., 12 d., Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau Taisyklės) 5 p., 27 p.). Minėtų Taisyklių 28 p. numatyta, kad tam tikrais atvejais, kai ūkio subjektą reikia patikrinti nedelsiant (pavyzdžiui, kai aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnas gauna pranešimą apie galimai daromą ūkio subjekto pažeidimą ir nedelsiant nesiėmus priemonių pažeidimas gali būti nuslėptas ar būtų sukelta žala aplinkai ir/ar žmonių sveikatai), aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, telefonu suderinęs su padalinio vadovu, pats priima sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Atitinkamai Taisyklių 31 p. nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip buvo įformintas 2014-01-08 patikrinimo pagrindas, ar buvo laikomasi teisės aktuose numatytos neplaninio patikrinimo, jeigu būtent toks patikrinimas buvo atliekamas, tvarkos. Šioms aplinkybėms nustatyti buvo būtina apklausti ne tik minėtus liudytojus R. D., J. B., P. R., bet ir užtikrinti institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovo dalyvavimą procese.
Kaip teisingai nurodoma skunduose, A. S. priklausančiame angare patikrinimas buvo atliktas 2014-01-08, o Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo 2014-01-16 pavedimas datuotas 2014-01-16. Kitų atitinkamų subjektų priimtų sprendimų dėl neplaninio patikrinimo A. S. priklausančiame angare byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju nepagrįstai buvo atsisakyta liudytoju šaukti 2014-01-08 įvykio vietoje buvusį R. U. (2014-04-185 protokole nurodyta šio asmens pavardė G. (b.l. 51)), kurio paaiškinimai yra svarbūs, siekiant nustatyti pirminius pareigūnų veiksmus atvykus į įvykio vietą.
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo 2014-01-16 pavedime užfiksuotų duomenų, jog neplaninį patikrinimą buvo pavesta atlikti, siekiant patikrinti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, ir liudytojo R. D. teisme duotų parodymų, kad vedėjo pavedimu buvo būtina dar kartą nuvykti į įvykio vietą ir papildomai patikrinti, ar toliau vykdoma ūkinė veikla anksčiau tikrintame objekte. Taigi, nepašalinti prieštaravimai, kokiu pagrindu buvo atliekamas neplaninis patikrinimas (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 12 d., Taisyklių 29 p.), jeigu toks buvo atliekamas.
Šiuo atveju bylai reikšminga aplinkybė yra ta, kad būtina nustatyti, ar 2014-01-08 A. S. priklausančiame angare atliktas patikrinimas buvo teisėtas, nes tai turi esminę reikšmę, nustatant teisės normų pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atsakomybės klausimą, kadangi 2014-01-16 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog 2014-01-08 užfiksuota eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo – ardymo veikla nebevykdoma, atviroje lauko teritorijoje buvusios apardytos transporto priemonės su pavojingomis sudedamosiomis dalimis (amortizatoriais) bei įvairios automobilių dalys yra pašalintos, tai yra pažeidimų neužfiksuota.
Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tuo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teisę į apeliacinį procesą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skundžiama nutartis panaikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo skundu grąžinama pirmosios instancijos teismui skundą nagrinėti iš naujo, o kiti apeliacinio skundo motyvai nevertinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. atstovo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo skundu iš naujo nagrinėti šį skundą apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.