Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės ir Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 21,33 Eur įsiskolinimo už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė argumentuoja, jog dalis reikalavimo atmesta netinkamai pritaikius ieškinio senaties institutą. Apeliantės argumentai pripažintini pagrįstais. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

12. Nustatyta, kad nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 2 d. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–25). Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Ginčijamu sprendimu ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteista skola už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., o reikalavimui kurio laikotarpis nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., taikytas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas penkerių metų senaties terminas, už kurį mokesčių administratorius gali apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį, t. y. ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

13. Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudariusiais sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Kauno miesto savivaldybės teritorijoje nėra įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Civilinėje byloje esantys įrodymai (2013 m. rugpjūčio 3 d. „Kauno dienos“ straipsnis „Atliekų tvarkymo sistemos pakeitimai“, b. l. 18) patvirtina, jog visiems atliekų turėtojams Kauno mieste buvo siūlyta iki 2013 m. rugsėjo 20 d. kreiptis į atliekų tvarkymo sistemos administratorę UAB (duomenys neskelbtini) dėl sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas suderinimo ir nurodyta, jog nustatytu terminu sutarties nepasirašius bus laikoma, kad sutartis sudaryta pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad tarifas už buitinių atliekų tvarkymą yra nustatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, o surinktos lėšos yra įskaitomos į savivaldybės biudžetą, nepakeičia teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės, teisinės prigimties, o būtent nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti sumą iš atsakovės už jai suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, nepaisant aplinkybės, kad su atsakove nebuvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Dėl to ieškovės teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos reguliuojamos civilinės teisės normomis ir tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. nutartis byloje Nr. T-94-2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. T-40/2018; kt.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės prievolė mokėti ieškovei už paslaugas atsirado CK 6.2 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“, Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų: 2008 m. lapkričio 13 d. Nr. T-545, 2009 m. rugsėjo 3 d. Nr. T-456, 2010 m. kovo 20 d. Nr. T-103, 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T-708, 2013 m. liepos 18 d. Nr. T-451, T-452, pagrindu.

15. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė mokesčius ir vietines rinkliavas reglamentuojančius teisės aktus ir MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą, per kurį gali būti apskaičiuojami mokėtini mokesčiai. Nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teisme pareikštas 2018 m. birželio 4 d., kaip minėta, ieškovės reikalavimas apėmė laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d., todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs ir nagrinėjamu atveju šis klausimas nėra aktualus.

16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagrįstai taikė mokesčius ir vietines rinkliavas reglamentuojančius teisės aktus bei juose įtvirtintą senatį. Dėl šio materialinės teisės normų pažeidimo yra pagrindas pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visą jos prašomą skolą – 244,54 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą tenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės priteistinos 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

19. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15,00 Eur (b. l. 106), apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 244,54 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 54 centus) skolos ir 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. V. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.