Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-03-31 · Byla Nr. TS-30-831/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
TS-30-831/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Nuteistasis
R. Š.
Byla Nr. TS-30-831/2020
Proceso Nr. 1-01-1-26457-2018-8Procesinio sprendimo kategorija – 2.5.14 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 31 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą, dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2020-02-21 nutarimu Nr. LK-31, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau, – LPK) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygas, nuteistajam R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistam 2018-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 2 ir 3 p. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas), vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo.

Komisija nurodo, jog R. Š. bausmės pradžia 2018-06-04; bausmės pabaiga: 2020-06-04. Nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirto bausmės laiko 2019-02-04. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2020-02-21) 3 mėnesiai 13 dienų.

Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija sprendimą priėmė remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Marijampolės pataisos namuose, J. B. g. 14, Kybartai 2020-02-21 protokolu Nr. LK - 22, bei vadovaudamasi BVK 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką.

Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistasis ankščiau teistas 9 kartus:

1. 1993-01-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo - pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau - Senojo BK) 225 str. 2 d. (chuliganizmas) - skirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, atidedant nuosprendžio vykdymą 2 m.

2. 1994-06-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Senojo BK 148 str. 1 d. (plėšimas) - skirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

3. 1996-11-18 Vilniaus apygardos teismo pagal Senojo BK 104 str. (nužudymas) - skirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

4. 2004-08-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. - skirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

5. 2007-10-16 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. - skirta 3 m.

10 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

6. 2012-05-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - skirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė.

7. 2012-05-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

8. 2013-04-11 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p. - skirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

9. 2017-03-28 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - skirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Pirmą nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas 27 m. amžiaus. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamos veikos modelis. Pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimą.

Iki nuteisimo gyveno kartu su motina jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuteistasis planavo tuo pačiu adresu gyventi išėjęs į laisvę. (Asmens byloje yra duomenų, kad 2019-02-15 Vilniaus PN buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pranešimas (reg. Nr. 10-S-11861(1.46E- 10)), kuriame nurodyta, kad nuteistojo motina neleidžia savo sūnui apsigyventi jos bute, kadangi sūnus anksčiau ją buvo sumušęs.) Įstaigoje buvo gauti 2019-10-10 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3- iojo PK 2-ojo veiklos skyriaus ir 2019-10-11 Vilniaus miesto nakvynės namų raštai, kuriais nuteistasis informuojamas, kad jei jis atitiks nustatytus reikalavimus laikinai gali būti apgyvendintas nakvynės namuose.

Nuteistasis 22 metus praleido įkalinimo įstaigose, o tais laikotarpiais, kai būdavo laisvėje, keitė gyvenamąsias vietas. Nuteistojo teigimu, yra turėjęs ir nuosavą butą (duomenys neskelbtini), tačiau už skolas jį prarado. Problemą dėl pastovios gyvenamos vietos nebuvimo nuteistasis minimizuoja, teigia, kad susitaikys su motina ir vėl pas ją gyvens.

Gyvenimo sąlygos yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiui ir didina jo riziką pakartotinai nusikalsti.

Nuteistais turi spec. vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs autošaltkalvio kvalifikaciją. Darbinė patirtis - apie 10 m. iki pirmo nuteisimo, t.y. iki 1993 m. Tuo metu nuteistajam buvo 27 m. amžiaus. Dirbo Vilniaus m. 1-ojoje ATI autošaltkalviu. Nuteistojo teigimu, taip pat oficialiai yra dirbęs pataisos namuose, kai atlikdavo laisvės atėmimo bausmes. Teigia, kad būdamas laisvėje dirbo neoficialiai, tačiau yra buvę ir laikotarpių, kuomet niekur nedirbo, gyvendavo iš mamos pajamų. Atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę nedirbo. Šiuo metu pataisos namuose taip pat nedirba. Darbas siūlytas nebuvo. Nuteistasis kreipėsi dėl darbo ar kitokio užimtumo, tačiau dėl vietų stokos buvo nepriimtas.

Ateities planai dėl įsidarbinimo nėra konkretūs. Nuteistasis yra motyvuotas darbui gyvenant laisvėje, supranta darbo teikiamą naudą, tačiau kol kas realių žingsnių dėl galimybės dirbti laisvėje nėra padaręs. Tai, kad nuteistasis turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais, nors ir yra motyvuotas užsiimti darbine veikla, tačiau neturi realių planų dėl įsidarbinimo išėjus į laisvę - gali tiesiogiai didinti jo kriminalinio elgesio ateityje riziką.

Bausmės atlikimo metu nuteistąjį finansiškai remia jo motina. Nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų 240,60 Eur., kurių nedengia. Gruodžio mėnesį teigė, kad apie skolą nieko nežinojo. Kadangi nuteistojo darbinė patirtis yra itin nestabili, jis neturi nuolatinio pajamų šaltinio, tai įtakoja ir jo finansinę padėtį: būnant laisvėje jam nuolatos finansiškai padeda motina, kuri, remiantis nuteistojo žodžiais, duoda jam pinigų, pvz. už parduotas žemes. Nuteistasis nurodo, jog ir pats šiek tiek užsidirba atlikdamas atsitiktinius ar pavienius darbus (kloja plyteles, remontuoja santechniką), tačiau jo gaunamų pinigų pragyvenimui neužtenka. Finansines problemas nuteistasis minimizuoja, apeliuodamas į tai, jog didelių problemų tai nesukelia, kadangi mama turi žemių, kurias pardavus bus galima įsigyti net ir butą. 2018-09-14 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendyje yra nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nuteistojo motina teigė, kad sūnus ją nuolat muša dėl to, jog ji neduoda jam pinigų. Finansinės problemos yra tiesiogiai sietinos su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu ateityje. Taip pat galima didelės žalos rizika nuteistojo motinai.

Šiuo metu nuteistasis palaiko ryšius tik su mama, kuri jam rašo laiškus. Teigia, kad ji jį lankė pasimatymų metu Vilniaus PN, tačiau pervežus nuteistąjį į Kybartus nelanko, nes didelis atstumas bei mama yra sena ir neįgali. Tėvas ir brolis yra mirę. Su sugyventine, su kuria apie 2 savaites gyveno iki nuteisimo, jokių santykių nepalaiko. Nuteistasis džiaugiasi, kad jį remia ir palaiko ankstesnė sugyventinė, su kuria kartu išbuvo 11 metų.

Nuteistasis yra turėjęs santuoką prieš 22 metus, turi du sūnus, su kuriais jokių ryšių nepalaiko, juos matė tik tuomet, kai jie dar buvo maži. Nepalaiko jokių ryšių ir su buvusia žmona. Jo žiniomis, buvusi šeima gyvena užsienyje, teigia, kad bando jų ieškoti žiniasklaidos pagalba. Nuteistasis nuolat deklaruoja, kad su motina jo santykiai yra geri, ji pati nesupranta ką prišnekėjo, aiškina, kad motina yra neįgali ir tik jis vienintelis gali ja pasirūpinti.

Remiantis nuteistojo kriminaline istorija galima teigti, kad nuteistojo ryšiai su motina yra probleminiai. Dažni jų tarpusavio konfliktai gali paskatinti pakartotinį smurtinį nusikalstamą elgesį.

Nuteistojo teigimu, jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Asmens byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis kada nors būtų vartojęs narkotikus. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę būtų baustas už narkotikų vartojimą. Asmens bylos duomenų analizė rodo, jog nuteistasis laisvėje turėjo alkoholio vartojimo problemų: šiuo metu atlieka bausmę už nesunkų motinos sveikatos sutrikdymą alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Tai jau trečias smurtinio elgesio atvejis prieš motiną apsvaigus nuo alkoholio, taip pat, nuteistojo teigimu, ir ankstesnius smurtinius nusikaltimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs. Tai reiškia, kad apsvaigus nuo alkoholio nuteistojo elgesys tampa agresyvus, pažemėja frustracijos slenkstis, nuteistasis lengviau praranda savitvardą. Laisvės atėmimo vietoje už alkoholio vartojimą nebaustas. Nuteistasis supranta kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Teigia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmes PN yra dalyvavęs priklausomų nuo alkoholio asmenų grupėse. Kybartų sektoriuje 2019-10-17 yra pateikęs prašymą dalyvauti programoje „Padėk sau“, tačiau dėl vietų stokos priimtas nebuvo, todėl programą pabaigė 2020-01-07. Sistemingas ir nesaikingas alkoholio vartojimas yra kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę pakartinai nusikalsti.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 87 balai, iš jų (20 balui rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (67 balai), kurie gali keistis.

Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra didelė.

2019 m. birželio 14 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta 92 balai.

2019 m. gruodžio 6 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta 90 balų. Rizika linkusi mažėti.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija konstatavo, kad nuteistasis visiškai nesuvokia savo padaryto nusikaltimo pasekmių, neturi pastovios gyvenamosios vietos, didelė smurtinio elgesio rizika. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. l p.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Š. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvada jis nesutinka. Pažymi, jog neturi nuobaudų ir vykdo visus jam paskirtus įpareigojimus. Yra skatintas. Nusikaltimą, už kurio padarymą yra nuteistas ir atlieka bausmę padarė prieš savo motiną, kuriai šiuo metu yra 87 metai. Motina yra neįgali, jai reikalinga pagalba. Yra gavęs raštus iš „Caritas“ ir nakvynės namų, kad bus priimtas. Neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei 3 mėnesiai. Jis norėtų atlikti adaptaciją laisvėję, prižiūrimas pareigūnų. Lankytų jam skirtas programas bei susirastų darbą.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į nuteistojo R. Š. skundą nurodė, kad lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis R. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad R. Š. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis teistas net devynis kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Paskutinį kartą taip pat teistas už smurtinį nusikaltimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu R. Š. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė vykdymo sąlygas. Šie faktai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą R. Š. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

Abejonių, jog R. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir nuteistojo gyvenimo būdas, mąstymas bei nuostatos, t.y. socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis 22 metus praleido įkalinimo įstaigose, o tais laikotarpiais, kai būdavo laisvėje keitė gyvenamąsias vietas, turėjo nuosavą butą, tačiau jį prarado už skolas. Problemą dėl pastovios gyvenamosios vietos nuteistasis minimizuoja. Gyvenimo sąlygos yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas didina jo riziką pakartotinai nusikalsti. Nėra konkretūs ir nuteistojo planai dėl įsidarbinimo, R. Š. jokių realių žingsnių dėl galimybės įsidarbinti laisvėje nėra padaręs. Nuteistasis turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais, todėl realių planų neturėjimas dėl įsidarbinimo laisvėje gali tiesiogiai didinti R. Š. kriminalinio elgesio ateityje riziką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvėje susiduria su finansinėmis problemomis, kadangi pastovaus darbo neturėjimas lemia nuolatinio pajamų šaltinio nebuvimą. Pats R. Š. savo finansines problemas minimizuoja, nuolat tikisi finansinės paramos iš savo motinos. Finansinės problemos yra tiesiogiai sietinos su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu ateityje ir galima didelės žalos rizika nuteistojo motinai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, remiantis kriminaline nuteistojo istorija, darytina išvada, kad nuteistojo ryšiai su motina yra probleminiai ir dažni jų tarpusavio konfliktai gali paskatinti pakartotinį smurtinį nusikalstamą elgesį (R. Š. tris kartus teistas už smurtą prieš motiną). Nuteistajam būdinga žema impulsų kontrolė, konfliktų sprendimas per agresyvų, smurtinį elgesį, R. Š. atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimizuoti arba iš dalies perkelti aukoms, aplinkybėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Reikia pažymėti ir tai, kad R. Š. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 87 balais, iš jų net 67 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo tik 3 balais. Taigi aptartos aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie R. Š. elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Darytina išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Spręsdamas tokio pobūdžio kaip šis nuteistojo skundą, teismas patikrina (BVK 360 straipsnio 1 dalį) apskųstojo lygtinio pakleidimo komisijos nutarimo pagrįstumą (ar komisijos padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes) ir teisėtumą (ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos). Tikrindamas pastarąjį ir spręsdamas dėl materialaus pagrindo komisijai taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, - pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui; jeigu nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika nėra žema, kaip šį kartą, - kad pažanga nuteistojo elgesyje ją (riziką) mažinti yra tvari, ženkli ir pakankama būsimos, nuteistąjį lygtinai paleidus, valstybės probacijos tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Š. yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3) 2019-02-04, yra pateikęs prašymą lygtinio paleidimo komisijai, lig šiol vykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones, - nuteistasis atitinka formaliąsias BVK nustatytas sąlygas lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Tačiau greta šių aplinkybių (sąlygų) taikant nuteistojo lygtinį paleidimą turi egzistuoti tam ir materialaus pobūdžio pagrindas, - pažangos mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo riziką ženklumas ir tvarumas, kad būtų pagrindo ją įvertinti kaip pakankamą pagrįstam manymui, jog lygtinai paleistas nuteistasis nebenusikals.

Teismas pažymi pagal nuteistojo skundą, jo asmens bylos duomenis, lygtinio paleidimo komisijos posėdžio medžiagą nustatęs tokius faktinius duomenis, kuriuos laiko reikšmingiausiais skundo teisingam išsprendimui:

R. Š. teistas iš viso 10 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dabartinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui ir būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Bausmės atlikimo laikotarpiu baustas 1-ą kartą 2018-10-04 Šiaulių TI už dienotvarkės pažeidimą skirtas papeikimas, nuobauda negalioja. 2020-01-28 buvo paskatintas. Bausmę pataisos įstaigoje atlieka ne pirmą kartą. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, kurių metu įvykdė naujus nusikaltimus, todėl sąlygas pažeidęs. Amžius pirmojo teistumo metu 27 m. Dėl pastarojo nusikaltimo kaltę pripažįsta, smurtiniai nusikaltimai kartojasi, todėl yra nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, skirtos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo ir rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis R. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistajam nėra palanki ir socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad asmens bylos duomenų analizė rodo, jog nuteistasis laisvėje turėjo alkoholio vartojimo problemų: šiuo metu atlieka bausmę už nesunkų motinos sveikatos sutrikdymą alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Tai jau trečias smurtinio elgesio atvejis prieš motiną apsvaigus nuo alkoholio, taip pat, nuteistojo teigimu, ir ankstesnius smurtinius nusikaltimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs. Tai reiškia, kad apsvaigus nuo alkoholio nuteistojo elgesys tampa agresyvus, pažemėja frustracijos slenkstis, nuteistasis lengviau praranda savitvardą. Nuteistasis supranta kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Nuteistajam būdinga žema impulsų kontrolė, konfliktų sprendimas per agresyvų, smurtinį elgesį. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja pasikartojantys impulsų kontrolės, perdėto agresyvumo ir savitvardos praradimo atvejai. Smurtiniai nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau dėl pastovaus ir perteklinio alkoholio vartojimo ir dėl to sumažėjusios impulsų ir savitvardos kontrolės, padidėjusio agresyvumo lygmens nusikalstamos veikos vėl periodiškai vykdomos. Atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimizuoti arba iš dalies perkelti. Nuteistasis identifikuoja kai kurias problemines sritis, su kuriomis susiduria - savitvardos praradimas, pykčio protrūkiai, santykių su mama problemos, teigia, kad tai gali būti jo nusikalstamo elgesio priežastimis, tačiau kokias pasekmes tai gali sukelti, suvokia tik labai paviršutiniškai, neieško ir neprisitaiko sau priemonių, kurios veiktų preventyviai. Asmenybė -rigidiška, nepagrįstai patenkinta savimi. Stokoja lankstumo sprendimų priėmime. Gyvenimiški tikslai ateičiai - labai abstraktūs, jų įgyvendinimas stokoja planavimo, į ką konkrečiai reikia orientuotis norint įgyvendinti savo planus. Savo kriminalinį elgesį linkęs minimizuoti.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė 87 balai, iš kurių (20 balų) rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (67 balai), kurie gali keistis.

Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra didelė. 2019 m. birželio 14 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta 92 balai. 2019 m. gruodžio 6 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta 90 balų. Rizika linkusi mažėti.

Todėl darytina išvada, kad jo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra vidutinis, artimesnis aukštai, kintamas dydis yra net 67 balai, kas rodo, kad šiuo metu nėra pakankama nuteistojo pažanga mažinant pakartotino nusikalstamumo rizikos balą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistojo R. Š. atžvilgiu nenustatytos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka, kad byloje yra nuteistąjį R. Š. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo artimaisiais (motina). Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teigia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmes PN yra dalyvavęs priklausomų nuo alkoholio asmenų grupėse. Kybartų sektoriuje 2019-10-17 yra pateikęs prašymą dalyvauti programoje „Padėk sau“, tačiau dėl vietų stokos priimtas nebuvo, todėl programą pabaigė 2020-01-07. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Teismas sprendžia, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o teismo aukščiau analizuotos aplinkybės, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. To pagrindu teismas konstatuoja, kad nuteistasis R. Š. neatitinka visų privalomų BVK nustatytų sąlygų jo lygtiniam paleidimui, lygtinio paleidimo komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunde nuteistojo pažymėtais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies, 2 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutarė:

Nuteistojo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo, dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. LK-31 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“ netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius