Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. I. 2016-05-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-04-15 apie 20.50 val. bute ((duomenys neskelbtini)) konflikto metu tyčia sulaužė Ž. B. buto durų staktą, t. y. M. I. kaltinamas tyčia sunaikinęs svetimą turtą ir tokiais savo veiksmais padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50³ str.

Teismo posėdžio metu M. I. paaiškino, kad pažeidimo nepripažįsta. Jam berūkant su mama J. I. lauke, ji pradėjo verkti. Jam pasiteiravus, kodėl ji verkia, ji paaiškino, kad jos bendradarbis Ž. B. jai pasakė, kad ji buvo išmesta iš darbo, nors ji iš darbo išėjo pati – perėjo į kitą darbovietę. Jis kartu su mama nuėjo pas Ž. B. į namus pasiaiškinti. Tarp jo ir Ž. B. kilo konfliktas, jie apsistumdė, tada Ž. B. griebė peilį, jis Ž. B. papurškė dujom ir pabėgo, Ž. B. jį vijosi. Ž. B. buvo neblaivus. Konfliktą matė J. I.. Jis durų staktos neišlaužė, kitą dieną, kai į butą nuvažiavo policijos pareigūnai, durys buvo sutvarkytos.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. B. paaiškino, kad M. I. mama J. I. yra jo bendradarbė. Kai M. I. ir J. I. atėjo pas jį į namus jis gėrė kartu su savo sugyventine J. M., jis buvo išgėręs butelį 1 litro alaus. Namuose taip pat buvo A., bet jis negėrė – miegojo. M. I. ir J. I. atėjo pas jį išsiaiškinti dėl kalbų darbe. Iš pradžių kalbėjo gražiai, paskui jis nuėjo į virtuvę gaminti valgyti, paskui jį atėjo M. I. ir jam papurškė dujų, sakydamas – „jei mama verkė, tai ir tu verksi“, jis pradėjo M. I. vytis ir M. I. bėgdamas užlaužė duris ir išlaužė durų staktą. Durys senos. Jis pats jas sutvarkė, jam padaryta 20,00 Eur žala. Jis J. I. sakė darbe, kad jos sūnus sulaužė durų staktą, ji atsakė, kad negali būti. Nežino, ar J. I. matė, kaip jos sūnus bėgo ir išlaužė durų staktą. Iš pradžių kai M. I. jam papurškė dujų, jis paėmė peilį, tačiau vėliau jį padėjo ir paėmė samtį. M. I. ir jo mama J. I. jo neatsiprašė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. I. paaiškino, kad M. I. yra jos sūnus. Su Ž. B. ji kartu dirba. Ž. B. pradėjo darbe šnekėti, kad ji buvo išmesta iš buvusios darbovietės, tačiau ji į naują darbovietę išėjo savo noru, todėl su sūnumi M. I. nuėjo pas Ž. B. pakalbėti. Buto duris atidarė Ž. B. sugyventinė J. M.. Namuose buvo girtaujama. Tarp jos sūnaus M. I. ir Ž. B. kilo konfliktas, Ž. B. nubėgo į virtuvę ir pasiėmė peilį ir sakė, kad papjaus jos sūnų. Jie išsigando. Sūnus išbėgo, Ž. B. jį nusivijo, o ji liko stovėti virtuvėje. Jos sūnus durų staktos neišlaužė. Kambaryje buvo Ž. B. sugyventinė J. M. ir T.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra nukentėjusiojo Ž. B. sugyventinė. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi. Į namus atėjo M. I. su mama J. I.. Priėjęs prie Ž. B. M. I. jam pasakė – „verksi kaip mano mama verkė“. Konfliktas kilo kambaryje, paskui virtuvėje. Virtuvėje M. I. ir Ž. B. susigrūmė. Ž. B. paėmė samtį, kadangi M. I. jį puolė kumščiais ir papurškė dujų balionėliu, tačiau su samčiu užduoti Ž. B. nespėjo, kadangi M. I. nubėgo į lauką – bėgdamas sulaužė duris. Išlūžusią durų staktą Ž. B. sutaisė – jos sutaisymui nieko nepirko, kadangi visko turėjo.

ATPK 50³ str. numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, t. y. asmeniui atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu jo veiksmuose buvo tyčia. Teismas tiki nukentėjusiojo Ž. B. ir liudytojos J. M. parodymais, jog 2016-04-15 apie 20.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kurio metu M. I. sulaužė Ž. B. buto durų staktą. Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad tarp M. I. ir Ž. B. kilo konfliktas, tačiau teismas daro išvadą, jog M. I. bėgdamas negalėjo numatyti ir nenumatė aplinkybių, jog plačiai atidarius duris jam bėgant bus išlaužta durų stakta. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, jog nukentėjusiajam buvo padaryta žala, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo Ž. B. ir liudytojos J. M. duotais parodymais. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad durų staktą Ž. B. sutaisė pats – padariniai yra pašalinti, laiko, kad ištirti duomenys neleidžia teigti, kad M. I. būtų turėjęs sąmoningą ir aiškiai išreikštą ketinimą sugadinti Ž. B. turtą – buto durų staktą, todėl nėra pakankamo pagrindo M. I. veiksmus kvalifikuoti kaip tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad M. I. veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė (tyčia), t. y. kad M. I. Ž. B. turtą – buto durų staktą, sugadino tyčia, todėl administracinė byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., dėl administracinės atsakomybės taikymo M. I. atžvilgiu pagal ATPK ATPK 50³ str., nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą dėl M. I. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ str. nutraukti ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.