- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-414/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- V. J.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. (J. M. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš nuteistojo J. M. : nukentėjusiojo V. J. naudai 4603 Lt turtinės žalos, B. M. naudai 50000 Lt neturtinės žalos, A. K. naudai 600 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia, itin žiauriai nužudė savo seserį A. K. , o būtent:
jis, 2005 m. rugpjūčio 28 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami) esančiuose B. M. (B. M. ) priklausančiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo seserimi A. K. metu, suspaudė pastarajai kaklo dešinį paviršių, padarydamas skydinės kremzlės viršutinio dešiniojo rago lūžį, nemažiau 6 kartų paveikė jos kūną tyrimo nenustatytu įkaitusiu daiktu, padarydamas I laipsnio nudegimus kairiame žaste, kairėje kojoje, sudavė jai rankomis ir kojomis nemažiau 96 smūgių, taip sukeldamas dideles fizines kančias, į įvairias kūno vietas, iš jų nemažiau 19 smūgių į rankas, padarydamas odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, daugybines poodines kraujosruvas abiejose rankose, muštinę žaizdą dešiniame dilbyje, iš jų nemažiau 14 smūgių į kojas, padarydamas odos nubrozdinimus, daugybines poodines kraujosruvas abiejose kojose, nemažiau 23 į krūtinę, padarydamas daugybines poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinėje, dešiniųjų IX-o ir X-o šonkaulių tiesioginius lūžimus, nemažiau 20 smūgių į juosmens sritį, sėdmenis, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas nugaroje, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas juosmens srityje, sėdmenyse, nemažiau 12 smūgių į galvą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nosyje, poodine ir kraujosruva minkštuosiuose audiniuose dešinio skruostikaulio kūno srityje, kraujosruva dešiniajame ausies kaušelyje, poodine ir minkštųjų audinių kraujosruva kaktos dešinėje, muštine žaizda, poodine ir minkštųjų audinių kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje srityse, poodinėmis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje ir kairėje smakro pusėse, apimančiomis apatinių žandikaulių kampų sritis, poodine kraujosruva viršutinėje lūpoje ir kraujosruvomis abiejų lūpų gleivinėje kairėje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje priešausinėje srityje, minkštųjų audinių kraujosruvomis pakaušyje ir pakaušio kairėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų ir galvos smegenų kamieno pabrinkimu, kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimu, ir nuo galvos sumušimo A. K. mirė, taip sukeldamas nukentėjusiajai dideles kančias, itin žiauriai A. K. nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą, tinkamai užtikrinant jo teisę į gynybą.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neužtikrindamas jam galimybės susitikti su gynėju ir aptarti su šiuo gynybos būdus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus, kas sąlygojo, jog jo teisės ir teisėti interesai nebuvo reikiamai ginami, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie neatitinka tikrovės. Apeliantas skunde prašo tinkamai įvertinti visų byloje apklaustų liudytojų parodymus. Pažymi, kad liudytojos T. S. parodymai, jog jis (apeliantas) visą savaitę girtavo ir mušė seserį, neatitinka tiesos. Jis buvo darbe, o jo sesers iš viso namuose nebuvo, ji ten net nenakvojo, todėl taip, kaip tvirtina minėtas liudytojas negalėjo būti. Nukentėjusysis V. J. , teigdamas, jog jo (apelianto) namuose pastoviai buvo girtaujama, išgertuvių metu kildavo muštynės, kurių metu jis mušdavo savo artimuosius, jį apkalba ir taip siekia asmeninės naudos (V. J. nori tapti jo tėvo globėju, užvaldyti jo (apelianto) turtą). Apeliantas tvirtina, jog jis savo tėvo iš namų negalėjo išvyti, nes pastarasis sunkiai vaikšto. Liudytojos M. S. parodymai, jog jo tėvas jai skundėsi dėl to, yra melagingi, nes tėvas dėl patirto insulto sunkiai gali išreikšti savo mintis. Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su liudytojų J. D. (J. D. ), S. C. , nukentėjusiojo A. K. duotais parodymais. Pažymi, kad, būtent, A. K. išmokė jo seserį gerti ir rūkyti, o S. D. , S. C. su jo seserimi nebendravo (S. C. su seserimi buvo susipykusios, o su S. D. iš viso nepalaikė jokių ryšių).
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis J. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą bei sušvelninti bausmę, prokuroras ir nukentėjusysis – civilinis ieškovas V. J. prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kvalifikuojant J. M. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Iš pačio nuteistojo J. M. parodymų matyti, kad J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prisipažino, jog, būtent, jis 2005 m. rugpjūčio 28 d. vakare (duomenys neskelbiami) esančiuose ir B. M. priklausančiuose namuose, begeriant alkoholinius gėrimus, konflikto metu sumušė savo seserį A. K. . Vertinant J. M. parodymus byloje surinktų įrodymų visete, kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir manyti, kad J. M. save apkalba. Šiuos nuteistojo J. M. parodymus patvirtina kiti byloje sutikti įrodymai: duomenys, užfiksuoti apžiūrint įvykio vietą, teismo medicinos specialisto išvada. Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 29d. apžiūrint įvykio vietą po įvykdyto nusikaltimo namo, esančio (duomenys neskelbiami), miegamajame ant lovos buvo rastas A. K. lavonas su smurto žymėmis veide ir visame kūne (t.1, b.l. 7-9). Teismo medicinos ekspertas atlikto tyrimo metu nustatė, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio trauminės kilmės kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kas komplikavosi galvos smegenų ir galvos smegenų kamieno pabrinkimu, kvėpavimo – širdies veiklos sutrikimu (t.1, b.l.120-137). Tai, kad J. M. mušdavo nukentėjusiąją A. K. savo parodymuose nurodė ir liudytoja T. S. . Pagal liudytojos parodymus, ji, gyvendama pas A. K. , matė, kaip J. M. pastarąją mušdavo kiekvieną dieną, - iš pradžių rankomis, po to, pargriaudavo, spardydavo kojomis. Ji 2005 m. rugpjūčio 29 d. ryte rado A. K. gulinčią ant grindų, ši kriokė, kažką mykė, prie A. K. galvos kilimas buvo kruvinas. Aplinkybes apie J. M. smurtavimą A. K. atžvilgiu savo parodymuose nurodė ir kiti apklausti liudytojai J. D. , S. C. , M. S. , V.K., nukentėjusieji V. J. , A. K. . Kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, jie nėra paneigti byloje surinktais įrodymais. Nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų J. D. , S. C. , M. S. , T. S. , nukentėjusiųjų V. J. , A. K. parodymus, yra nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais - ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė, juos patikrino apklausdamas teisiamajame posėdyje liudytojus, nukentėjusiuosius, nuteistąjį J. M. , paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys teismo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, - liudytojų J. D. , S. C. , M. S. , T. S. , nukentėjusiųjų A. K. V. J. parodymai buvo vertinami visų įrodymų visete, taip pat analizuojami ir pagal nuteistojo parodymų kontekstą, atsižvelgus ir į kitus bylos duomenis (parodymų patikrinimo vietoje protokolus, įvykio vietos apžiūros protokolus, specialisto išvadas ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikėsi.
Kolegija laiko, kad visi paminėti faktiniai duomenys, gretinant juo tarpusavyje, papildo vienas kitą, sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią daryti išvadą dėl J. M. kaltumo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką J. M. , teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnių normas, atsižvelgė į visas įstatyme nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes. J. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, - asmeninio konflikto metu, tyčia, itin žiauriai nužudė savo seserį A. K. . Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančia – tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimą. Byloje esantys duomenys vienpusiai charakterizuoja J. M. asmenybę, kaip neigiamą, - J. M. niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna agresyvus, jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Kolegija laiko, kad esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismo J. M. paskirta artima įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos vidurkiui bausmė nėra aiškiai per griežta, bausmę švelninti pagrindo nėra.
Nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentas, kad jis negalėjo susitikti su gynėju ir surinkti gynybai reikšmingų įrodymų, yra deklaratyvus ir neatitinka tikrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam viso proceso metu buvo užtikrinta jo teisė turėti gynėją ir galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis bei būdais gintis pačiam bei padedant gynėjui nuo pareikštų įtarimų ir kaltinimų, tame tarpe ir pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Nuteistojo ir jo gynėjo prašymai buvo tie atmesti, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti jau nustatytas aplinkybes ar ištirti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistojo J. M. apeliacinio skundo ribose pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.