Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos nusikalstamos veikos

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

2024 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 15 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog kolegoms reikalinga jų pagalba adresu (duomenys neskelbtini), sulaikant asmenį, kuris pabėgo iš psichiatrinės ligoninės, laksto po kiemą ir viską daužo. Atvykus nurodytu adresu, kolegos paaiškino, kad jiems atvykus, R. Š. buvo pusnuogis, t. y. užsivilkęs chalatą lakstė po kiemą, buvo agresyvus, pradėjo daužyti daiktus, bandė juos apipilti verdančiu vandeniu. Prie vasarnamio kieme ant žemės buvo du dujų balionai, R. Š., priėjęs prie vasarnamio, jis pasiėmė didelį virtuvinį dujų balioną ir pastatė jį vidury kiemo. Tada atsinešė iš kažkur ginklą ir norėjo šauti į dujų balioną, tačiau staiga nubėgo į šalia esantį vasarnamį, kuris priklauso jo tėvams, ir užsidarė. R. Š. tėvai teigė, kad sūnus neseniai grįžo iš psichiatrinės ligoninės, tačiau neturėjo tikslios informacijos, ar jis pabėgo ar ne. S. Š. nurodė, kad minėtas ginklas yra pneumatinis, tačiau tikslios informacijos nežino, leidimų ginklams neturi, ginklai neregistruoti. Buvo informuotas budėtojas, pagal kurio nurodymus dirbo toliau. Po kiek laiko R. Š. buvo sulaikytas antrame namo aukšte. Namuose rasti du ginklai. Greitoji medicinos pagalba R. Š. išvežė į psichiatrinę ligoninę (2 t., b. l. 3).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2024 m. liepos 11 d. 14.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad pranešėjos sūnus pabėgo iš psichiatrinės ligoninės ir kieme viską dužo (2 t., b. l. 6–7).

2024 m. liepos 11 d. kratos protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad atlikus kratą R. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“, kartu su „Pildyk“ kortele (supakuoti į voką Nr. 1); stiklainis su viduje esančia augalinės kilmės, galimai narkotine, medžiaga (supakuotas į voką Nr. 2); laikraščiai su viduje esančia augalinės kilmės, galimai narkotine, medžiaga (supakuoti į voką Nr. 3); savadarbė pypkė (supakuota į voką Nr. 4.); žalios spalvos dėžutė su užrašu „Green Mini“, kurioje yra galimai narkotinė medžiaga (supakuota į voką Nr. 5); laikraštis, kurio viduje yra galimai narkotinė medžiaga (supakuotas į voką Nr. 6); laikraštis, kurio viduje yra galimai narkotinė medžiaga (supakuotas į voką Nr. 7); daiktas, panašus į pneumatinį pistoletą (supakuotas į voką Nr. 8); daiktas, panašus į pneumatinį ilgo vamzdžio šautuvą (supakuota į voką Nr. 9.) (2 t., b. l. 71–73; 74–89).

2024 m. lapkričio 25 d – 2025 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra.

Vaizdo įraše „PSS-20240711-145421UTC+0300“ užfiksuota, kaip moteris paaiškina, kad jie su vyru buvo užsirakinę, nes išsigando sūnaus elgesio. Moteris su vyru sūnaus elgesį stebėjo per langą. Moteris policijos pareigūnei rodo balkone numestą krepšelį su daiktais ir teigia, kad tai padarė jos sūnus R. Š.. Policijos pareigūnai apžiūri gyvenamojo namo teritoriją. Vyras tvirtina, kad R. Š. būna itin agresyvus. R. Š., dėvintis baltą kepurę, apsijuosęs oranžinės spalvos rankšluostį aplink juosmenį, rastas prie jo brolio vasarnamio įeinamųjų durų. R. Š. pradėjo pilti kažkokį skysti ant policijos pareigūnų. Vyras aiškina, kad jo sūnus R. Š. norėjo jį primušti, rodo galvos ir krūtinės sritis. Į įvykio vietą atvyksta Aras pareigūnai. Vaizdo įrašuose „PSS-20240711-1524221UTC+0300“ ir „PSS-20240711-155118UTC+0300“ užfiksuota R. Š. sulaikymas, šiltnamio apžiūra, kuriame auga kanapės.

Vaizdo įraše „PSS-20240711-174724UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai su vyru trumpais, žilais plaukais, vilkinčiu baltus marškinėlius su raudonu užrašu krūtinės srityje, tamsiai mėlynus džinsus, avintis tamsius sportinius batelius, apžiūri vasarnamio teritoriją. Vyras teigia, kad R. Š. rūko „žolę“. Policijos pareigūnai su minėtu vyru apžiūri vasarnamio vidų. Antrame aukšte šalia R. Š. lovos ant židinio rastas stiklainis, kuriame, pasak pareigūno, yra kanapės. Taip pat ant židinio šalia lovos policijos pareigūnas randa tuščią, metalinį tabako smulkintuvą. Policijos pareigūnas toje pačioje vietoje židinio viduje randa kanapes, susuktas į keturis laikraščio lapus ir baltą savadarbį vamzdelį, skirtą „žolės“ rūkymui. Šalia lovos ant žemės policijos pareigūnas teigia, kad rado dėžutę, kurioje yra hašišas. Taip pat po lova buvo rastas laikraštis, kuriame yra augalinės kilmės medžiagos. Miegamajame ant stalo popieriaus lape rastos augalinės kilmės medžiagos. Vaizdo įraše „PSS-20240711-181544UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai pakuoja rastas augalinės kilmės medžiagas (2 t., b. l. 115–118).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 12 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1986567- 24 konstatuota, kad:

1) žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš stiklainio su metaliniu „Kėdainių konservai“ dangteliu (Vokas Nr. 2) yra kanapės (antžeminės dalys), atitinkančios Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 0,3 %);

2) trys iš keturių skirtingų žalios spalvos atspalvių, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų iš 3 vnt. laikraščių lankstinukų (Vokas Nr. 3) yra kanapės (antžeminės dalys), atitinkančios Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose ne daugiau 0,3 %).

Viena iš keturių skirtingų žalios spalvos atspalvių, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų iš laikraščio lankstinuko (Vokas Nr. 3) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 28,237 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 1,3 %;

3) ant savadarbės pypkės (Vokas Nr. 4) vidinių paviršių rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų;

4) rudos spalvos, sausas, trapus, supresuotas augalinės kilmės gumulėlis iš žalios spalvos metalinėje dėžutėje „Green mini filter“ esančio permatomo plastikinio paketėlio (Vokas Nr. 5) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,623 g;

5) žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš laikraščio lankstinuko (Vokas Nr. 6) yra kanapės (antžeminės dalys), atitinkančios Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,1 %);

6) žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš laikraščio lankstinuke esančio languoto popieriaus lapo lankstinuko (Vokas Nr. 7) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 9,656 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,7 %;

7) žalios spalvos augalo dalys (Paketas Nr. 1 su plomba Nr. 065927) yra kanapės (antžeminės dalys), atitinkančios Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,2 %) (2 t., b. l. 147–156).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdoma sveikata ar jis susargdinamas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Š. padarė nukentėjusiajam S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors R. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl jo psichinės sveikatos būklės jam yra sunku prisiminti, kas įvykio nagrinėjamo įvykio dieną, kita vertus, jis neneigė, kad galėjo sužaloti tėvą taip, kaip nurodyta kaltinime. R. Š. taip pat nurodė, kad nustatyti sužalojimai tėvui galėjo atsirasti ne tik dėl jo veiksmų, o jis galėjo susižaloti pats. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp jo ir S. Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jam tėvas pirmas trenkė su ramentu, o jis atsakydamas į jį metė laikrodį. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. taip pat neprisiminė dėl tėvui suduotų smūgių su ramentu, tačiau pranešime apie įtarimą nurodytų sužalojimų neneigė. Reikšminga ir tai, kad jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, medicinos dokumentų, kuriuose užfiksuoti kokie nors R. Š. nustatyti sužalojimai), patvirtinančių, kad S. Š. trenkė kaltinamajam ramentu, byloje nėra. R. Š. neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, t. y. 2024 m. liepos 3 d., duoti parodymai. S. Š. parodė, kad R. Š. buvo agresyvus, provokavo konfliktą, jis bandė į jį nekreipti dėmesio, bet R. Š. metė laikrodį į jo galvą ir jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. S. Š. norėjo apsiginti su ramentu, bet R. Š. jį atėmė ir su juo pradėjo trankyti į S. Š. krūtinės, nugaros ir šonkaulių sritis. Paskui R. Š. tris kartus nenustatyta ranka trenkė S. Š. į kairę veido pusę. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo parodymais bei abejoti jo objektyvumu. Nukentėjusysis detalizavo įvykusio konflikto priežastį ir eigą, nurodė, kokius konkrečius smurtinius veiksmus prieš jį atliko R. Š., po kurių jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina objektyvus bylos įrodymas –Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. G2188/2024(01), kurioje nustatyti S. Š. padaryti sužalojimai. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti kito, nei nagrinėjamas įvykis, metu, taip pat nenustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio S. Š. turėjo kokius nors sužalojimus. Nors S. Š. vėliau papildomos apklausos metu parodė, kad R. Š. ramento iš jo neatėmė, su juo netrankė, jis juos visą laiką turėjo su savimi, tačiau liudytojų Ž. Ž., S. K., E. Č. ir D. T., kurie iš karto po įvykio matė S. Š., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad nukentėjusysis buvo be ramentų. S. Š. taip pat vėliau papildomos apklausos metu parodė, kad susižalojo dėl to, nes nukrito, tačiau tokius parodymus paneigia specialisto S. L. 2024 m. gruodžio 12 d. paaiškinimų protokole nurodytos aplinkybės, kad, atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją kūne, mažai tikėtina, kad juos nukentėjusysis galėjo pasidaryti nugriuvęs, sužalojimai visumoje padaryti dėl 17 trauminių poveikių. Be šių įrodymų kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų T. Š. ir V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti; 2024 m. liepos 3 d. tarnybiniai pranešimai; 2024 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė; policijos įvykių registro išrašas; 2024 m. lapkričio 4 d. ir 2024 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolai su pridėtomis fotolentelėmis; 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Šie įrodymai sustiprina pagrindą manyti, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje R. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš S. Š., o nukentėjusiajam dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi sugretinus visus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, nėra abejonių, kad R. Š., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą, S. Š. padarė sužalojimus, aprašytus kaltinime, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. Š. smurtavo prieš savo tėvą S. Š., su kuriuo kartu gyveno bylai reikšmingu laiku, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir skaičius neleidžia abejoti, kad R. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusysis gali būti nesunkiai sužalotas, ir to norėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. Š. 2024 m. liepos 3 d. apie 10.14 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo tėvą S. Š., t. y. paėmęs plastikinį laikrodį, metė S. Š. į galvos sritį, po to atėmęs iš S. Š. ramentą, juo sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinės, nugaros ir šonkaulių sritis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į S. Š. kairę veido sritį, taip sukeldamas S. Š. fizinį skausmą ir padarydamas III-o – V-o šonkaulių lūžius dešinėje ir oro susikaupimą krūtinplėves ertmės dešinėje, gyjančias žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas dešinėje ausyje ir užausyje, kairiame skruoste, pereinanti į kaklą, krūtinėje, pilve, juosmens dešinėje, pečiuose, žastuose, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, taip savo veiksmais nesunkiai sutrikdė S. Š. sveikatą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, kuris įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., buvo pakeista BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija, nes šios dalies sankcijoje nustatyta nauja bausmė – viešieji darbai. Akivaizdu, kad naujoji BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija yra baudžiamasis įstatymas, kuris sušvelnina bausmę, todėl turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl teismas vertins, ar R. Š. veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje (nauja įstatymo redakcija) nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) ir kanapių derva yra narkotinės medžiagos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

R. Š. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis – kanapių derva ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis) – neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 12 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1986567-24, kratos metu rastos ne visos augalinės kilmės medžiagos pripažintinos narkotinėmis. R. Š. nėra kaltinamas dėl kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 % ribos (pluoštinių kanapių). Kita vertus, kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rasta tiek kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis viršija 0,3 % ribą, tiek kanapių dervos, o tai patenka į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnyje, dalyką. Todėl R. Š. padarytų veiksmų teisiniam vertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą neturi reikšmės, kad dalis rastų medžiagų yra pluoštinės kanapės.

R. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų T. Š., M. Š., A. L., A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole; 2024 m. liepos 11 d. tarnybiniuose pranešimuose; policijos įvykių registro išraše; 2024 m. liepos 11 d. kratos protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje; 2024 m. lapkričio 25 d – 2025 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės ir kita rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad R. Š. neteisėtai disponuojamos medžiagos yra narkotinės, patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 12 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1986567- 24. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (toliau – Rekomendacijos), nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g; nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos – yra ne daugiau kaip 0,25 g, o jos didelis kiekis – 25 g. Iš pirmiau aptartų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog pas kaltinamąjį R. Š. buvo rasta 0,623 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 28,237 g ir 9,656 g, iš viso 37,893 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Taigi, R. Š. disponuojamos narkotinių medžiagų – kanapių dervos, kanapių (antžeminių dalių) – kiekiai viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tačiau nesiekia nurodyto didelio kiekio, be to, nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą minėtas draudžiamas medžiagas parduoti ar kitaip platinti, todėl atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad R. Š. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. liepos 11 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė vasarnamyje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas – 0,623 g kanapių dervą, 28,237 g kanapių (antžeminių dalių) (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 1,3 %) ir 9,656 g kanapių (antžeminių dalių) (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,7 %), kol 2024 m. liepos 11 d. apie 17.47 val. policijos pareigūnai, atlikdami kratą, rado ir paėmė minėtus draudžiamų medžiagų kiekius.

Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (nauja įstatymo redakcija).

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. Š. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, iš kurių viena padaryta žmogaus sveikatai, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kita – susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. R. Š. neteisėtai disponuotos dvi narkotinės medžiagos – kanapių derva (0,623 g) ir kanapės (antžeminės dalys) (37,893 g). R. Š. metė plastikinį laikrodį S. Š. į galvos sritį, su ramentu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinės, nugaros ir šonkaulių sritis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į S. Š. kairę veido sritį, taip sukeldamas S. Š. fizinį skausmą ir padarydamas III-o - V-o šonkaulių lūžius dešinėje ir oro susikaupimą krūtinplėves ertmės dešinėje, gyjančias žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas dešinėje ausyje ir užausyje, kairiame skruoste, pereinanti į kaklą, krūtinėje, pilve, juosmens dešinėje, pečiuose, žastuose, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje.

R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???

Iš R. Š. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jis bandė pateisinti savo veiksmus prieš tėvą, taip pat sumažinti savo kaltės laipsnį. Jis kritiškai nevertino neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nepripažįsta, kad R. Š. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. Š. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (3 t., b. l. 5–8), per penkerių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn trauktas tris kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskutinį kartą 2021 m. balandžio 5 d., baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 9–13). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (3 t., b. l. 14), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 15). R. Š. per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Respublikinį priklausomybių ligų centrą Vilniaus filialą (1 t., b. l. 156), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 157). R. Š. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 160). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. – 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-214/2024 nurodyta, kad: 1) R. Š. 2024 m. liepos 3 d. byloje nagrinėjamu įvykių metu konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus, ūminė intoksikacija; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei mišrus asmenybės sutrikimas; dėl savo psichikos būsenos R. Š. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; antrojo R. Š. inkriminuojamo epizodo metu (pradžia nepatikslinta, iki 2024 m. liepos 11 d.), jam konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei mišrus asmenybės sutrikimas; dėl savo psichikos būsenos R. Š. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) šiuo metu R. Š. konstatuojamas – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas ir mišrus asmenybės sutrikimas; dėl savo psichikos būsenos R. Š. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 3) R. Š. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (2 t., b. l. 188–194).

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. paskyrus už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė R. Š. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad R. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (teistumas išnykęs), taigi jis yra teisiamas pirmą kartą. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam, be kita ko, už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. liepos 11 d. dėl kaltinamojo daugiau nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. R. Š. administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2021 m. birželio 5 d. už nešiurkštų administracinį nusižengimą, t. y. važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Vadinasi, R. Š. jau kurį laiką laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai teigiamai apibūdina jo asmenybę. Taip pat pažymėtina, kad R. Š. vasarnamyje laikė dviejų rūšių narkotines medžiagas, t. y. kanapių dervą ir kanapes (antžemines dalis), kurių kiekis ne itin daug viršijo Rekomendacijose nustatytą nedidelį kiekį. Atsižvelgiant į R. Š. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, prokurorės prašoma laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtų per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), ir R. Š. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju toks bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad padaryti nusikaltimai skiriasi tik per vieną kategorija (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), taip pat įvertinus nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau išvardytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nekartoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju R. Š. byloje padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagos, t. y. kanapių derva ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių kiekiai ne itin daug viršija Rekomendacijose nustatytus nedidelius kiekius. Kaltinamasis taip pat padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jis nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo – sveikatą. R. Š. padarė sužalojimus S. Š. galvos, veido, krūtinės, nugaros ir šonkaulių srityse, taip S. Š. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas III-o – V-o šonkaulių lūžius dešinėje ir oro susikaupimą krūtinplėves ertmės dešinėje, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus įvairiose kūno vietose. R. Š. nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė. Kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus, t. y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį. Jis nusikalstamas veikas padarė praėjus ilgam laikui po bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį (po devynerių metų). Taigi R. Š. teistumas yra išnykęs. Kaltinamajam po padarytų nusikalstamų veikų kitų ikiteisminio tyrimų nebuvo pradėta (3 t., b. l. 5– 8). R. Š. per penkerių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn trauktas tik tris kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (paskutinį kartą 2021 m. balandžio 5 d.), kurie teismo vertinami nešiurkščiais administraciniais nusižengimais, baudas sumokėtos, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 9–13). Taigi po nusikalstamų veikų padarymo praėjus gana nemažam laikui (paskutinė nusikalstama veika baigta daryti 2024 m. liepos 11 d.), R. Š. jau kurį laiką laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai teigiamai apibūdina jo asmenybę, kartu leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis keičiasi teigiama linkme ir yra linkęs ateityje nebenusikalsti. R. Š. šiuo metu konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas ir mišrus asmenybės sutrikimas, nors dėl savo psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kita vertus, neatmestina, kad sveikatos būklė galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismo vertinimu, dabartiniu metu R. Š. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. R. Š. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei R. Š. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. Š. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 10 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą narkomanijos prevencijos programose.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 buvo papildytas baudžiamasis įstatymas 72⁵ straipsniu, kuris įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d. Taigi R. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė dar nebuvo įsigaliojusi BK. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, BK 72⁵ straipsnio papildymas laikytinas asmens teisinę padėtį sunkinančiu (BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl jis neturi grįžtamosios galios. Tokios išvados nepaneigia BK 3 straipsnio 4 dalis.

Dėl aptartų argumentų teismas netenkina prokurorės prašymo dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. Š..

VI. Civilinis ieškinys

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 016,53 Eur išlaidų priteisimo už S. Š. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 138–141).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 2 016,53 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 140). Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių S. Š. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, padaryti nusikalstamais kaltinamojo veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 2 016,53 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

VII. Kiti klausimai

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 62–65), dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (3 t., b. l. 66–69), įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu dviem mėnesiams, kurios terminas pratęstas iki 2025 m. birželio 18 d. (3 t., b. l. 81–85, 149–152). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

1) sunaikinti voką, kuriame yra plastikinis laikrodis–žadintuvas, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 198–199);

2) sunaikinti paketą Nr. 1, plomba A042916, kuriame yra D kategorijos pneumatinis šautuvas „IZH-61“, D kategorijos pneumatinis pistoletas „IZH-53M“, kurie perduoti saugoti į Policijos Departamento vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (2 t., b. l. 107–108);

3) dėžę Nr. 1 su joje esančiais tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, kuri perduota saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (2 t., b. l. 111–112);

4) sunaikinti po specialaus tyrimo likusias narkotines medžiagas, kurios perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7 (2 t., b. l. 147–156);

5) kompaktinį diską, esantį byloje, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-06242 dėl 616,67 Eur už R. Š. gynusios advokatės A. Grinevič darbo užmokestį (4 t., b. l. 2–4). Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. (R. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirti 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), ir R. Š. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodytomis sąlygomis – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš R. Š. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 016,53 Eur (du tūkstančius šešiolika eurų ir penkiasdešimt tris euro centus), susijusių su S. Š. (S. Š.) gydymo išlaidomis, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

1) sunaikinti voką, kuriame yra plastikinis laikrodis–žadintuvas, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69;

2) sunaikinti paketą Nr. 1, plomba A042916, kuriame yra D kategorijos pneumatinis šautuvas „IZH-61“, D kategorijos pneumatinis pistoletas „IZH-53M“, kurie perduoti saugoti į Policijos Departamento vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16;

3) dėžę Nr. 1 su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, kurios perduotos saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69;

4) sunaikinti po specialaus tyrimo likusias narkotines medžiagas, kurios perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7;

5) kompaktinį diską, esantį byloje, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš R. Š. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (R. Š. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo jam išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.