Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovams AB Ūkio bankas, UAB „Betoneras“, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, A. D., A. D., notarei J. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

akcijas atsakovei UAB „Betoneras“ už 400000 Lt, todėl ji bankrutavo. Ieškovė nežinojo tikrosios padėties, o D. santykiai su AB Ūkio bankas buvo geri, visos sąlygos buvo suderinamos. Jie nurodė, kad vekselis yra teisėtas dokumentas, tačiau jame nenurodyta, kad laiduotojai dengia įsiskolinimą dėl kredito grąžinimo. Jie mano, kad vekselis veikia kaip kreditavimo sutartis.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad atsakovai AB Ūkio bankas ir šiuo metu bankrutavusi UAB „Betoneras“ 2008-10-06 pasirašė Paprastąjį vekselį, kurį pateikus besąlygiškai privaloma sumokėti 130000 Lt. Šį vekselį laidavo ieškovė D. G. ir tretieji asmenys A. D. ir A. D.. Bankrutavus UAB „Betoneras“, bankas pradėjo išieškojimą iš laiduotojų.

Dėl vekselio prieštaravimo įstatymams ir reikalavimo atgauti skolą iš laiduotojo.

Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta“ ( civilinė byla Nr.3K-7-216/2007).

Ieškovės motyvas, kad kredito davėja AB Ūkio bankas, turėdama galimybę pasinaudoti net keletu kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, pažeidė materialinės teisės normas, ekonomiškumo,

sąžiningumo ir teisingumo principus, nepagrįstas. Kaip jau nurodyta, atsakovų pasirašytas vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, nesusijęs su kitu sandoriu (kreditavimo sutartimi). Tokiu atveju ieškovės laidavimas yra susijęs tik su vekselyje nurodytais įsipareigojimais kreditoriui AB Ūkio bankas. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad atsakovas AB Ūkio bankas turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu atgauti skolą. Šio kreditoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip prieštaraujantys teisės normoms bei CK 1.5 straipsnyje numatytiems principams.

Dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo.

Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims (Tvarkos 8 punktas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą arba nesumokėtą sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (Tvarkos 9 punktas). Pareikšdama reikalavimą dėl 2009 m. lapkričio 17 d. Kauno m. 23-io notarų biuro notarės J. M. išduoto vykdomojo įrašo, ieškovė privalėjo pagrįsti, kuo yra neteisėtas vykdomojo įrašo padarymas. Nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdyje pati ieškovė apie šį reikalavimą nepasisakė. Dėl to nepasisakė ir ją atstovaujantis advokatas ir kartu dalyvavęs teisininkas. Negalima daryti išvados, kad vykdomojo įrašo panaikinimas yra automatiškas veiksmas, susijęs su vekselio pripažinimu negaliojančiu. Bet kuriuo atveju tai yra savarankiškas reikalavimas, dėl kurio teisėtumo turi būti pasisakoma ir pačiame patikslintame ieškinyje, o ne tik suformuluojant reikalavimą.

Dėl CK 1.91 straipsnio pagrindo pripažinti negaliojančiu vekselį.

Pagal IPVĮ 34 straipsnio nuostatas visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį. Iš ieškovės ginčijamo 2008 m. spalio 6 d. paprastojo vekselio matyti, kad ji už vekselio davėją besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 130000 Lt sumą (6 b.l.). Šiame vekselyje buvo aiškiai įrašyta, jog ieškovė yra laiduotoja, nurodytas jos vardas, pavardė, asmens

kodas, gyvenamoji vieta. Ieškovė, būdama UAB „Betoneras“ akcininke, turėjo ir galėjo suvokti vekselyje išdėstytą tekstą ir tai, jog būtent ji yra laiduotoja pagal vekselį. Ieškovė turėjo įvertinti savo parašo svarbą, prisiimant tam tikrus įsipareigojimus, šiuo atveju atsakyti už vekselio davėją. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškovė neišskyrė, ar ji iš esmės ginčija pati vekseli, ar tik jos pareigą laiduoti už UAB „Betoneras“ savo turtu. Teismas sprendžia, kad iš jos paaiškinimų matyti, kad iš esmės skundžiamasi dėl laidavimo. Ieškovė teigė, kad tretysis asmuo A. D. ją įtikino, kas laidavimas tėra tik formalumas, tačiau ji, veikdama protingai ir atidžiai, turėjo ir galėjo suvokti, jog pasirašydama laidavimą ji patvirtino bei priėmė visus įsipareigojimus pagal šį vekselį.. Ieškovė turėjo suprasti, kad pasirašydama laidavimo sandorį, ji pagrindiniam skolininkui UAB „Betoneras“ neįvykdžius prievolės pagal vekselį, įsipareigoja šią prievolę įvykdyti asmeniškai. Ieškovė, siekdama elgtis atidžiai ir rūpestingai, prieš pasirašydama dėl laidavimo pagal vekselį turėjo galimybę ir galėjo pasikonsultuoti su teisininku ir išsiaiškinti visas aplinkybes dėl prisiimamų įsipareigojimų arba apskritai nesudaryti tokio sandorio. Ieškovės teiginiai, kad tretysis asmuo A. D. jos neinformavo, jog ji laiduoja savo turtu, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovę suklaidinta dėl laidavimo sutarties esmės. Tokias aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės elgesys po laidavimo sandorio sudarymo, nes ji ėmė ginčyti jį tik tada, kai buvo pradėtas išieškojimas. Ieškovės motyvas, kad ji buvo priversta pasirašyti laidavimą už vekselį, nepagrįstas. Ieškovė buvo įmonės akcininkė, valdė 50 procentų jos akcijų. Įmonėje technikos direktoriumi dirbo jos sutuoktinis A. G.. Teismo posėdyje pati ieškovė patvirtino, kad A. D. ir A. G. nutarė įsteigti UAB „Betoneras“, tačiau akcininkėmis tapo ieškovė ir tretysis asmuo A. D.. Pati ieškovė neneigė, kad buvo įdarbinta UAB „Betoneras“, kad gaudavo lėšų iš įmonės. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad iš esmės ekonominis spaudimas pasirašyti laidavimą pasireiškė trečiojo asmens A. D. paaiškinimu ieškovės sutuoktiniui A. G., kad negavus kredito, nukentės ne tik įmonės, bet ir šeimos interesai. Jokių duomenų apie tai, kad AB Ūkio bankas buvo nesąžiningas ir darė ekonominį spaudimą ieškovei, nepateikta. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad UAB „Betoneras“ bankrutavus, analogiškoje situacijoje atsirado tretieji asmenys A. D. ir A. D., taip pat laidavę AB Ūkio bankas už vekselį. Ieškovės motyvas, kad tretysis asmuo A. D. ją apgavo, nuslėpdamas tą faktą, kad ji laiduoja ir savo turtu, nepagrįstas. Kiekvienas protingas ir atidus žmogus, prieš imdamasis jam neįprasto veiksmo, pirmiausia išsiaiškina jo galimas pasekmes. Šiuo atveju ieškovės nurodomas šeimos ekonominis silpnumas, sunki jos finansinė padėtis negali būti laikomi pakankamais motyvais, siekiant pripažinti vekselį negaliojančiu. Ieškovės sutuoktinis UAB „Betoneras“ dirbo technikos direktoriumi, jis taip pat turėjo galimybę įvertinti įmonės veiklos būklę, jos stabilumą, įmonės galimybę atsiskaityti su banku, juolab, kad tai ne pirmas UAB „Betoneras“ įsipareigojimas bankui. To neneigė ir pati ieškovė. Ieškovės motyvas, kad ji laidavo už vekselį, siekdama išsaugoti darbo vietą sutuoktiniui, rodo, kad ji suprato, jog lėšos, gautos iš banko, bus nukreiptos įmonės, o tuo pačiu ir jos šeimos poreikių tenkinimui. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė, kuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai, kilę iš ieškovei padaryto ekonominio spaudimo ar apgaulės. Ji iš esmės pretenzijas reiškia trečiajam asmeniui A. D., nurodydama, kad būtent šis asmuo ją apgavo, tvirtindamas, kad ji rizikuoja tik akcijomis, ir teigdamas, kad negavus kredito, įmonės veikla gali sutrikti. Tokiu atveju ieškovė turi teisę reikšti šiam asmeniui pretenzijas. Įvykdžius prievolę , ji įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų, šiuo atveju A. D. ir A. D., grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai (CK 6.84 straipsnis).

Dėl CK 1.89 straipsnio pagrindo.

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Kaip matyti iš pateikto patikslinto ieškinio ir pačios ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje, ji iš esmės negalėjo pasakyti, kuo pasireiškė jos negalėjimas suprasti veiksmų ir juos valdyti vekselio ir laidavimo sandorio sudarymo metu. Teismas sprendžia, kad šis sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas yra iš esmės neįrodytas, kadangi pati ieškovė nenurodė, kokias objektyviais veiksmais pasireiškė jos, kaip fizinio asmens, negalėjimas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Svarbus momentas yra tas, kad turi būti vertinama ieškovės būklė būtent 2008-10-06, pasirašant laidavimo sandorį. Darytina išvada, kad ieškovė patikslintame ieškinyje šį sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą sutapatino su CK 1.91 straipsnio pagrindais – ekonominio spaudimo ir apgaulės, kuriais grindžia savo reikalavimus.

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų pažeidimo.

Ieškovė nurodė, kad vekselio pasirašymui buvo privalu gauti akcininkų pritarimą, tačiau oficialūs akcininkų susirinkimai iš viso nevykdavo. Teismas sprendžia, kad nė vienas akcininkų susirinkimas nebuvo apskųstas, jis galiojo. Ieškovė pati pasirašydavo visus akcininkų sprendimų protokolus (96-112 b.l.). Taip pat teismas nurodo, kad ieškovė nereikalavo pripažinti negaliojančiu sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu ir nedetalizavo šio reikalavimo. Kiekviena šalis savo reikalavimus turi suformuluoti tinkamai, priešingu atveju pažeidžiama atsakovų teisė atsikirsti į juos (CPK 178 straipsnis). Taip pat negali būti pažeidžiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmetant ieškinį, iš ieškovės turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos kitiems proceso dalyviams, (CPK 93, 98 staipsniai). Atsakovė AB Ūkio bankas ir tretysis asmuo A. D. buvo atstovaujamos advokatų (73, 139 b.l.). AB Ūkio bankas sumokėjo advokatei 3000 Lt (148 b.l.). A. D. taip pat už atstovavimą sumokėjo advokatui 3000 Lt (138, 189 b.l.). Spręsdamas klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtinta rekomendacija. AB Ūkio banko atstovė ruošė teismui atsiliepimus į pateiktą ieškinį ir patikslintą ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Vienas iš jų neįvyko dėl ieškovės atstovo ligos, nors ji turėjo galimybę pranešti iki posėdžio ir advokatei nebūtų buvę reikalo važiuoti iš Vilniaus. Taip pat ieškovės atstovai turėjo galimybę reikalavimus išdėstyti viename ieškinyje, todėl nebūtų pagrindo AB Ūkio bankas atstovei ruošti du atsiliepimus. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad AB Ūkio bankas turėtos atstovavimo išlaidos 3000 Lt yra pagrįstos. Tretieji asmenys nepateikė jokių procesinių dokumentų, jų atstovas į bylos nagrinėjimą įstojo vėliau. Advokato kontora yra tame pačiame mieste. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindo priteisti iš ieškovės tik 1000 Lt A. D.. Atmetant ieškinį, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jas sudaro bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių išlaidų suma sudaro 68,26 Lt (20 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovams AB Ūkio bankas, UAB „Betoneras“, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, A. D., A. D., notarei J. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. G. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovei AB Ūkio bankas ( įmonės kodas 122020136, buveinė Maironio g. 25, Kaunas, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke) ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui A. D. (a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės D. G. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 68,26 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.