Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Virginijai Švedienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. liepos 13 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų H. S., J. M. ir L. Z. galimai nusikalstamų veiksmų. Nurodė, kad kolegija sudaryta neteisėtai, teisėjai neteisingai nagrinėjo bylą, netinkamai išsprendė teisėjo nušalinimo klausimą.

Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prokuratūros nutarimą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi skundą atmetė.

Skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti ir pranešti prokurorui apie galimai nusikalstamus teisėjos R. G. veiksmus. Nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus, teisėja klaidingai vertino aplinkybes. Prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimų negauta.

Skundas atmestinas.

BPK 2 str. numato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas: prokuroras kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose išaiškinta, kad ne visuomet tikslinga veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti kriminalinę bausmę, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Pažymėtina, kad ne bet kokia neteisėta veika vertinama kaip nusikalstama, baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, naudojama tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti tikslo (nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Pareiškėjas turėjo galimybę apskųsti procesinius sprendimus nustatyta tvarka. BK 229 str. numatytos veikos sudėties būtinasis požymis yra didelė žala, tačiau šiuo atveju medžiagoje tokių duomenų nėra. Be to, nagrinėjant skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teismas neturi teisės spręsti dėl procesinių veiksmų teisėtumo bei drausminės atsakomybės, dėl to skundo argumentai šiuo klausimu nenagrinėtini.

Pareiškėjas gali ginti savo teises ir kitomis, ne baudžiamosios teisės priemonėmis.

Jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nenurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi praneša apie tai prokurorui. Šiuo atveju skunde nurodyti asmenys nėra kaltinamieji, dėl to pranešti prokurorui apie jų veiksmus nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms skundo argumentai dėl teisėjos R. G. ir prokuroro M. J. nenagrinėtini, nes neatitinka BPK 58 str. numatytų nusišalinimo pagrindų. Tai, kad nutarties motyvai panašūs kaip ir kitoje nutartyje nereiškia, kad nutartis yra neteisėta.

Nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka netikslinga, nes argumentai yra išsamiai išdėstyti skunde.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo S. F. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.