Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-787/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
2-787/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
Š. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-787/2011Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. bei atsakovo bankrutavusios Š. P. individualios įmonės „Džinsai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4238-258/2010 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams Š. P. , bankrutavusiai Š. P. individualiai įmonei „Džinsai“ dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Š. P. , BIĮ „Džinsai“, prašydama priteisti iš atsakovo Š. P. išlaikymą vaikams: atsakovo Š. P. sūnui P. Š. P. ½ d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 123 200 Lt piniginę sumą; priteisti iš Š. P. dukrai T. S. P. ½ d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 147 200 Lt piniginę sumą; nustatyti L. P. uzufruktą į atsakovui Š. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kol vaikams sukaks pilnametystė. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. liepos 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo Š. P. buvo sudaryta santuoka, kurioje 2006 m. spalio 1 d. gimė sūnus P. Š. , 2009 m. balandžio 11 d. ginė dukra T. S. . Ieškovė pažymėjo, kad sūnui P. Š. P. buvo nustatytas neįgalumas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovo Š. P. IĮ „Džinsai“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovės teigimu, šiuo metu atsakovas faktiškai neteikia išlaikymo savo dviems vaikams, jo materialinė pagalba vaikams apsiriboja tuo, kad ieškovė su jais gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2009 m. liepos 7 d. BIĮ „Džinsai“ kreditorių komiteto susirinkime buvo priimtas nutarimas parduoti atsakovo, kaip individualios įmonės savininko turtą: neįrengtą palėpę, esančią Vilniaus g. 120, Šiauliuose; butą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad buvo priimtas sprendimas parduoti šeimos turtu esantį butą, kuriame ieškovė gyvena kartu su vaikais. Ieškovės teigimu, ji neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl mano, kad realizavus bankrutavusios atsakovo įmonės kreditorių komiteto nutarimą dėl atsakovo turto pardavimo, ieškovė liks apskritai be jokios materialinės pagalbos, nes atsakovas beveik negauna pajamų. Ieškovės nuomone, nebus įmanoma įgyvendinti vaikų teisės į gyvenamąjį būstą. Ieškovės nuomone, jos vaikų išlaikymui nustatytina mišri išlaikymo forma – dalis išlaikymo priteistina nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), likusi išlaikymo dalis apskaičiuotina pinigų suma, kuri sūnaus išlaikymui priteistina 123 200 Lt suma, dukters išlaikymui – 147 200 Lt suma.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti ir perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad išlaikymą ieškovė prašo priteisti turtu, kuris areštuotas ir perduotas BIĮ „Džinsai“ administratoriaus disponavimui. Teismas pažymėjo, kad visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduotinos nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. žodine (protokoline) nutartimi nutarė BIĮ „Džinsai“ įtraukti į bylą atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė priteisti iš Š. P. išlaikymą vaikams: Š. P. sūnui P. Š. P. ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 54 400 Lt piniginę sumą; Š. P. dukrai T. S. P. ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 33 600Lt piniginę sumą; nustatyti L. P. uzufruktą į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kol P. Š. P. ir T. S. P. sukaks pilnametystė.

Teismas nurodė, kad santuokos liudijimo nuorašas patvirtina, kad atsakovas Š. P. ir ieškovė L. P. (Tryčiūtė) santuoką sudarė 2005 m. liepos 5 d. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo. Teismas nurodė, kad Š. P. individuali įmonė yra įsteigta 1994 m. spalio 6 d. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Džinsai“ Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2005 m. liepos 22 d. ir ieškinyje teigiama, jog IĮ „Džinsai“ jau kurį laiką nevykdo ūkinės veiklos. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog individualios įmonės kaip ieškovės ir atsakovo santuokinio turto bendrumo prezumpcija yra paneigta.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Š. P. IĮ iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi, paskelbta likviduojama, bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 981 454,95 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo vaikams priteisimo priimtas 2009 m. gruodžio 21 d. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė bankroto administratorius, jis bankrutavusios individualios atsakovo įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti neperėmė jokio IĮ „Džinsai“ turto, todėl bankrutavusios IĮ „Džinsai“ kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami iš šio atsakovui Š. P. priklausančio nekilnojamojo turto: vieno kambario 36,30 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini); dviejų kambarių 50,74 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/35 dalies sandėlio (patalpos), kurio bendras plotas sudaro 245,76 kv.m., esančio Vilniaus g. 120, Šiauliuose; patalpos-neįrengtos palėpės, kurios plotas 366,70 kv.m., esančios Vilniaus g. 120, Šiauliuose; garažo bokso Nr. 19, kurio bendras plotas 17,48 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini); garažo bokso Nr. 3, kurio bendras plotas 17,12 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, o į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad ieškovės mėnesio pajamos yra 2 353,54 Lt, atsakovo Š. P. – 771,27 Lt. Teismas pažymėjo, kad pažyma apie asmens deklaruojamą gyvenamąją vietą patvirtina, jog atsakovas šiuo metu yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas. Teismas nurodė, kad Š. P. , gimusi 1994 m. rugpjūčio 25 d. pirmojoje atsakovo Š. P. santuokoje taip pat yra atsakovo išlaikoma. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė, prašydama kiekvieno vaiko išlaikymui priteisti po 800 Lt sumą, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neįgalaus vaiko P. Š. P. specialiems poreikiams tenkinti patiriama apie 1500 Lt išlaidų suma, tačiau, išlaidų detalus aprašymas bei vaiko medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad okulisto kontrolė yra kas trys mėnesiai, ir tai nepatvirtina fakto, jog yra būtina, kas tris mėnesius keisti akinius, todėl pripažintina nepagrįstai skaičiuojama 167 Lt kasmėnesinė išlaidų akiniams suma. Teismo teigimu, minėti dokumentai patvirtina, jog vaiko dešinė akis dengiama 4 val./d., t.y. per dieną yra būtinas vienas pleistras, todėl mėnesinė būtinų išlaidų suma šioje dalyje padidinta 90 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog valstybinėse medicinos įstaigose vaikui teikiamos būtinos okulisto, logopedo paslaugos nėra mokamos, pripažino, jog ieškovės nurodytos būtinos kasmėnesinės mokamos 90 Lt okulisto konsultacinės, 320 Lt logopedo konsultacinės išlaidos pripažintinos neįrodytomis. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir įrodymus, nepilnamečių vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, konstatavo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti yra reikalinga 1 200 Lt suma sūnaus P. Š. P. ir 800 Lt T. S. P. išlaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, atsakovas Š. P. gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sprendė, kad priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų – atsakovo Š. P. , nėra pagrindo pripažinti, jog šis atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą savo vaikams nei 600 Lt kas mėnesį sūnaus P. Š. ir 400 Lt kas mėnesį dukters T. S. išlaikymui. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog vaikų teisė į būstą iki šiol buvo užtikrinta atsakovo, todėl ši vaikų teisė gintina, priteisiant iš atsakovo Š. P. dviejų vaikų išlaikymui po ½ d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismo teigimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės nurodyta ir atsakovo neginčijama šio buto vertė – 40 000 Lt – yra teisinga ir šalių sąžiningai nurodyta. Teismas pažymėjo, kad vertinant viešai prieinamą informaciją apie siūlomas www.aruodas.lt skelbiamų panašaus ploto butų Šiaulių mieste, Gegužių gatvėje pardavimo kainas, nustatytina šio buto vertė 100 000Lt, todėl ieškovės dviejų vaikų išlaikymui išieškojimas nukreiptinas į individualios įmonės savininko Š. P. vardu registruotą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), likusi išlaikymo dalis priteistina pinigais – Š. P. P. 57 400 Lt, T. S. P. 33 600 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovei nustatytina teisė naudotis vaikams priklausančiu butu uzufrukto teise.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. P. prašo apeliacinės instancijos teismą tenkinti ieškinį pilna apimtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Š. P. nurodo, kad su ieškovės L. P. atskiruoju skundu sutinka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas BIĮ „Džinsai“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria priteistas išlaikymas P. Š. P. ir T. S. P. , ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės. Apelianto teigimu, ieškovės L. P. ieškinys atsakovui Š. P. turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu teise ir būdu vilkinti individualios įmonės bankroto procesą. Apeliantas nurodo, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams, nors pagal visas bylos aplinkybes nėra nustatyta, jog atsakovas Š. P. visiškai neteikia išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškove veda bendrą ūkį, gauna nuolatines pajamas, taip pat nei iškovė, nei atsakovas neturi ketinimų nutraukti sudarytą santuoką, ieškinio padavimas turėtų būti vertintinas kaip nesąžiningas būdas išsaugoti vieną iš atsakovui Š. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, kad jis nebūtų parduotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, siekiant patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad VĮ Registrų centro duomenimis atsakovui Š. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovo BIĮ „Džinsai“ atstovas kėlė klausimą, ar minėti butai faktiškai nėra sujungti į vieną nekilnojamojo turto objektą. Apelianto teigimu, palikus galioti dabartinę teismo nutartį, kuria atsakovo vaikams nuosavybės teise yra priteisiamas vienas butas, bankroto administratoriui tampa sudėtinga arba net neįmanoma realizuoti antrąjį objektą, kadangi faktiškai du atskiri objektai jau neegzistuoja.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. P. nurodo, kad atsakovo BIĮ „Džinsai“ atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo BIĮ „Džinsai“ atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė pažymi, kad BIĮ „Džinsai“ nepagrįstai yra įvardintas atsakovu, kadangi jo procesinė padėtis yra tretysis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl išlaikymo atsakovo Š. P. vaikams priteisimo.

Dėl ieškovės L. P. atskirojo skundo

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės L. P. atskirąjį skundą. Atskirajame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios apelianto prašymą (atskirojo skundo dalyką) (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 306 str. 1 d.; 338 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, prašydama apeliacinės instancijos teismą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, nenurodė nei vieno argumento, patvirtinančio, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai per mažą išlaikymą atsakovo Š. P. vaikams P. Š. P. ir T. S. P. , t.y. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti ieškovės pareikštą prašymą.

Dėl atsakovo BIĮ „Džinsai“ atskirojo skundo

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.; Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.), t.y. individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Iš to darytina išvada, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Pagal CK 3.89 straipsnio antrąją dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Byloje nustatyta, kad Š. P. individuali įmonė yra įsteigta 1994 m. spalio 6 d., ieškovės L. P. (Tryčiūtės) ir Š. P. santuoka sudaryta 2005 m. liepos 5 d., dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Džinsai“ į teismą kreiptasi 2005 m. liepos 22 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuokinio turto bendrumo prezumpcija yra paneigta. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovės L. P. ieškinio atsakovui Š. P. padavimas turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu teise ir būdu vilkinti individualios įmonės bankroto procesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės pareikšti ieškinį realizavimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas siekiant apginti vaikų interesus.

Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad, apelianto teigimu, palikus galioti atskiruoju skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovo Š. P. vaikams nuosavybės teise yra priteisiamas vienas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriui, vykdant atsakovo Š. P. individualios įmonės bankroto procedūrą, tampa sudėtinga arba net neįmanoma realizuoti atsakovui Š. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi tikėtina, jog faktiškai du atskiri objektai neegzistuoja juos sujungus į vieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra sujungtas į vieną nekilnojamojo turto vienetą su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl šiais duomenimis, vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, nėra pagrindo netikėti. Minėtų butų galimo sujungimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimai nenagrinėjami šioje byloje ir įstatymo nustatyta tvarka gali būti išspręsti bei išnagrinėti atskirai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad tiek P. Š. P. , tiek T. S. P. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į tarptautinės bei nacionalinės teisės aktais ginamus vaikų interesus, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju nepriteistinas vaikams išlaikymas turtu, t.y. atsakovui Š. P. priklausančio buto forma.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistino išlaidymo formą bei dydį ir pagrįstai priteisė tokį išlaikymą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas