- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2-2563-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00626-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Advokatai
- Lina Zamulskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo- R. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, atstovaujama VGTPT advokatės Linos Zamulskienės, nurodė, kad Kretingos rajono liaudies teismo 1982 m. spalio 20 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir J. P. santuoka. Pagal tuo metu galiojus įstatymą pačiam asmeniui reikėjo kreiptis į metrikacijos įstaigą ir įregistruoti ištuoką, tačiau ji to nepadarė. Dėl ištuokos liudijimo išdavimo kreipėsi tik 1996 m. kovo 14 d., kas pagal tuometinį teisinį reglamentavimą reiškia, kad santuoka nutraukta 1996 m. kovo 14 d.
Po santuokos nutraukimo teismo sprendimu, nekilnojamojo turto privatizavimo proceso metu 1992-02-28 ji įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 1993-03-23 įsigijo 0,0618 ha žemės sklypą, žemės ūkio (sodų) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. kreipėsi į notarą dėl žemės sklypo Padvarių kaime pardavimo ir tik tada sužinojo, kad pirkimo-pardavimo sandorio ji negali tvirtinti, nes tiek žemės sklypas, tiek butas laikomi įgytais santuokos su J. P. metu ir laikomi bendru turtu. J. P. 2010-04-17 yra miręs. Jis testamento nepaliko, po jo mirties vienintelis įstatyminis įpėdinis – jų abiejų sūnus R. P.. Sūnus į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo žinoma, kad tiek butas, tiek žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, įgyti tik už jos asmenines lėšas, po faktinio santuokos su J. P. nutraukimo. Būdamas gyvas J. P. dėl turto padalijimo reikalavimų nereiškė ir pripažino, kad nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. J. P. palikimo niekas nėra priėmęs ir niekas nėra paveldėjęs jo turto bei turtinių teisių. Teismo prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas - 2 kambarių butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0618 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Padvarių k.v., esantis (duomenys neskelbtini), priklauso B. P. asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepimke nurodė, kad įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, ieškinį spręsti teismo nuožiūra, atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo R. P. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovei neturi, prašė bylą nagirnėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės B. P. ir J. P. santuoka buvo nutraukta 1982-10-20, tačiau sutuoktiniai nesikreipė į metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įregistravimo. Po santuokos nutraukimo ieškovė nekilnojamojo turto privatizavimo proceso metu 1992-02-28 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1993-03-23 įsigijo 0,0618 ha žemės sklypą, žemės ūkio (sodų) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės buvęs sutuoktinis J. P. 2010-04-17 mirė. Jis testamento nepaliko, po jo mirties vienintelis įstatyminis įpėdinis – jų abiejų sūnus R. P.. Sūnus į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kol J. P. dar buvo gyvas, jis dėl turto padalijimo reikalavimų nereiškė, pripažino, kad buvusios sutuoktinės įgytas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. J. P. palikimo niekas nėra priėmęs ir niekas nėra paveldėjęs jo turto bei turtinių teisių. Turto teisinio reguliavimo režimas tiek pagal galiojusį SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė pateikė įrodymus, kad santuoka buvo nutraukta dar 1982 m. Duomenų, kad ji ir buvęs sutuoktinis faktiškai būtų gyvenę kartu ir toliau, nėra. Sūnus sutinka ir patvirtina, kad motina turtą įsigijo viena, savo asmeninė nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti nurodytų nekilnojamųjų daiktų įgytų bendrąja jungtine nuosavybe ir yra pagrindas, vadovaujantis CK 3.89 str., konstatuoti, jog B. P. nurodytą turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje gauti duomenys apie ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (194,04 Eur), kurios galėtų būti priteistos valstybės naudai, tačiau iš atsakovas šioje byloje yra valstybė, be to, negauta prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl iš viso nespręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per sprendimą priėmusius teismo rūmus.