- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1-2030-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09620-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Valkininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „ABS autoservisas“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) k., Valkininkų sen., Varėnos r. sav., teistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 7 dalį – 48 MGL (1807,68 eurų) bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 32 MGL (1205,12 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
jis 2018 m. sausio 28 d., apie 09.55 val. Vilniuje, Laisvės pr., žinodamas, kad 2017 m. kovo 29 d. Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip tyčia vengdamas atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę,
Motyvuojamoji dalis
Taip A. P. padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
A. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad 2018 m. sausio 28 d. ryte jam paskambino žmona ir pasakė, jog važiuojant iš uošvės namų Pavilnyje namo į Justiniškes sugedo uošvės automobilis. Tuo metu buvo žiema, šalta ir drėgna, o kartu su uošve ir žmona važiavo jo dvejų metų dukra. Kad jos nesušaltų, jis nuėjo pas kaimyną paprašyti, kad pavežtų jį iki sugedusio automobilio jų paimti, tačiau kaimynas negalėjo. Tada jis sėdo į savo automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir nuvažiavo paimti savo šeimos narių. Apie 09.55 val. jis išvažiavo į Laisvės pr. ir ten jį sustabdė policijos pareigūnai, nes vyko reidas. Patikrinus dokumentus jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Komisariate jam surašė administracinio nusižengimo protokolą ir paleido. Jis žinojo, kad 2017 m. kovo 29 d. Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejiems metams vairuoti transporto priemones. Teigia, kad jis privalėjo pagelbėti artimiesiems, todėl ir vairavo automobilį. Pagelbėti jam nepasisekė, nes jį sulaikė policijos pareigūnai, o artimiesiems teko kliautis kitų žmonių pagalba, po ko dukra susirgo.
- Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. P. yra pripažinta kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 48 MGL (1807,68 eurų) bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 32 MGL (1205,12 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (b.l. 2-5);
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018 m. sausio 31 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 450 eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. sausio 28 d., 09.55 val. Vilniuje, Laisvės pr., vairavo automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai vairuotojui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (b.l. 32-33);
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. G. 2018 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 28 d., patruliavimo metu, apie 09.55 val., Laisvės pr. patikrinimui sustabdė automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. P.. Vairuotojas pateikė visus reikiamus dokumentus, asmens tapatybės kortelę ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Patikrinus per duomenų bazę paaiškėjo, kad vairuotojui yra atimta teisė vairuoti, nes vairavo neblaivus. A. P. su pažeidimu sutiko (b.l. 34).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. vengė atlikti jam Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, kadangi 2018 m. sausio 28 d., 09.55 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuojantis automobilį. Todėl kaltinamojo A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė sumažinti skirtinos baudos dydį, kadangi turi mažametį vaiką ir žmona laukiasi antro vaiko, todėl reikės pinigų jų išlaikymui, o jo darbo užmokestis nėra didelis. Taip pat prašo leisti jam skirtą baudą sumokėti bent per 12 mėnesių (b.l. 56-57).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. P. – anksčiau buvo teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 50), du kartus buvo baustas administracine tvarka (b.l. 49), dirba (b.l. 45), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 54), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą neįrašytas (b.l. 55).
Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 15 iki 500 MGL dydžio.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Vis dėlto, teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 MGL (1500 eurų) bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas), taip pat atsižvelgus į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį (pagal paaiškinimą, važiavo pasiimti šeimos narių, kuriems važiuojant sugedo automobilis), šiuo konkrečiu atveju yra per griežta jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl ji mažintina iki 21 MGL (1050 eurų) dydžio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad A. P. dirba, tačiau augina mažametį vaiką ir, kaip nurodo, jo žmona laukiasi antro vaiko, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra aštuonis mėnesius.
Kaltinamajam A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikinti (b.l. 40).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 21 MGL, t.y. 1050 (vieno tūkstančio penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. galutinę 14 MGL. t.y. 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nustatyti aštuonių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.