Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-98-510/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-11
Bylos Nr.
2A-98-510/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Atsakovas
R. A., S. N.
Ieškovas
G. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-98-510/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja R. Agrba
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 30.5.;30.9.; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1017-364/2011 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovėms R. A., S. N., trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovių asmenys – L. L., S. N. ir R. A. priešieškinį ieškovei G. B. dėl ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. B. patikslintame ieškinyje (3 t., b. l. 4-6) nurodė, kad 2011 m. vasario 15 d. nekilnojamojo turto mainų sutartimi ji sau priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), išsimainė į L. L. priklausančią 100/3328 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po mainų sutarties sudarymo ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis padidėjo nuo 436 kv. m. iki 536 kv. m. Šie duomenys įregistruoti VĮ Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė su L. L. sudarė taikos sutartį dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ketindama statytis būstą, ieškovė su kitais žemės sklypo bendraturčiais atsakovais S. N. ir R. A. norėjo nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Ieškovė paruošė planą, su kuriuo bendraturčiai nesutiko. Tuomet ieškovė parengė bendro žemės sklypo padalijimo į tris sklypus projektą, tačiau bendraturčiai pasiūlytam padalijimui nepritarė. Ginčas su atsakovais jau vyksta nuo 2005 metų. Vienintelė galimybė nesutarimams išspręsti - atidalyti ieškovės sklypą iš bendrosios nuosavybės. Šiuo metu ieškovei priklauso 536 kv. m žemės sklypo, minimalus plotas žemės sklypo gyvenamajam pastatui statyti yra 400 kv. m, taigi atidalijimas yra galimas. Architektė R. D. parengė žemės sklypo atidalijimo projektą, pagal kurį atidalytas daiktas galės būti bendraturčių atskirai valdomas, naudojamas pagal paskirtį ir nebus apsunkintas bendraturčių disponavimas atidalyto sklypo dalimis. Ieškovės siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas būtų protingas ir priimtinas variantas visiems bendraturčiams. Be to, atsakovė R. A. nėra žemės sklypo savininkė, nes iki patikslinto ieškinio pateikimo ji nėra išsipirkusi žemės sklypo iš Lietuvos valstybės. Ieškovė prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3328 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalyti jai 536 kv. m žemės sklypą, architektės R. S. D. parengtame atidalinimo projekte pažymėtą Nr. 1, apribotą koordinačių taškais 1, 2, 3, 4.

Atsakovai L. B., L. L. ir S. N. šioje byloje buvo pareiškę priešieškinį (2t., b. l. 110 -113), kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „MTL Servisas“ atliktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 metų birželio 27 d. sprendimu nusprendė ieškovės G. B. ieškinį patenkinti; atidalyti G. B. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3328 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/6 dalį - 536 kv. m žemės sklypą, architektės R. S. D. parengtame projekte pažymėtą Nr. 1, apribotą koordinačių taškais 1, 2, 3, 4; ieškovės G. B. reikalavimą atsakovei S. N. palikti nenagrinėtą; atsakovų R. A., L. L. ir S. N. 2009 m. rugsėjo 14 d. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo išskirti į atskirą bylą; bylai pagal ieškovės G. B. pareikštą reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės palikti numerį 2-1017-364/2011, o bylai pagal atsakovų L. B. teisių perėmėjos R. A., L. L. ir S. N. priešieškinį suteikti naują numerį; nustatyti ieškovams R. A., L. L. ir S. N. terminą iki 2011 m. liepos 25 d. priešieškinio (ieškinio) trūkumams pašalinti: pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą - ieškinį ir su juo susijusius priedus; bylą pagal naują numerį skirti nagrinėti teismo posėdyje 2011 m. rugsėjo 26 d. 9⁴⁵ val.; priteisti iš atsakovės R. A. 2300 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 137 Lt žyminio mokesčio ieškovei G. B.; įpareigoti VMI grąžinti ieškovei G. B. 1096 Lt permokėto žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės R. A. 201,40 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės pateiktame atidalijimo projekte jos prašomas atidalinti sklypas Nr. 1 yra 536 kv. m, t. y. tiek, kiek ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sklypas suformuotas bendro sklypo gale, reikalui esant, galima įsirengti atskirą įvažiavimą. Pagal lokalizaciją nelieka bendro naudojimo dalių, nereikalingi servitutai. R. A. nėra žemės sklypo savininkė, L. B. naudotas sklypas iš valstybės neišpirktas. Ieškovė nėra gyvenamojo namo ir priklausinių dalies savininkė. Ieškovės G. B. ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovei S. N., sudarius taikos sutartį, paliktina nenagrinėta. R. A. bylos nagrinėjimo metu pateikė keletą atidalijimo variantų, tačiau priešieškinio nepatikslino ir naujo reikalavimo neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Atsakovai L. B., L. L. ir S. N. priešieškinį pateikė 2009 m. rugsėjo 14 d. ir 2009 m. lapkričio 17 d. L. L. atstovai nuo priešieškinio atsisakė, todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Atsakovės S. N. atstovas advokatas V. M. prašė nagrinėti 2009 m. rugsėjo 14 d. priešieškinio reikalavimą, tačiau priešieškinio reikalavimo netikslino. Ieškovei su S. N. ir L. L. sudarius taikos sutartis, pagal priešieškinio reikalavimą G. B. procesinė padėtis turėtų keistis, todėl būtina šiuos reikalavimus išskirti ir nagrinėti skirtingose bylose. Pažymėtina ir tai, kad L. L. atsisakius 2009 m. lapkričio 17 d. priešieškinio reikalavimo, liko reikalavimai, pareikšti 2009 m. rugsėjo 14 d. priešieškinyje. S. N. ir L. L. pagal pradinį ieškinį byloje patrauktos atsakovėmis. Taikos sutartis sudaryta ilgo bylinėjimosi metu. Priešieškinys išskirtas į atskirą bylą.

Atsakovė R. A. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti, ieškovės G. B. ieškinį atmesti, neatidalyti G. B. žemės sklypo, kol nebus nustatyta bendraturčių žemės naudojimosi tvarka, neišskirti į atskirą bylą atsakovų R. A., L. L. ir S. N. priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Apeliantė R. A. sprendimo priėmimo dieną negalėjo į bylą įstoti kaip tinkama šalis, nes nebuvo įforminusi paveldėto turto, todėl negalėjo teikti nei priešieškinio, nei pasiūlymo. Pirminis atsakovas L. B. mirė 2009 m. gruodžio 18 d., o jo sutuoktinė M. B. mirė 2010 m. gegužės 29 d. Paveldėjimo liudijimas ieškovei išduotas 2011 m. liepos 12 d. Nuo pat pirkimo apeliantės tėvai naudojosi žeme pagal pirkimo-pardavimo sutartį numatytose ribose, ją prižiūrėjo ir tvarkė. Iki 2007 m. liepos 3 d. buvo manoma, kad naudojimosi bendros dalinės nuosavybės žemės sklypu būdas yra nustatytas tarp bendrasavininkių. Ieškovė niekada žemės sklypu nedisponavo ir nesinaudojo. Šiuo metu apeliantės paveldėtas žemės sklypas yra tvarkomas ir prižiūrimas. Ieškovė jai šiuo metu priklausančią sklypo dalį (4,36 a) paveldėjo kartu su namo dalimi ir, nenustačiusi naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių, išpirko jai priklausančią žemę iš valstybės, kas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui, o mainų sutartimi iš L. L. įgijo dar 1 a žemės taip pat be jos naudojimo ribų. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime neatsižvelgta į atsakovų įrodymus, motyvus ir pasiūlymus. 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdyje nebuvo leista pateikti aiškinamojo rašto su pasiūlymais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuose buvo pateikti 4 skirtingi pasiūlymai, parengti UAB „MTL Servisas“ licencijuotos žemėtvarkininkės A. B., motyvuojant tuo, kad apeliantė nėra tinkama proceso šalis. Ieškovės pateiktas architektės R. S. D. brėžinys neatitinka galiojančių teritorijų planavimo teisės aktų reikalavimų. Rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovei priklauso būtent toje prašomoje vietoje žemės sklypas, nepateikta. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dieną apeliantė nebuvo įgijusi pakankamai teisių disponuoti paveldėtu turtu ir būti tinkama proceso šalimi, o teisėja atsisakė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki pilno teisių įgijimo. Bylos išskyrimas į dvi atskiras bylas negalimas, nes neįmanoma nustatyti teisingo žemės padalinimo, nepažeidžiant kitų bendrasavininkių teisių į turtą ir nepadarant žalos.

Ieškovė G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad teismo sprendimas dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo tinkama šalis byloje, nes nebuvo savo vardu įforminusi paveldėto turto, todėl negalėjusi reikšti priešieškinio bei teikti pasiūlymų. Tokia apeliantės pozicija prieštarauja CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Atsakovė priėmė savo tėvo L. B. palikimą paduodama pareiškimą notarui. Be to, apeliantė pati nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. jai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliantė R. A., kaip mirusiojo atsakovo L. B. teisių ir pareigų perėmėja, buvo įtraukta į bylą atsakove, o į bylą įtraukta šalis turi visas CPK numatytas teises. Teismo posėdžių metu apeliantei ne kartą buvo siūlyta pareikšti priešieškinį, ne kartą teismo posėdis buvo atidėtas, kad ji galėtų pasinaudoti advokato pagalba, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo, priešieškinio nepareiškė. Svarbi aplinkybė, kad šios bylos nagrinėjimas užsitęsė itin ilgą laiką dėl objektyvių priežasčių (atsakovų mirties). Ši byla ir taip ne kartą buvo sustabdyta, o apeliantė ir toliau siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Nors apeliantė pati bylos nagrinėjime nuo pradžių nedalyvavo, tačiau bylos nagrinėjime nuo pat pradžių pagal įgaliojimą atstovaudamas L. B. interesus dalyvavo R. A. sutuoktinis K. A., kuris yra pasirašęs visus procesinius dokumentus, todėl apie visą bylos eigą atsakovei buvo žinoma. Atmestini R. A. aiškinimai, kad be naudojimo ribų nustatymo, ieškovė neturėjo teisės išsipirkti jai priklausančios žemės sklypo dalies iš valstybės. Jeigu tai draustų įstatymas, žemės sklypo išsipirkimo sutartis tarp ieškovės ir valstybės sudaryta nebūtų. R. A. įstatymų nustatyta tvarka žemės išsipirkimo iš valstybės sutarties neginčijo. 2011 m. vasario 15 d. mainų sutarties apeliantė taip pat neginčijo. Teismo sprendimu patvirtintas sklypo atidalinimo būdas yra priimtinas variantas visiems bendraturčiams, nes būtent pagal pateiktą projektą atidalinus sklypą, ieškovė visiškai nesinaudotų likusia sklypo dalimi, netrukdytų ja naudotis kitiems bendraturčiams. R. A. nėra žemės sklypo bendraturtė, nes nėra išsipirkusi žemės sklypo dalies iš valstybės.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės ūkio tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad neprieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Apeliantė R. A. apeliacinį skundą pagrindė teiginiais, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dieną ji nebuvo įgijusi pakankamai teisių disponuoti paveldėtu turtu ir būti tinkama proceso šalimi, o taip pat, jog bylos išskyrimas į dvi atskiras bylas negalimas. Pirmasis apeliantės argumentas yra teisiškai nepagrįstas, nes ji buvo įtraukta į bylą atsakove ir turėjo teisę naudotis visomis CPK numatytomis teisėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad apeliantės teiginys dėl bylos išskyrimo yra pagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. B. notarės R. Palšauskienės 2003 m. gegužės 15 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (1 t., b. l. 14-15) paveldėjo 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

2004 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 18-19) Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, pardavė ieškovei 436 kv. m sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3328 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini). 2011 m. vasario 15 d. mainų sutartimi (3 t., b. l. 7-17) ieškovė jai priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pagalbinių bei ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), išmainė į L. L. priklausančią 100/3328 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po mainų sutarties sudarymo ieškovė neteko nuosavybės teisių į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis, o jai priklausanti žemės sklypo dalis padidėjo nuo 436 kv. m. iki 536 kv. m. Kita žemės sklypo dalis nuosavybės teisėmis priklauso L. L., S. N. ir Lietuvos Respublikai (atitinkamai 1564/3328, 355/3328 ir 873/3328 dalys) (3 t., b. l. 18-19).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosavybės teisės į 2/6 dalis pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos L. B. vardu (1 t., b. l. 179-180). L. B. žemės sklypo dalies iš valstybės nebuvo išsipirkęs. Kaip minėta, 837/3328 žemės sklypo dalys iki šiol yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu. L. B. 2009 m. gruodžio 18 d. mirė (2 t., b. l. 131). L. B. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė dukra R. A. ir įstatyminė įpėdinė sutuoktinė M. B. (2 t., b. l. 146). R. A. prie apeliacinio skundo pridėjo 2011 m. liepos 12 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą kopiją, kurioje yra duomenys, kad R. A. paveldi 2/6 dalis pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. A. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas buvo išduotas po teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad prie apeliacinio skundo pridėta paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija gali būti priimta ir tiriama (CPK 314 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės G. B. patikslintas ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo (3 t., b. l. 4-6). Atsakovai L. B., L. L. ir S. N. 2009 m. lapkričio 17 d. pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 110-113). Šiuo priešieškiniu atsakovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „MTL servisas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. protokoline nutartimi priešieškinis buvo priimtas (2 t., b. l. 120). Palyginus 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „MTL servisas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (3 t., b. l. 89) su ieškovės pateiktu atidalijimo projektu (3 t., b. l. 20), matyti, jog atsakovas L. B. pageidavo naudotis žemės sklypo dalimi „D“, kuri yra toje pačioje vietoje, kurioje ieškovei yra suprojektuotas 536 kv. m. žemės sklypas pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą. Esant tokioms aplinkybėms, buvo CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga priešieškiniui priimti, numatanti kad teismas priima priešieškinį, jeigu patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės ir atsakovų reikalavimai buvo tarpusavyje susiję ir dėl to jų negalima išnagrinėti skyrium. Paaiškėjus, kad atsakovas L. B. mirė, apylinkės teismas privalėjo pakeisti mirusį asmenį jo teisių perėmėju (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo su S. N. išsprendė ginčus taikiai (3 t., b. l. 55), o L. L. savo priešieškinio dalies atsisakė. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 56-60) matyti, kad R. A. prašė nagrinėti 2009 m. lapkričio 17 d. priešieškinį ir vadovautis žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu (3 t., b. l. 89). Jeigu apylinkės teismas manė, kad priešieškinis neatitinka CPK reikalavimų, turėjo teisę CPK 115 straipsnio nustatyta tvarka taikyti trūkumų šalinimo institutą iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to jų negalima išnagrinėti skyrium, teismas negalėjo ieškinio reikalavimą išnagrinėti ir priimti dėl jo sprendimą, o priešieškinio reikalavimą išskirtį į atskirą bylą. Kauno miesto apylinkės teismas, išskirdamas priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo į atskirą bylą, pažeidė aukščiau paminėtas procesinės teisės normas. Šis pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas Kukalis