- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2-21756-285/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16300-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. A., A. A., S. A., D. N.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., suinteresuoto asmens I. A. atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei Hertai Gurskaitei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims I. A., A. A., S. A., D. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys I. A., A. A., S. A., D. N., išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas R. A. prašo pripažinti I. A., gim. 1941-11-28, neveiksnia, o jos globėju paskirti pareiškėją R. A. Nurodo, kad jo motina I. A. dėl sveikatos sutrikimų sunkiai kalba, pablogėjusi atmintis, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigas, pasirūpinti savimi, savarankiškai tvarkyti savo turtinius bei buitinius reikalus, būti ekonomiškai savarankiška, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir nesugeba jų valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo motina I. A. 2001 m. ir 2011 m. persirgo išeminiais insultais, po insultų sutriko kalba ir atmintis. I. A. aiškiai pasakyti nieko negali, lankėsi pas logopedus, bet kalba išliko neaiški, dėl kalbos sutrikimo su ja sunku kontaktuoti. I. A. reikalinga kito asmens priežiūra, nes jai tapo sunku atlikti socialinius reikalus.
Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksnia – I. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai , neatvykimo priežastys nežinomos.
Teismo posėdyje I. A. atstovė advokatė Stasė Kupčiūnienė nurodo, kad I. A. teismo psichiatrinę ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, kad I. A. pagal esamą psichikos būseną gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Prašo pareiškėjo pareiškimo netenkinti, atsižvelgiant į šiuo metu byloje atliktą teismo psichiatrinę ekspertizę.
Išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovė Herta Gurskaitė palaiko 2015-10-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus išvadoje Nr. 67-2-587 nurodytus argumentus, kad I. A. dėl savo psichikos sutrikimo – mišrios subkortikinės ir kortikinės kraujagyslinės demencijos – ji gali suprasti savo veiksmų esmę bei tuos veiksmus valdyti. Papildomai paaiškino, kad teismo psichiatrinė ekspertizė šios kategorijos bylose laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Esant tokioms aplinkybės, nėra pagrindo apriboti I. A. teises ir laisves, pripažįstant ja neveiksnia. Prašo pareiškėjo R. A. pareiškimą atmesti.
Suinteresuoti asmenys S. A., A. A., D. N. į teismo posėdį neatvyko, gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 100, 103, 105).
Pareiškimas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas R. A. ir suinteresuoti asmenys A. A., D. N. yra suinteresuoto asmens I. A. vaikai (b. l. 98), suinteresuotas asmuo S. A. yra I. A. sutuoktinis nuo 1971-01-29 (b. l. 106). Iš pateiktos specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos SP Nr. 033889 matyti, kad I. A., gim. 1941-11-12, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2015-04-29 iki 2016-04-28 (b. l. 5). Iš medicininių dokumentų – VŠĮ Kaumo klinikinės ligoninės pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad I. A. 2001 m. ir 2011 m. persirgo išeminiais insultais, komplikavusiais atminties, kalbos sutrikimais, nustatytos diagnozės: F01.3,169.3,r47.0 Mišri subkortikinė ir kortikinė kraujagyslinė demencija. 2015 m. spalio 6-16 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu (aktas Nr. 83TPK-386/2015) I. A. konstatuotas psichikos sutrikimas – F01.3 Mišri subkortinė ir kortikinė kraujagyslinė demencija. Šiuo metu I. A. pagal esamą psichikos būsena gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl esamo kalbos sutrikimo negali duoti žodinio paaiškinimo (b. l. 53-54).
Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.).
Neveiksnumo nustatymo būtini kriterijai yra du: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str. 1 d., Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str., CPK 466 str., 467 str. 4 d.). Tiek medicininis prašomo pripažinti neveiksniu asmens vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Asmens psichinei būklei nustatyti (medicininiam kriterijui) būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada (CPK 466 str., 469 str.). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turėjimas, konstatuotas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje, pats savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, ir ne visais atvejais, esant gydytojo psichiatro išvadai apie asmens sirgimą psichine liga ar turėjimą proto negalios, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas tą asmenį pripažįsta neveiksniu. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
Sprendžiant šios kategorijos bylas, teismas turi būti aktyvus, ypač dėmesingas bei atidus, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 str. 1 d.). Kita vertus, pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių. Teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip rodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus (medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus) apie asmens psichinės sveikatos būklę, prireikus, apklausti tiesiogiai teismo posėdyje šį asmenį (CPK 217 straipsnio 2 dalis), įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį.
Iš šioje byloje pateikto Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. spalio 6-16 d. atliktos teismo psichiatrinės, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-386/2015 nustatyta, jog I. A. konstatuotas psichikos sutrikimas – F01.3 Mišri subkortikinė ir kortikinė kraujagyslių demensija, pagal esamą psichinę būsena I. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertizės aktą, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad I. A., nepaisant jai diagnozuotos ligos, gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl pareiškimas dėl I. A. pripažinimo neveiksnia laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims išaiškintina, jog vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 509 str., veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo paties prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą, gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 3,88 Eur, pareiškimą atmetus šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškimą dėl I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pripažinimo neveiksnia.
Priteisti iš R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 3,88 Eur (tris eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.