Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžio, kuriuo:

V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 40 MGL dydžio (1 506,40 €) bauda.

V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 20 MGL dydžio (753,20 €) bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu V. Š. skirtos baudos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 40 MGL dydžio (1 506,40 €) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad jis papirko valstybės tarnautoją, o būtent: 2012-11-06 13-15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete valstybės tarnautojai - (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. J. – tiesiogiai pasiūlė kyšį - ne mažesnės nei 1 550 Lt (448,91 €) vertės kelionę į (duomenys neskelbtini) už neteisėtą veikimą ir neveikimą, t. y. už tai, kad I. J., kuri pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2012-08-22 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko V. Š. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė mokestinius pažeidimus, šių pažeidimų nefiksuotų, juos sumažintų, sukeistų dokumentus, kuriuose užfiksuoti pažeidimai, į tuos, kuriuose pažeidimų nėra, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas psichinę prievartą, grasino valstybės tarnautojui, o būtent: 2012-11-06 13-15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete iš valstybės tarnautojos - (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J., kuri pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2012-08-22 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko V. Š. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė mokestinius pažeidimus, reikalavo, kad ji sukeistų dokumentus, kuriuose užfiksuoti pažeidimai, į tuos, kuriuose pažeidimų neužfiksuota, ir nefiksuotų visų pažeidimų, teigdamas, kad tokiu atveju ji neturės problemų; nurodė, kad yra pažįstamas su ministrais, FNTT pareigūnu, klausė valstybės tarnautojos, ar nebijo, jog su ja bus susidorota, pvz., jos rankinėje gali būti rastas maišelis ir ji gali būti atleista iš darbo bei apkaltinta, iš ko I. J. suprato, kad jeigu ji V. Š. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neatliks V. Š. reikalaujamų veiksmų, jis gali su ja susidoroti, imdamasis priemonių, dėl kurių ji galėtų būti apkaltinta nusikaltimo ar kito pažeidimo padarymu ir netektų darbo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentais ir įvertinusi nuteistojo V. Š. ir nukentėjusiosios I. J. parodymus, kitų proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant V. Š. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, ir pagrįstai V. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. bei už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. Š. kaltės. Nuteistojo V. Š. kaltė grindžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmos intancijos teismo ištirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis išvadomis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014 ).

Lietuvos Respublikos BK 287 str. numatyta atsakomybė už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kitų asmenų naudai momento. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant Lietuvos Respublikos BK 287 str., turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipnio prasme daroma psichinė prievarta nėra savitikslė, ja nesiekiama vien įbauginti nukentėjusįjį. Kartu su psichine prievarta turi būti keliami tam tikri reikalavimai, kurie yra būtinasis šio nusikaltimo požymis. Keliami reikalavimai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis, siekiant, kad šis padarytų tam tikrus veiksmus ar susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų paties kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai.

Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, V. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei šių veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama V. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas išsamiai ištyrė nuteistojo V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios I. J. parodymus, duotus, 2012-11-14, ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-11 ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojos R. A. parodymus teisiamajame teismo posėdyje, liudytojos D. Š. parodymus, duotus 2012-11-13 ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojos L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2013-03-01 ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojos G. Š. parodymus, duotus 2012-11-15 ir teisiamajame teismo posėdyje, rašytinę bylos medžiagą – (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2012-08-22 operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais priedais), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. 2012-11-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčių mokėtojo taikomų neteisėtų poveikio priemonių“, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos D. Š. 2012-11-07 tarybiniame rašte dėl neteisėto poveikio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininkės funkcijas, Z. L. 2012-11-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2013-01-14 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2013-03-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. Gudienės 2014-03-25 nutartyje užfiksuotas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja apklaustos I. J. parodymus ir kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad V. Š. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi jokio teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, remdamasis vien prielaidomis, samprotavimais, nukentėjusiosios subjektyviais aiškinimais, dokumentais, patvirtinančiais tik tai, kad vyko jo įmonės patikrinimas ir buvo fiksuoti nežymūs buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, visiškai neatsižvelgdamas į jo (V. Š.) teisme duotus paaiškinimus, kitus objektyvius juos patvirtinančius bylos įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad nukentėjusiosios I. J. parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi kaip atitinkančiais tikrovę, o nuteistojo V. Š. versiją atmetė, dar nereiškia, kad dėl to buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės.

Šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. Š., siekdamas valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. neteisėto veikimo ir neveikimo, vykdant jai suteiktus įgaliojimus, pasiūlė jai kyšį – ne mažesnės nei 1 550 Lt (448,91 €) vertės kelionę į (duomenys neskelbtini), be to, V. Š., panaudodamas psichinę prievartą, grasino I. J., reikalaudamas iš jos atlikti jo reikalaujamus veiksmus, jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Šios aplinkybės nustatytos ne tik nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. parodymais, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, bet ir kitais baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.

Iš nuteistojo V. Š. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, matyti, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, teigdamas, jog jokio kyšio I. J. nesiūlė ir jai negrasino, negąsdino. Nurodė, kad jis I. J. neprašė nefiksuoti pažeidimų, nustaytų atliekant jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, I. J. kelionės į (duomenys neskelbtini) nesiūlė, nesigyrė apie pažintis su aukštas pareigas einančiais žmonėmis, neklausė jos, ar ji nebijo dėl savo principinės pozicijos, I. J. tiesiog netinkamai suprato jo žodžius, pajuokavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis V. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę neginčijamai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios I. J. parodymai, duoti 2012-11-14, ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-11, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, liudytojos R. A. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, liudytojos D. Š. parodymai, duoti 2012-11-13 ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. 2012-11-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčių mokėtojo taikomų neteisėtų poveikio priemonių“, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos D. Š. 2012-11-07 tarybiniame rašte dėl neteisėto poveikio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininkės funkcijas, Z. L. 2012-11-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji I. J., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, kad 2012-11-06, apie 13 val. ji atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti dokumentų ir pasikalbėti su V. Š. dėl darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną, ir dėl darbuotojams mokamos minimalios algos, tačiau dalykinis pokalbis su V. Š. nepavyko, nes V. Š. nuolat ją pertraukdavo ir kalbėjo dalykus, kurie nesusiję su jos darbu. V. Š. sakė, kad jos (I. J.) darbas labai sunkus, klausė, ar ji nenorėtų jo sąskaita nuvažiuoti pailsėti į (duomenys neskelbtini), jai reiktų tik pasakyti savo asmens duomenis ir jis viską sutvarkytų. I. J. suprato, kad V. Š. nupirktų jai kelionę, tačiau ji atsakė, kad kelionės jos nedomina. Tada V. Š. klausė, ar ji norėtų ko nors kito, tačiau ko - nedetalizavo. Ji pasakė, kad nieko iš jo nenorėtų. V. Š. ėmė ją įkalbinėti į viską žiūrėti paprasčiau, nebūti pernelyg uoliai tikrinant jo įmonės finansinius dokumentus, prašė į kai kuriuos dalykus pažiūrėti „pro pirštus“ arba jų iš viso nematyti. Ji (I. J.) suprato, kad jis jos prašo nefiksuoti visų pažeidimų ar fiksuoti tik iš dalies, kad būtų mažesnės sumos, kurias reikėtų sumokėti į biudžetą. Ji (I. J.) pasakė, kad daro visų dokumentų kopijas ir kažką nuslėpti nėra galimybės. V. Š. sakė, kad jo sūnus M. Š. dirba policijoje, pateikė pavyzdį, kaip policininkas gaudo vagį: jei pagausi vagį, turėsi daug vargo, o jei būsi nerangus, vagis pabėgs ir nebus problemų. Šiuos žodžius ji (I. J.) suprato taip, kad ji turėtų pasielgti taip pat kaip policininkas V. Š. pateiktame pavyzdyje ir tada jai bus lengviau gyventi. V. Š. sakė, kad jai paduos kažkokius kuro kvitus, kuriems yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ir nori, kad ji juos sukeistų su tais dokumentais, prie kurių nėra sąskaitų faktūrų. Ji (I. J.) atsakė, kad tai neįmanoma, nes viskas užfiksuota apskaitoje. V. Š. tikino, kad viskas „atitiks litas į litą“. I. J. pastebėjo, kad, jai nesutikus pakeisti dokumentų, V. Š. supyko. Jis pasakė, kad kai VMI tikrino jo kolegas, jis žino, „kas davė, kam davė ir kiek davė pinigų ir viskas buvo sutvarkyta“. Šiuos V. Š. žodžius I. J. suprato kaip jo požiūrį į ją, t. y. kad ji yra kvaila, jei nenori lengviau gyventi. Tada V. Š. pasigyrė, kad pažįsta asmenų iš FNTT, Seimo, Vyriausybės. Jų pokalbio metu V. Š. kalbėjo telefonu. Jai V. Š. pasakė, kad skambino J., krepšininko mama, sporto klubo direktorė, ir norėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duotų autobusą merginų krepšinio komandai. V. Š. sakė, kad nežino, kaip elgtis su J. prašymu, nes ji niekada neužmoka už paslaugas, tačiau ji (J.) gerai pažįsta A. B., taigi jis (V. Š.) nenori gadinti santykių su ja (J.). V. Š. I. J. sakė, kad jie galbūt susitiks po 3 m. ir jai (I. J.) bus gėda, kad taip jį nuskriaudė. V. Š. klausė, ar ji (I. J.) nebijo, kad su ja bus susidorota kaip su (duomenys neskelbtini) apskrities VMI viršininku E. V. ir teisėja N. V., kuri kovojo dėl mergaitės. Šiuos V. Š. žodžius I. J. suprato kaip siekį įbauginti, kad ji bijotų savo darbą atlikti taip, kaip privalo jį atlikti, t. y. kaip grasinimą, kad su ja gali būti susidorota. V. Š. klausė, ar nebijo, jog tikrinimo metu ji padarys kokią nors klaidą ir dėl to bus atleista iš darbo, nors bus išdirbus VMI 20 m., dirbusi uoliai. Taip pat klausė, ar ji nebijo, jog jos rankinėje bus rastas maišelis ir ji bus apkaltinta. V. Š. nedetalizavo, ką turėjo galvoje, bet I. J. suprato, kad jos rankinėje galėtų atsirasti kažkokie pinigai ir ji būtų apkaltinta kyšio paėmimu. I. J. V. Š. klausė, kokį psichologinį spaudimą jis naudoja jos atžvilgiu, tačiau V. Š. nieko neatsakė. G. Š. pasakė, kad jos sutuoktinis „nusikalba“. Po pokalbio ji (I. J.) išvyko ir grįžo į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini), apie pokalbį su V. Š. ji telefonu informavo poskyrio vedėją R. A.. Ji V. Š. žodžius suprato kaip spaudimą tinkamai neatlikti savo pareigų, o nepavykus susitarti gražiuoju, - kaip siekį ją įbauginti. Važiuodama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsigandusi, bijojo rašyti tarnybinį pranešimą skyriaus vedėjai D. Š., bet parašė.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad ji 2012 m. buvo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus Pirmo poskyrio vedėja ir I. J. buvo jos pavaldinė, D. Š. tuo metu buvo skyriaus vedėja. 2012 m. lapkričio mėnesį jai į darbinį telefoną iš tarnybinio telefono paskambino I. J. ir papasakojo, kaip jai sekėsi tą dieną dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. I. J. kalbėjo ramiai, tačiau papasakojo, kad V. Š. labai „kaulino“, jog ji ko nors nematytų, nepastebėtų, nedirbtų taip stropiai; kad jiems reikės susitikti po kelių metų, o ji bus taip jį nuskriaudusi, sakė, kad V. Š. siūlė jai važiuoti pailsėti į kelionę, todėl ji pasiūlė I. J. apie tai raštu informuoti D. Š..

2012-11-13 ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėja, tiesioginis I. J. vadovas. 2012-11-06 I. J. turėjo vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-11-07 ji gavo I. J. tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2012-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š., jai (I. J.) būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė nemokamą poilsinę kelionę mainais už tai, jog ši „nematytų“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų. Taip pat I. J. nurodė, kad V. Š. domėjosi jos santykiais su (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktore, atliekančia viršininko funkcijas, Z. L., jos gyvenamąja vieta, mergautine pavarde, teiravosi I. J. apie jos šeimyninę padėtį, vaikus; minėjo, kad pažįsta aukštus ir įtakingus asmenis. Pasak I. J., V. Š. jai sakė, kad jeigu ji (I. J.) nepriims jo pasiūlymo „nematyti“ pažeidimų, ji gali pasigailėti. I. J. atsisakė V. Š. pasiūlymo, jo užuominas suprato kaip grasinimą. Ji (liudytoja) apie I. J. tarnybinį pranešimą 2012-11-07 pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorei Z. L..

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog nukentėjusioji I. J. ir liudytojos R. A. ir D. Š., nurodydamos tokias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, siekė apkalbėti V. Š. ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė I. J. šio įvykio metu vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas, duomenų, jog I. J., tuo labiau liudytojomis apklaustos R. A. ir D. Š., turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, t.y. apkaltinti V. Š. nusikaltimo padarymu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Nuteistojo V. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie galimą I. J. interesų konfliktą, vienu metu vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir dalyvaujant šios bylos procese kaip nukentėjusioji, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir patikimumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nukentėjusiosios I. J. bei liudytojų R. A. ir D. Š. teiktų parodymų galimo prieštaringumo teismui taip pat jokių abejonių nekilo. Manyti, kad nukentėjusiosios I. J. ir liudytojų R. A. ir D. Š. parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistojo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nukentėjusiosios I. J. ir liudytojų R. A. ir D. Š. parodymai nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos iš esmės patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. baudžiamojoje byloje esantys (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. 2012-11-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčių mokėtojo taikomų neteisėtų poveikio priemonių“, kuriame I. J. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos D. Š. 2012-11-07 tarybinis raštas dėl neteisėto poveikio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. Š. apie grasinimą ir šantažą vyr. specialistei I. J. pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorei, atliekančiai viršininkės funkcijas, Z. L., (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininkės funkcijas, Z. L. 2012-11-07 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. L. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą ir pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š. 2012-11-06 siūlė vyr. specialistei I. J. nematyti kai kurių dalykų, susijusių su įmonės veikla, vykti į kelionę, kurią jis galėtų finansuoti, taip pat kalbėjo apie susidorojimą, ryšius su įtakingais asmenimis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. Š. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį ir V. Š. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam V. Š. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo teiginius, kad tarp jo ir nukentėjusiosios I. J. komunikacija vyko sudėtingai, I. J. nesuprato jo bendravimo būdo, tarp jų kartais būdavo daug nesusikalbėjimo, dažnai jo, kaip įmonės vadovo, domėjimąsi vykdomu įmonės veiklos tyrimu I. J. vertino kaip kišimąsi į atliekamą tyrimą, trukdymą jos darbui, nors tai buvo jo, kaip įmonės vadovo, teisė ir pareiga, kad jis tik siekė būti mandagiu ir kartu domėtis atliekamu jo įmonės tyrimu, tačiau nukentėjusioji neteisingai įvertino, suvokė, interpretavo 2012-11-06 vykusio pokalbio metu išsakytas jo mintis, padarydama neteisingas išvadas dėl papirkimo ar grasinimo, kad jo domėjimasis tyrimu, jo ekspresyvus, impulsyvus būdas, noras bendrauti įvairiais klausimais galimai suklaidino I. J. dėl jų pokalbio prasmės, jo ketinimų ir siekių, kad pokalbio su I. J. metu jis prasitarė apie numatytas jo ir žmonos atostogas bei apgailestavo, kad dėl atostogų negalės dalyvauti įmonės patikrinimo veiksmuose, kad jis šio pokalbio metu taip pat buvo užsiminęs ir apie draugą, planavusį kelionę į (duomenys neskelbtini), kad, jo įsitikinimu, susiklosčiusios aplinkybės, jo atviras pokalbis su I. J. šeimyniniais klausimais, planuojamų kelionių klausimais, taip pat tai, kad įmonėje buvo sugedęs šildymo katilas ir ofiso patalpose buvo gan šalta, sąlygojo tai, kad nukentėjusioji neteisingai interpretavo (suprato) jo garsiai išsakytas mintis, žodžius, pajuokavimą, pasiūlant važiuoti dirbti ten, kur šilta, kai ji pasiskundė žema temperatūra patalpose, kad toks jo pasakymas niekaip nereiškė jo neteisėto ketinimo ar pažado nukentėjusiajai nupirkti poilsinę kelionę, atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma ir vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog 2012-11-06 vykusio bendravimo tarp V. Š. ir I. J. metu buvo kalbama ne tik apie darbą, bet ir apie asmeninius dalykus – apie šeimą, vaikus, atostogas, artėjančias keliones, V. Š. verslą ir pan., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės patalpos buvo šildomos naudojant katilą, o byloje nagrinėjamo įvykio metu jis buvo sugedęs ir patalpose buvo šalta, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia V. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir neturi jokios reikšmės V. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

Nuteistojo V. Š. teigimu, jis neturėto motyvo ir tikslo papirkti nukentėjusiąją I. J. ar jai grasinti, nes tiek atliekant operatyvinį patikrinimą, tiek nagrinėjamo įvykio dieną, apie įmonėje nustatytus pažeidimus jam realiai nebuvo žinoma, tuo metu buvo dar vykdomas tyrimas, buvo renkami duomenys, atliekami priešiniai patikrinimai ir jokie pažeidimai nebuvo konstatuoti, apie tai, jog įmonėje buvo rasta pažeidimų, jis realiai sužinojo tik 2013-01-11, nes tuomet buvo pateikta patikrinimo pažyma. Tačiau šie nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvinio patikrinimo metu įmonėje aptikti pažeidimai byloje nagrinėjamo įvykio metu dar nebuvo oficialiai įvardinti kaip pažeidimai, o patikrinimo pažyma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta 2013-01-11, neįrodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu V. Š. nebuvo žinoma apie įmonėje nustatytus pažeidimus. Kaip matyti iš bylos medžigos, Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-03-25 nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2014-03-07 nutarimas, kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., G. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymą ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. Šio ikiteisminio tyrimo metu G. Š. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dėl to, kad, ji būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių įrašų teisingumą, 2012 m. rugsėjį apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė 16 PVM sąskaitų faktūrų, kurios nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, ir jomis grindė 2 027,45 Lt PVM atskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų 2011 m. Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis apie 2012 m. rugsėjį nustatytus G. Š. padarytus pažeidimus (apgaulingą apskaitos tvarkymą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsižvelgiant į tai, kad G. Š. yra V. Š. sutuoktinė, neįtikima atrodo V. Š. versija, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu nieko nežinojo apie jo vadovaujamoje įmonėje esančius pažeidimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. J. tiksliai negalėjo nurodyti, kokius konkrečius teiginius jis (V. Š.) pavartojo, duodamas (siūlydamas) jai kyšį ar grasindamas jai, kad nukentėjusioji I. J. negalėjo tiksliai nurodyti, iš kokių žodžių, teiginių, ji supratusi, kad jai siūloma nupirkti kelionę ar net grasinama, siekiant, kad ji atliktų neteisėtus veiksmus, vykdant įmonės patikrinimą, kad konkretūs teiginiai, kuriais jis papirko valstybės tarnautoją ar, panaudodamas psichinę prievartą, grasino valstybės tarnautojai, skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo nustatyti ir konstatuoti objektyviais ir patikimais įrodymais. Kaip matyti iš jau šioje nutartyje aptartų nukentėjusiosios I. J. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ji aiškiai parodė, iš kokių V. Š. teiginių jų tarpusavio pokalbio metu ji suprato, kad V. Š. jai siūlo jo sąskaita nuvažiuoti pailsėti į (duomenys neskelbtini), o jai nesutikus, kad jis jai grasina, siekia įbauginti, reikalaudamas kad ji atliktų tam tikrus neteisėtus veiksmus, jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kadangi nukentėjusiosios parodymai yra išsamiai aprašyti tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek šioje nutartyje, teisėjų kolegija jų nebekartoja. Priešingai, nei nurodo nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde, jo teiginiai, kurie buvo vartojami siūlant I. J. kyšį ir jai grasinant, yra nustatyti ir nurodyti jam pateiktame kaltinime.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. nurodo, kad byloje taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kada nukentėjusioji I. J. jų tarpusavio pokalbį ar atskirus jo epizodus ėmė vertinti kaip papirkimą (ar siekį ją papirkti) ar net grasinimą jai. Nuteistojo V. Š. teigimu, iš nukentėjusiosios I. J. duotų parodymų seka, kad tik vėliau, jau išvykus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai bendraujant su bendradarbėmis, nukentėjusioji pradėjo vertinti V. Š. veiksmus kaip nusikalstamus, ir bendradarbių raginimu parašė tarnybinį pranešimą dėl atlikto jai neteisėto poveikio. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusioji I. J. jau paties pokalbio su V. Š. metu aiškiai ir teisingai suprato jo (V. Š.) žodžius, jo nusikalstamus ketinimus ją papirkti ir įbauginti. Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios I. J. elgesys – ji, suprasdamas V. Š. nusikalstamus ketinimus, atsisakė jo siūlomos kelionės, taip pat V. Š. klausė, kokį psichologinį spaudimą jis naudoja jos atžvilgiu, o po pokalbio su V. Š. ji tą pačią dieną apie V. Š. veiksmus informavo savo vadovę ir parašė tarnybinį pranešimą apie jos atžvilgiu taikytas neteisėtas poveikio priemones.

Nuteistasis V. Š. skunde taip pat nurodo, kad iš nukentėjusiosios I. J. parodymų matyti, jog jam siūlant nukentėjusiajai nupirkti kelionę, jis neprašė jos atlikti jokių neteisėtų veiksmų, nesitarė dėl jos pareigų nevykdymo ir pan., pasak nukentėjusiosios, tokius prašymus (dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, neišsamaus tyrimo atlikimo ir pažeidimų nefiksavimo) jis pradėjo reikšti tik po to, kai ji atsisakė jo siūlymo dėl poilsinės kelionės. Tokie nukentėjusiosios parodymai, nuteistojo V. Š. nuomone, paneigia jam inkriminuojamą kaltinimą dėl jos papirkimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Todėl tai, jog V. Š., siūlydamas nukentėjusiajai I. J. nupirkti poilsinę kelionę, neprašė jos atlikti jokių neteisėtų veiksmų, nesitarė dėl jos pareigų nevykdymo ir pan., atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojos papirkimą.

Nuteistojo V. Š. nuomone, jam taip pat nepagrįstai buvo pareikšti kaltinimai bei jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pokalbis apie kitus žinomus žymius asmenis buvo nukreiptas būtent bauginant paveikti I. J. dėl jos vykdomų tyrimo veiksmų išsamumo ar kitų neteisėtų veiksmų atlikimo, be to, nei turėjimas sūnaus, dirbančio policijoje, nei A. B. ar A. J., kitų asmenų iš FNTT, Seimo, Vyriausybės pažinojimas negali būti laikomi realiais grasinimais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, byloje nagrinėjamo įvykio kontekste V. Š. pasakytos frazės I. J. pripažįstamos konkrečiu, realiu ir akivaizdžiu grasinimu valstybės tarnautojai ir sudaro pagrindą pripažinti, jog V. Š. padarė Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad V. Š. išsakyti grasinimai valstybės tarnautojai I. J. buvo realūs ir ją iš tiesų įbaugino (po pokalbio su V. Š. ji dėl daromo spaudimo informavo savo vadovę ir surašė tarnybinį pranešimą), patvirtina pačios nukentėjusiosios I. J. parodymai.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, argumentuotai remdamasis vienais įrodymais ir nesiremdamas kitais, juos sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste. Teismo išvados dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo V. Š. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., yra teisingos ir pagrįstos. Surinktų įrodymų, kurių turinys buvo atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma neginčytinai patvirtina, kad V. Š. nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. Tai, kad apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindama juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiajai I. J. iš Šiaulių apygardos teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą 6,45 Eur dyžio išlaidos. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas 2016-05-26 I. J. prašymas dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir pažyma, patvirtinanti, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nukentėjusiajai buvo apmokėtos jos turėtos kelionės į apeliacinės instancijos teismo posėdį išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103-105 str. nuostatomis, nukentėjusiajai apmokėtos kelionės išlaidos – 6,45 Eur – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš nuteistojo V. Š..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš V. Š. priteisti 6,45 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.