Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo J. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 50⁵ str. 1 d. pažeidimo padarymą nubausta 2000 Lt (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. pripažinta kalta už tai, kad ji būdama UAB „ASTRANETA ISS“ direktore, 2012 m. gegužės 3 d. UAB „ASTRANETA ISS“ akcininkų susirinkimą šaukė pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 str. 1 d. įtvirtintą terminą eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti, taip pat pažeidė ABĮ 26 str. 4 d. nustatytą pareigą informuoti apie 2012 m. gegužės 3 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip prieš 21 dieną, o 2012 m. gegužės 3 d. visuotiniam akcininkų susirinkimui neįvykus, 2012 m. birželio 20 d. visuotinį akcininkų susirinkimą šaukė pažeisdama ABĮ 26 str. 6 d. įtvirtintą maksimalų 21 dienos (nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos) terminą tokiam susirinkimui sušaukti. Taip pat nustatyta, kad J. L. akcininkės G. L. atstovo prašymu neišduodama akcininkei G. L. ar jos atstovui akcijų sertifikato nesilaikė ABĮ 41 str. 4 d., 37 str. 13 d. reikalavimų ir pažeidė akcininkės G. L. turtines teises. Tokiais savo veiksmais ir neveikimu J. L. padarė ATPK 50⁵ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl J. L. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. Tačiau apeliantė kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo jai skirti mažesnę nei ATPK 50⁵ str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 2000 Lt baudą.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kad apylinkės teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo normomis, o ne Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.138 str. 1 d. 2 p. nuostatomis pasisakydamas, dėl tarp advokato M.Žolyno ir atstovaujamosios akcininkės G. L. sudarytos atstovavimo sutarties, pažymėtina, kad apylinkės teismo padarytos išvados neprieštarauja Civilinio kodekso 2.138 str. 1 d. 2 p. reikalavimams.

CK 2.138 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad turi būti notaro patvirtinamas įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, tačiau tas pats CK straipsnis numato ir alternatyvą, t.y. įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimus. Šiuo konkrečiu atveju CK nesuteikia pirmenybės kitų konkrečių įstatymų normoms, tačiau numato alternatyvią galimybę sprendžiant fizinių asmenų atstovavimo klausimus. Atsižvelgiant į CK 2.138 str. 1 d. 2 p. nuostatą, kad įstatymų numatytais atvejais leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą, o Advokatūros įstatymo 48-49 str. aiškiai numato, jog advokato įgaliojimai įforminami advokatui ir klientui pasirašant sutartį, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pateikta tarp G. L. ir advokato Mindaugo Žolyno sudaryta atstovavimo sutartis (b.l. 64-67) laikytina tinkamu jo įgaliojimus patvirtinančiu dokumentu.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo, J. L. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantei paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jos padaryti pažeidimai žalos nei bendrovei, nei akcininkei G. L. nepadarė, kad akcininkų susirinkimai įvyko, jose priimti sprendimai įgyvendinti šiuo konkrečiu atveju reikšmingi tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytus pažeidimus ribose. Pažymėtina, jog ABĮ 46 str. 1 d. numato, kad materialiosios akcijos ir akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybei perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijose ar akcijų sertifikate, atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad J. L. neišduodama G. L. jos prašyto akcijų sertifikato nesilaikė ABTĮ 41 str. 4 d., 37 str. 13 d. reikalavimų taip pažeisdama akcininkės G. L. turtines teises bei interesus, todėl vienareikšmiškai teigti, kad žala nebuvo padaryta negalima.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažymėtina, kad jokių išskirtinių aplinkybių dėl savo neteisėtų veiksmų apeliaciniame skunde nubaustoji nenurodė, todėl švelninti paskirtą nuobaudą, pagrindo nėra. J. L. minimalios sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas nubaustosios atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog pažeidėjai skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai.

Atsižvelgusi į tai, kad administracinė nuobauda J. L. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti ar švelninti paskirtą nuobaudą pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.