Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1475-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-10
Bylos Nr.
1-1475-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. D. F.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Egidija Belevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1475-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-08440-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam A. D. F. (A. D. F.), jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,nukentėjusiajam M. K.,prokurorui Artūrui Survilai,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2019 m. spalio 16 d. apie 15.29 val. A. D. F., vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Nemenčinės plentu, Vilniuje, pirma eismo juosta iš dviejų, skirta važiuoti Vilniaus miesto kryptimi, privažiavęs apsisukimą Oskaro Milašiaus gatvės link pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams: viršydamas tame kelio ruože leistiną maksimalų 60 km/h greitį važiavo apie 108 km/h greičiu, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – iš apsisukimo Oskaro Milašiaus gatvės link į Nemenčinės plento pirmą eismo juostą, skirtą važiuoti Vilniaus miesto kryptimi, jam iš kairės įvažiavus motociklui „KTM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., jis prarado galimybę laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę prieš kliūtį, kurią būtų turėjęs važiuodamas leistinu greičiu, ir nesustabdęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į motociklo „KTM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, dėl ko buvo sužalotas motociklo vairuotojas M. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. D. F. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo Nemenčinės plentu Vilniaus miesto link. Jis viršijo greitį. Iš apsisukimo jam iš kairės pusės išvažiavo motociklininkas. Jis iš karto paspaudė stabdžio pedalą ir slysdamas atsitrenkė į minėto motociklo galinį ratą. Važiuodamas jis tikrai pavojingai nemanevravo, o prieš minėtą apsisukimą aplenkė tik vieną automobilį, kuriuo lėtai važiavo moteris, kuri kalbėjo telefonu. Praeityje dėl greičio viršijimo iš jo buvo atimta teisė vairuoti, tačiau jis padarė išvadas ir po to neturėjo nei nuobaudų, nei eismo įvykių. Jis nemano, kad šio eismo įvykio metu buvo toks greitis, kokį nustatė ekspertas, tačiau šios aplinkybės jis neginčija. Šiuo metu jis niekur nedirba, nes dėl šalyje paskelbto karantino jis buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau po kelių savaičių jis turėtų grįžti į (duomenys neskelbtini). Darbe jis vairuodavo iki 3,5 tonos sveriantį mikroautobusą. Vairuotojo teisės jam reikalingos darbui, be jų jis grįžti į darbą jis negalės. Savo veiksmus jis vertina neigiamai ir labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, kuriam žalą jis atlygino.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. D. F., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jos gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. F. parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 16.10 val. jis, vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Nemenčinės plento pirma eismo juosta iš dviejų Vilniaus miesto pusės link. Buvo šviesus paros metas, be kritulių, asfaltas buvo sausas. Kokiu greičiu jis važiavo, tiksliai nurodyti jis negali, bet jei autotechninio tyrimo metu nustatyta, kad jis važiavo apie 108 km/h greičiu, vadinasi taip ir buvo. Priartėjęs prie priekyje jo taip pat pirma eismo juosta važiuojančio sidabrinės spalvos automobilio, norėdamas pastarąjį apvažiuoti jis persirikiavo į antrą eismo juostą, apvažiavo minėtą automobilį ir vėl persirikiavo į Nemenčinės plento pirmą eismo juostą. Tuo metu jis priartėjo prie apsisukimo Oskaro Milašiaus gatvės link. Būdamas apie 40-50 metrų atstumu nuo šio apsisukimo jis pamatė staiga iš šio apsisukimo į Nemenčinės plento eismo pusę, skirtą važiuoti Vilniaus miesto link, įvažinėjantį motociklą. Jis pamanė, jog šis motociklas įvažiuos į Nemenčinės plento antrą eismo juostą, todėl jis šiek tiek sumažino vairuojamo automobilio greitį, bet iš apsisukimo į Nemenčinės plentą įvažiavęs motociklas iš karto įvažiavo į pirmą eismo juostą, skirtą važiuoti Vilniaus miesto link. Tarp jų buvo apie 25-30 metrų atstumas, taigi jis staigiai nuspaudė vairuojamo automobilio stabdžio pedalą, bet susidūrimo išvengti nepavyko ir jis vairuojamo automobilio dešiniuoju priekiniu kampu atsitrenkė į minėto motociklo galinį ratą. Po smūgio jis sustabdė vairuojamą automobilį, o motociklas su vairuotoju nukrito. Išlipęs iš automobilio jis priėjo prie nukritusio motociklo vairuotojo, pasiteiravo, kaip šis jaučiasi. Motociklo vairuotojas pakėlęs nykštį į viršų parodė, jog šiam viskas gerai. Sustojusio automobilio vairuotojos jis paprašė, kad ši praneštų apie įvykį, iškviestų medikus. Jis pats visą laiką bendravo su motociklo vairuotoju, klausinėjo, kaip pastarasis jaučiasi. Motociklo vairuotojas pats atsikėlė nuo žemės, apžiūrėjo savo motociklą ir po to atsisėdęs sėdėjo ant kelio bortelio. Netrukus atvyko medikai, kurie sužalotą motociklo vairuotoją išgabeno į ligoninę. Dėl šio eismo įvykio jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 86-88).

5. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 15.30 val. jis, vairuodamas motociklą „KTM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Nemenčinės plentu Nemenčinės pusės link. Privažiavęs apsisukimui skirtą vietą ties Oskaro Milašiaus gatve jis rodydamas kairio posūkio signalą įvažiavo į šį apsisukimą ir ketino pastarajame apsisukti. Apsisukime jis privažiavo Nemenčinės plento važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Vilniaus miesto pusės link, kraštą ir sustabdęs motociklą laukė, kada galės įvažiuoti į Nemenčinės plento eismo pusę, skirtą važiuoti Vilniaus miesto link. Praleidęs Nemenčinės plentu važiavusius automobilius ir įsitikinęs, kad jam važiuoti saugu, jis pradėjo įvažinėti į Nemenčinės plentą. Jis matė tolumoje antroje eismo juostoje važiuojantį šviesų automobilį, o pirmoje eismo juostoje – tamsų automobilį, bet šie buvo toli ir jis suprato, jog jam įvažiuoti iš apsisukimo į Nemenčinės plentą yra saugu. Iš apsisukimo įvažinėdamas į Nemenčinės plento eismo pusę, skirtą važiuoti Vilniaus link, jis važiavo normaliu greičiu. Iš apsisukimo jis iš karto, sukdamas kairėn, įvažiavo į pirmą eismo juostą, skirtą važiuoti Vilniaus link ir pilnai ištiesinęs motociklą ir jau pradėjęs greitėti važiuodamas pirma eismo juosta jis pajuto smūgį į vairuojamo motociklo galinę dalį. Po smūgio jis krito ant žemės, vertėsi. Gulėdamas ant žemės jis matė vaikščiojančius žmones, pats po truputį atsikėlė nuo žemės. Jis matė, kad automobilis „BMW“ pavažiavo atbulas bei kad šio automobilio padangos stipriai nusidėvėjusios. Apie įvykį buvo pranešta policijai, buvo iškviesti medikai, kurie jį išgabeno į ligoninę (b. l. 34-36).

6. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 15.30 val. ji važiavo Nemenčinės plento pirma eismo juosta iš dviejų Vilniaus miesto pusės link. Buvo šviesus paros metas, saulėta ir iš priekio šviečianti saulė trukdė matomumui. Ji vairuojamu automobiliu važiavo apie 50 km/h greičiu. Jai artėjant apsisukimo su Oskaro Milašiaus gatve link, jos vairuojamą automobilį, važiuodamas gerokai didesniu nei 50 km/h greičiu, persirikiavęs į antrą eismo juostą apvažiavo automobilis „BMW“, kurio vairuotojas atrodė pasipiktinęs ir, kaip jai atrodo, nusikeikė. Automobilio „BMW“ vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta ir apvažiavęs jos pirma eismo juosta važiuojantį automobilį, vėl staiga persirikiavo į pirmą eismo juostą ir, važiuodamas toliau gerokai didesniu nei 50 km/h greičiu, važiavo toliau. Ji matė, kaip priartėjęs prie priekyje važiavusių kitų pirma eismo juosta automobilių minėtas automobilis „BMW“ vėl persirikiavo į antrą eismo juostą ir apvažiavo kitus pirma eismo juosta važiavusius automobilius. Jai atrodo, jog ją aplenkęs automobilis „BMW“, analogiškai dar kelis kartus manevruodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, apvažiavo kelis priekyje pirma eismo juosta važiavusius automobilius. Automobiliui „BMW“ priartėjus prie minėto apsisukimo ties Oskaro Milašiaus gatve ji pamatė, jog iš šio apsisukimo išvažinėjo daug automobilių, kurie įvažinėjo į antrą eismo juostą, kadangi minėtas automobilis „BMW“, manevruodamas iš vienos eismo juostos į kitą, sukėlė sumaištį. Kada ir kaip išvažiavo motociklas, ji nematė – ji tik pamatė, kad automobilis „BMW“ persirikiavo į pirmą eismo juostą ir netrukus pakilo dulkių debesis. Su kuo susidūrė automobilis „BMW“, ji nematė. Pravažiuodama ji pamatė nukritusį motociklą, kurio kairio posūkio signalas mirksėjo, iš ko ji suprato, kad šis motociklas apsisukime įvažiavo į Nemenčinės plento pirmą eismo juostą ir susidūrė su minėtu automobiliu „BMW“ (b. l. 45-47).

7. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 15.20 val. ji važiavo draugo D. F. vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje. Buvo šviesus paros metas, be kritulių, matomumas buvo geras, asfaltas sausas. Jie važiavo Nemenčinės plento pirma eismo juosta iš dviejų Vilniaus miesto pusės link. Kokiu greičiu važiavo D. F., ji nepastebėjo. Jiems važiuojant Nemenčinės plento pirma eismo juosta ir priartėjus apie 50 metrų atstumu iki Oskaro Milašiaus gatvės apsisukimo ji pamatė, kaip staiga iš šio apsisukimo į Nemenčinės plento pirmą eismo juostą, kuria jie važiavo, įvažiavo motociklas. Tuomet D. F. stabdė vairuojamą automobilį, bet susidūrimo išvengti nepavyko ir automobilis „BMW“ priekine dalimi atsitrenkė į iš apsisukimo į Nemenčinės plento pirmą eismo juostą įvažiavusio motociklo galinę dalį. Po smūgio motociklas su vairuotoju nukrito. D. F. sustabdė vairuojamą automobilį ir jie išlipę iš automobilio nuskubėjo prie nukritusio motociklininko. D. F. pranešė apie įvykį, iškvietė medikus, kurie sužalotą motociklo vairuotoją išgabeno į ligoninę. Ji pati eismo įvykio metu sužalota nebuvo (b. l. 49-51).

8. Ikiteisminio tyrimo metu O. F. parodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet šiuo automobiliu pastoviai naudojasi jos sūnus A. D. F.. 2019 m. spalio 16 d. apie 15.30 val. Nemenčinės plente, Vilniuje, jos sūnus pateko į eismo įvykį. Ji pati šio eismo įvykio nematė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau dėl automobilio apgadinimo ji A. D. F. jokių pretenzijų neturi (b. l. 53-54).

9. Ekspertas, atlikęs eismo įvykio ekspertizę, konstatavo, kad prieš pat stabdymą automobilis „BMW“ važiavo pirma eismo juosta, o stabdymo metu ši transporto priemonė judėjo važiuojamosios dalies dešinio krašto link. Negalima nustatyti, kokia trajektorija iki susidūrimo vietos su automobiliu „BMW“ važiavo motociklas „KTM“. Prieš pat stabdymą automobilis „BMW“ važiavo apie 108 km/h greičiu, o susidūrimo metu – apie 59 km/h greičiu. Negalima apskaičiuoti, kokiu greičiu iki susidūrimo vietos važiavo motociklas „KTM“. Po susidūrimo su automobiliu „BMW“ motociklo greitis buvo apie 59 km/h. Nuotraukose matoma padangų būklė neturėjo jokios įtakos automobilio „BMW“ stabdymo parametrams (sustojimo kelio padidėjimui). Transporto priemonių susidūrimas įvyko ties automobilio „BMW“ priekinio dešinio rato stabdymo pėdsako pabaiga ir 3,4 m atstumu prieš užfiksuotą motociklo „KTM“ slydimo pėdsako pradžią. Negalima nustatyti, ar automobilio „BMW“ vairuotojas A. D. F., važiuodamas apskaičiuotu 108 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW“ vairuotojas A. D. F. būtų važiavęs šioje kelio atkarpoje leistinu 60 km/h greičiu, šis eismo įvykis net nebūtų įvykęs. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „BMW“ vairuotojas A. D. F. važiavo Nemenčinės plentu Oskaro Milašiaus gatvės ir apsisukimo vietos link. Tuo metu iš apsisukimo vietos įvažiavo motociklas „KTM“, vairuojamas M. K.. Automobilio „BMW“ vairuotojas A. D. F., važiuodamas 108 km/h greičiu pirma eismo juosta ir neprivažiavęs vietos stabdė vairuojamą transporto priemonę. Stabdomas automobilis „BMW“ artėjo prie važiuojamosios dalies dešinio krašto ir šios transporto priemonės dešinio stabdymo pėdsako pabaigoje, jam važiuojant 59 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkėsi į priekyje jo neženkliai mažesniu greičiu važiuojančio motociklo „KTM“ galinę dalį. Po susidūrimo motociklas „KTM“ buvo bloškiamas į priekį bei judėdamas 59 km/h greičiu krito ant šono bei nuslydo į užfiksuotą padėtį. Po susidūrimo stabdomas automobilis „BMW“ buvo nusuktas į kairę link antros eismo juostos. Automobiliui „BMW“ važiuojant šioje kelio atkarpoje maksimaliu leistinu 60 km/h greičiu, stabdymo kelias eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygoms buvo apie 37,9 m, o stabdant neintensyviai – apie 56,7 m. Automobiliui „BMW’ važiuojant apskaičiuotu 108 km/h greičiu, stabdymo kelias eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis buvo apie 95,3 m. Automobilio „BMW“ vairuotojo A. D. F. veiksmai – kelio atkarpoje, kur maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 60 km/h, važiavo 108 km/h greičiu, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl ko atsitrenkė į priekyje beveik maksimaliu leistinu greičiu važiavusį motociklą „KTM“ – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (b. l. 58-63).

10. Specialistas, apžiūrėjęs M. K. medicininius dokumentus, nustatė, kad M. K. nustatytas kairės rankos riešo laivakaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas pažymi, kad A. D. F. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat M. K., L. K., D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ekspertizės aktas, specialisto išvada. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 15.29 val. A. D. F., vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Nemenčinės plentu, Vilniuje, pirma eismo juosta iš dviejų, skirta važiuoti Vilniaus miesto kryptimi, privažiavęs apsisukimą Oskaro Milašiaus gatvės link pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams: viršydamas tame kelio ruože leistiną maksimalų 60 km/h greitį važiavo apie 108 km/h greičiu, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – iš apsisukimo Oskaro Milašiaus gatvės link į Nemenčinės plento pirmą eismo juostą, skirtą važiuoti Vilniaus miesto kryptimi, jam iš kairės įvažiavus motociklui „KTM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., jis prarado galimybę laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę prieš kliūtį, kurią būtų turėjęs važiuodamas leistinu greičiu, ir nesustabdęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į motociklo „KTM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, dėl ko buvo sužalotas motociklo vairuotojas M. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

13. Minėta, kad A. D. F. vairavo automobilį viršydamas tame kelio ruože leistiną maksimalų 60 km/h greitį – važiavo apie 108 km/h greičiu, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – iš apsisukimo Oskaro Milašiaus gatvės link į Nemenčinės plentą pirmą eismo juostą, skirtą važiuoti Vilniaus miesto kryptimi, jam iš kairės įvažiavus motociklui, vairuojamam M. K., jis prarado galimybę laiku sustabdyti transporto priemonę prieš kliūtį, kurią būtų turėjęs važiuodamas leistinu greičiu, ir nesustabdęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į minėto motociklo galinę dalį, dėl ko buvo sužalotas motociklo vairuotojas M. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taigi A. D. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

14. Teisiamojo posėdžio metu A. D. F. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. K. ir pateikė teismui 2020 m. liepos 2 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pasirašytą tarp M. K. ir A. D. F., kuriame nurodyta, jog šalys tarpusavio ginčą išsprendė taikiai ir A. D. F. sutarties pasirašymo dieną M. K. sumokėjo 200 eurų atstovavimo išlaidoms padengti ir įsipareigojo per keturis mėnesius nuo susitarimo pasirašymo sumokėti nukentėjusiajam M. K. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kas bus laikoma visišku ir pilnu nukentėjusiojo patirtos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimu (b. l. 121-122).

15. A. D. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai, savo noru atlygino M. K. padarytą žalą ir su M. K. susitaikė. A. D. F. buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas (b. l. 123), jis nėra teistas (b. l. 89), yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 90), anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad A. D. F. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams A. D. F. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su M. K. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai

16. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

17. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. D. F. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Minėta, kad pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo A. D. F. 48 km/h viršytas greitis; jei A. D. F. būtų važiavęs tame kelio ruože leistinu 60 km/h greičiu, eismo įvykis nebūtų kilęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta išraše iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 90), 2018 m. gruodžio 1 d. A. D. F. taip pat 46 km/h viršijo leistiną greitį, dėl ko jam buvo skirta administracinė nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. 2019 m. birželio 16 d. A. D. F. buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisant to, nepraėjus nė devyniems mėnesiams A. D. F. vėl beveik dvigubai viršijo leistiną greitį, dėl ko įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą žmogaus sveikatai. Kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė L. K., prieš pat šį eismo įvykį A. D. F., vairuodamas automobilį, ne tik viršijo greitį, bet ir pavojingai manevravo. Teismas pažymi, kad maksimalaus leistino greičio viršijimas bei pavojingas manevravimas yra vieni šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantys ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. D. F. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Šios išvados nepaneigia ir teisiamojo posėdžio metu A. D. F. nurodytos aplinkybės, esą teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga darbe: teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. A. D. F. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. A. D. F., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės. Dėsninga, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių, tačiau neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

18. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė A. D. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. D. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi nustatytinas minimalus A. D. F. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – vieneri metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 68 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. D. F. (A. D. F.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti A. D. F. (A. D. F.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. D. F. (A. D. F.), kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas