Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grangeras“ direktoriaus A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir pareiškimą atsisakyta priimti, taip pat dėl 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl trūkumų pašalinimo, priimtų civilinėje byloje Nr. B2-5342-611/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grangeras“ direktoriaus A. N. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Grangeras“.

Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grangeras“ direktorius A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas UAB „Grangeras“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restrus“.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Grangeras“ direktoriui A. N. terminą iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. (įskaitytinai) pareiškimo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti, t. y. pateikti teismui UAB „Grangeras“ restruktūrizavimo metmenis, atitinkančius Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis buvo išsiųsta atsakovo registracijos adresu, nurodytu A. N. pareiškime, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikta su žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 84).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui naują terminą iki 2014 m. rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumams pašalinti. Teismas naują terminą nustatė, atsižvelgdamas į tai, kad nutartis grįžo neįteikta, o terminas pareiškimo trūkumams ištaisyti jau yra suėjęs.

Teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis išsiųsta A. N. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytu adresu korespondencijai siųsti, tai yra p. d. (duomenys neskelbtini), tačiau nutartis grąžinta neįteikta, atžymėjus, jog „p. d. siųsti negalima“. Nutartis pakartotinai išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau gražinta su padaryta žyma „netikslus adresas“ (b. l. 87, 88).

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas UAB „Grangeras“ prokuristo prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. (turėtų būti iki 2014 m. rusėjo 22 d.). Prokuristo prašyme nurodyta, kad teismo nutartį UAB „Grangeras“ atstovas gavo tik 2014 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu.

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo gauti UAB „Grangeras“ direktoriaus A. N. patikslinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino UAB „Grangeras“ prokuristo prašymo pratęsti terminą pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, pareiškėjo UAB „Grangeras“ direktoriaus A. N. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nustatytu terminu (iki 2014 m. rugsėjo 15 d.) nepateikė teismui UAB „Grangeras“ restruktūrizavimo metmenų, atitinkančių ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo gautas dar 2014 m. rugpjūčio 7 d., teismas kelis kartus nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kelis kartus siuntė procesinius dokumentus pareiškėjo nurodytu adresu, tačiau pareiškėjas beveik visą mėnesį nesidomėjo bylos eiga, teismo siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad pareiškėjas nesirūpina bylos eiga, todėl nėra pagrindo dar kartą pratęsti ieškovui terminą nustatytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų, teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Grangeras“ prašymą dėl trūkumų pašalinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovui buvo pratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugsėjo 15 d., kad teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino UAB „Grangeras“ prašymo dėl termino pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsimo, pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo prašymą dėl trūkumų pašalinimo atsisakė priimti.

Apeliantas (pareiškėjas) UAB „Grangeras“ direktorius A. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis ir UAB „Grangeras“ direktoriaus A. N. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Grangeras“ priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teismas neturėdamas pagrindo nepratęsė procesinio termino pareiškimo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams iki 2014 m. rugsėjo 15 d. pašalinti, įteikta tik 2014 m. rugsėjo 11 d., o trūkumai, kuriuos nustatė teismas, buvo reikšmingi. Tokiems trūkumams pašalinti keturių dienų terminas yra akivaizdžiai nepakankamas ir neprotingas. Be to, toks terminas yra trumpesnis nei CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas minimalus terminas procesiniams veiksmams atlikti. Šios aplinkybės įgalina spręsti, kad egzistavo pagrindas taikyti CPK 77 straipsnio 1 dalį ir terminą pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsti. Teismas, manydamas, kad ieškovas ir per pratęstą procesinį terminą pareiškimo trūkumų nepašalins, galėjo paprašyti tokio procesinio veiksmo užtikrinimo priemonės, t. y. pareikalauti užstato (CPK 77 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia teise nepasinaudojo. Skundžiamos teismo nutartys prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Pakartotinis ieškinio pareiškimo parengimas ir jo pateikimas teismui yra susijęs su papildomomis teismo ir proceso dalyvių laiko bei lėšų sąnaudomis. Be to, šiuo metu patikslinti restruktūrizavimo metmenys yra pateikti, pareiškimo trūkumai pašalinti. Neiškėlus restruktūrizavimo bylos, tikėtinai nebus pašalintos bendrovės paskutiniuoju metu patiriamų finansinių sunkumų priežastys ir bendrovei gali būti iškelta bankroto byla. Įmonei iškėlus bankroto bylą, bendrovė būtų pašalinta iš rinkos dalyvių, tikėtina, kad bendrovės kreditorių reikalavimai nebūtų patenkinti. Todėl atsisakymas priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tuo pačiu iškelti restruktūrizavimo bylą, pažeidžia ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei teismo nutarčių absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis pareiškėjo prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikytas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui, taip pat atsisakyta priimti prašymą dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo ir jis grąžintas padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Grangeras“. Pareiškime pareiškėjo ir atsakovo UAB „Grangeras“ duomenys, susiję su procesinių dokumentų įteikimo vieta, sutampa, t. y. nurodytas adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). CPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. (įskaitytinai) pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. nuo nutarties priėmimo dienos pareiškėjui buvo suteiktas dvylikos dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Ši nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui pareiškime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), ir grįžo neįteikta su laiškanešio padaryta žyma „Neatsiėmė“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui naują terminą iki 2014 m. rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) pareiškimo trūkumams pašalinti. Tai reiškia, kad apskritai teismas nustatė beveik mėnesio terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Abiejų minėtų nutarčių patvirtintas kopijas teismas išsiuntė nurodytu korespondencijos teikimo adresu p. d. (duomenys neskelbtini), tačiau šios nutartys taip pat grįžo neįteiktos. Nutartys pakartotinai buvo išsiųstos registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteiktos su laiškanešio padaryta žyma „Netikslus adresas“. Paskutinę pareiškimo trūkumams pašalinti termino dieną teisme buvo gautas UAB „Grangeras“ prokuristo prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugsėjo 22 d., šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Grangeras“ atstovas tik 2014 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu gavo teismo nutartį, kad nutartimi buvo nustatyti reikšmingi restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai, todėl reikia daugiau laiko informacijai surinkti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymo pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti netenkino.

CPK 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.

Pažymėtina, kad CPK nėra nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas yra pakankamas, todėl šiuo atveju būtina vadovautis protingumo principu ir įvertinti, kokio pobūdžio reikalavimai yra nustatyti ir kiek gali prireikti laiko jiems įvykdyti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumams pašalinti buvo nustatytas bendras beveik mėnesio (nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) terminas, kuris laikytinas visiškai pakankamu. Apeliantas prašyme pratęsti terminą nurodė, kad teismo nutartį dėl pareiškimo trūkumų šalinimo gavo tik 2014 m. rugsėjo 11 d., tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių teismo nutartys nebuvo įteiktos teismo siųstais pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytais adresais. Be to, apeliantas nenurodė ir priežasčių, kodėl pateikęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar 2014 m. rugpjūčio 7 d., jis iki 2014 m. rugsėjo 11 d. (kai gavo teismo nutartį elektroniniu paštu (tokia aplinkybė nurodyta prašyme dėl termino pratęsimo, tačiau ją patvirtinančių duomenų byloje nėra), nesidomėjo pareiškimo priėmimo eiga ir aplinkybėmis. Apeliantas taip pat nenurodo, kodėl prašymą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti pateikė paskutinę teismo nustatyto termino pareiškimo trūkumams pašalinti dieną, o ne tuoj pat, kai sužinojo apie tai, kad yra nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas nevykdė CPK 42 straipsnyje įtvirtintos pareigos domėtis bylos eiga, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, siekti, jog byla būtų išnagrinėta teisingai ir greitai, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 15 d. prašyme dėl termino pratęsimo nurodytu teiginiu, kad nustatyti reikšmingi restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai, kuriuos pašalinti reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kokio pobūdžio reikalavimai buvo nustatyti ir kiek galėjo prireikti laiko jiems įvykdyti, neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties turinio matyti, kad nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti įmonės restruktūrizavimo metmenų trūkumus, susijusius su įmonės veiklos pertvarkymu, t. y. teismas įpareigojo patikslinti, kokiu būdu įmonė optimizuos sąnaudas, atsisakys nereikalingų funkcijų, kokių konkrečiai funkcijų nebevykdys, kokia įmonės veikla yra nuostolinga ir kaip jos įmonė atsisakys, taip pat pateikti informaciją apie debitorius, preliminarius atleidžiamų / priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusius išlaidų sumažėjimo / didėjimo apskaičiavimus. Taigi pareiškėjas buvo paprašytas pateikti duomenis, kurie išimtinai susiję su įmonės siekiu restruktūrizuotis, konkrečiai – su preliminariu įmonės verslo planu, kurio įgyvendinimo priemonės neabejotinai turėjo būti apsvarstytos ir žinomos dar iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui (ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti buvo nustatytas nepakankamas ir kad trūkumai buvo tokio pobūdžio, jog jų apeliantas negalėjo pašalinti netgi skaičiuojant terminą nuo 2014 m. rugsėjo 11 d., kada, kaip jis pats teigia, gavo teismo nutartį. Visgi šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantas, vykdydamas jam CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas, apie teismo priimtą nutartį turėjo ir galėjo sužinoti žymiai anksčiau, o terminas pareiškimo trūkumams pašalinti teismo iniciatyva buvo pratęstas beveik iki mėnesio trukmės. Taigi nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir taikyti procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, t. y. atsisakyti priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad teismas, manydamas, jog pareiškėjas ir per pratęstą procesinį terminą pareiškimo trūkumų nepašalins, galėjo paprašyti tokio procesinio veiksmo užtikrinimo priemonės, t. y. pareikalauti užstato (CPK 77 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia teise nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad minėtame straipsnyje tokia teismo teisė nustatyta, tačiau, kaip nurodo pats apeliantas, tai yra teismo teisė, bet ne pareiga, ir nepasinaudojimas šia teise nesudaro pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo veiksmų, atsisakant pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Apeliantas taip pat pažymi, kad skundžiamos teismo nutartys prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytu teiginiu, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą pakartotinai su tapačiu ieškiniu, ištaisęs trūkumus, neleidusius teismui priimti anksčiau pateikto pareiškimo. Tai, kad pareiškimas buvo grąžintas, lėmė paties apelianto pasyvumas dėl nesidomėjimo bylos eiga ir nesiėmimo priemonių, kad trūkumai būtų pašalinti per įmanomai trumpiausią laiką, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju apeliantui suteikė pakankamą terminą tam, jog pareiškimo trūkumai būtų pašalinti.

Kadangi dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m,. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei pareiškimas grąžintas padavusiam asmeniui, todėl laikytina teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo, pateiktą jau po to, kai ankstesne teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.