Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. kovo 15 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-107 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas:

1. 2014 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 3 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta 2 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausmė su 12 MGL dydžio bauda;

2. 2015 m. vasario 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 12 MGL bauda;

3. 2015 m. balandžio 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė su 12 MGL bauda.

2. Bausmės pradžia 2014 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga 2018 m. kovo 12 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2017 m. kovo 15 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-107. Teismas padarė išvadą, jog nuteistasis K. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis K. G. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš Alytaus pataisos namų.

Nuteistojo K. G. skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo K. G. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis K. G. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė 44 balai pagal OASYS, iš jų 25 balai statiniai, 19 balų dinaminiai. Taigi, vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas parodo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nors, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b.l.7-9), drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį skatintas tris kartus, tačiau kriminogeniniais veiksniais išlieka mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas, nemokėjimas tvarkyti finansinių lėšų (b.l. 9). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad, kol nevartoja K. G. alkoholio, tol nenusikalsta. Pavartojus alkoholio daromi nusikaltimai. Pataisos namuose alkoholio nevartoja, todėl ir šios problemos nesprendžia. Savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti bei racionalizuoti. Nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių tiek, kiek jo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose (b.l.8). Todėl, nors K. G. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau minėtieji duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, šio metu dar nėra pakankamos, o jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis.Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį (neturi galiojančių nuobaudų, 3 kartus skatintas, dirba), ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Tačiau tai nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios bausmės atlikimo, o lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, kaip minėta, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis. Aplinkybė, jog nuteistasis turi šeimą ir augina mažametį vaiką, taip pat jog palaiko gerus santykius ir bendrauja su artimaisiais neduoda pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, juolab, jog ir anksčiau pastarųjų santykių buvimas nesulaikydavo jo nuo nusikaltimų darymo.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl K. G. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. G. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.