Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-387/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
1A-362-387/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01002-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Pavelas Frolovas, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
Z. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-387/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01002-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.;1.1.8.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 26d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Pavelo Frolovo, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui adv. Vincui Pacevičiui,nuteistajai Z. B., vertėjai Irinai Siniavskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus (toliau – ir Prokuroro) apeliacinį skundą dėl 2015-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Z. B. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir nubausta 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant Z. B. būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant Z. B. būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. nuteista už tai, kad iki 2013-09-29, 17.20 val., name Nr. 16, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185 – 1, Vilniuje, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 1, 5203 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,2532 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį – 0,0265 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,0051 g. narkotinės medžiagos heroino, tą pačią dieną, apie 17.20 val., Dariaus ir Girėno g. 185 – 1, name Nr. 16, Vilniuje, už 60 litų pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, o likusią dalį – 1,4938 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,2481 g narkotinės medžiagos heroino laikė name Nr. 16, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185 – 1, Vilniuje, iki tos pačios dienos 18.20 val., kai, kratos minėtame name metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė 1,4938 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,2481 g narkotinės medžiagos heroino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nuosprendį: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria Z. B., nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant Z. B. būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, ir už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaip galutinę bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad 2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje" nurodyta, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Pasak Prokuroro, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikytina pavojingu nusikaltimu. Prokuroro teigimu, jo pavojingumą rodo tai, jog dėl narkotinių medžiagų sukeliamos priklausomybės vartojančiam asmeniui, kuriam parduotos narkotines medžiagas, didėja tikimybė, jog asmuo toliau darys panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus ir (ar) nusikalstamas veikas. Taigi narkotinių medžiagų platinimo veiksmais yra skatinamas tiek kito asmens įsitraukimas į jų vartojimą, jo siekis vėliau vėl gauti narkotinių medžiagų, tiek pats neteisėtas šių medžiagų platinimo mechanizmas. Be to, pavojingą veikos pobūdį įrodo ir tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies, pagal kurią buvo nuteista Z. B., sankcijoje vienintelė numatyta bausmės rūšis yra būtent laisvės atėmimas, kas, anot Prokuroro, parodo įstatymų leidėjo įsitikinimą, jog užkardyti šį nusikaltimą galima tik tam tikram laikui izoliuojant asmenį nuo visuomenės. Prokuroras pažymi, kad Z. B. jau buvo teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir jai buvo paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši bausmė, anot Prokuroro, nesulaikė Z. B. nuo pakartotinio įsitraukimo į tokio paties pobūdžio veiką. Prokuroras pabrėžia ir tai, kad atliekant minėtą laisvės atėmimo bausmę Z. B. taip pat buvo pritaikyta įstatymo numatyta lengvata - lygtinis paleidimas - manant, kad atliktos bausmės dalies pakako bausmės tikslams pasiekti, tačiau, kaip akivaizdu iš Z. B. pakartotinio nusikaltimo, ankstesniu nuteisimu ir bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietoje, bausmės tikslai pasiekti nebuvo. Prokuroro manymu, atsižvelgiant į tai, manyti, jog šį kartą bausmės tikslai bus realizuoti nepaskyrus Z. B. realaus laisvės atėmimo, o paskyrus tik laisvės apribojimą, nėra pagrindo.

Anot Prokuroro, apylinkės teismas visiškai teisingai pastebėjo, jog įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas, kad veika buvo trunkamoji, kad narkotines medžiagas nuteistoji laikė ne vienoje vietoje, o jas išskirstė, kad siekė sudeginti 17 folijos lankstinukų, kuriuose buvo heroinas, kai pareigūnai užėjo į patalpas, kur buvo Z. B.. Taip pat Prokuroras pastebi, kad nors Z. B. pardavė nežymų kiekį heroino, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas rekomendacijas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo" laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (kurias, manytina, ji vėliau būtų siekusi parduoti). Prokuroro teigimu, šios aplinkybės taip pat rodo didesnį veikos pavojingumą.

Prokuroras pažymi, kad nors Z. B. nusikalstama veika truko neilgai, tačiau ji trumpam atvykusi į kitą miestą sugebėjo neteisėtai įgyti ir išplatinti narkotines medžiagas savanaudiškais tikslais, kas parodo jos priešingą ne tik teisei, bet ir dorovei elgesį, iliustruoja, kas yra svarbu pastarosios asmenybės vertinimui. Be to, Prokuroro manymu, reikia atsižvelgti ir į tai, kad veika buvo trunkamoji, kas taip pat parodo tam tikrą Z. B. įsitikinimą veikti būtent tokiu būdu ir veikos nenutraukti, nes ta veika jai buvo naudinga.

Anot Prokuroro, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog Z. B. dirba IĮ „A.", kas rodo, jog narkotikų pardavinėjimas, platinimas nėra jos pajamų šaltinis. Prokuroro teigimu, nuteistosios įvykdyta veika nebuvo atsitiktinė, buvo gerai apmąstyta, siekiant gauti papildomų pajamų šeimos išlaikymui.

Prokuroras nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Z. B. prieštarautų teisingumo principui, kadangi ji ir jos vyras šiuo metu sudaro nepilnametei anūkei L. M. tinkamas gyvenimo sąlygas būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (mergaitės tėvas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, motina dukra nesirūpina). Prokuroro teigimu, minėtos aplinkybės yra visiškai įprastinės, kadangi darbas ir artimųjų priežiūra yra normalus kiekvieno visuomenės nario elgesys ir pareiga, o ne išimtis. Pripažinimas savo kaltės, legalus darbas, rūpinimasis savo artimaisiais yra svarbūs ir esminiai bausmės skyrimui, tačiau nėra išimtiniai, todėl dėl šių aplinkybių buvimo nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroras pažymi, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo aktas patvirtina, jog ne tik Z. B., bet ir jos vyras sudaro nepilnametei anūkei L. M. tinkamas gyvenimo sąlygas. Tai, kad pati anūkė yra labiau prisirišusi prie Z. B., pasak Prokuroro, savaime nereiškia, jog vienintelė Z. B. objektyviai gali tinkamai ja pasirūpinti. Atvirkščiai, savo neteisėtu elgesiu ji rodo netinkamą pavyzdį kartu su ja augančiai anūkei, kuriai ši besitęsianti nusikalstama veika gali pasirodyti normalus dalykas ir priemonė įgyti pajamų. Prokuroro nuomone, paskyrus laisvės atėmimo bausmę Z. B. teisingumo principas būtų pažeistas tik tuomet, jeigu be jos apskritai neegzistuotų jokių kitų asmenų, galinčių pasirūpinti anūke, dėl ko šiai prireiktų institucinės globos. Tuo tarpu apylinkės teismo teisingumo principo interpretacija būtų priešpastatoma tiek nustatytoms šio sunkaus nusikaltimo aplinkybėms, tiek bausmės tikslams, o ypatingai - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas ir nuteistoji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Prokuroras prašo patikrinti bylą tik Z. B. paskirtos bausmės aspektu.

Apeliaciniu skundu Prokuroras prašo teismo paskirti Z. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę, netaikant jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kitokia bausmė nei numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. B. BK 62 straipsnio nuostatos netaikytinos, nesant pastarajame straipsnyje numatytų pagrindų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Z. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės dėl narkotinių medžiagų platinimo, nors asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirus ikiteisminius tyrimus, paaiškino nematę žmogaus, pardavusio jiems narkotines medžiagas, veido. Z. B. neturi galiojančio teistumo (paskutinį kartą buvo teista 2005-09-05), pastaruosius 6 metus nebuvo bausta administracine tvarka (paskutinė administracinė nuobauda buvo paskirta 2009-12-29 (b. l. 116-117)), dirba IĮ „A.“ (b. l. 183), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b. l. 126), į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 124, 127), VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašyta (b.l. 128). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant Z. B. atsakomybės klausimą, apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Z. B. ir jos vyras šiuo metu sudaro nepilnametei anūkei L. M. tinkamas gyvenimo sąlygas būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (mergaitės tėvas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, motina dukra nesirūpina). Pastarąją aplinkybę patvirtina Alytaus miesto savivaldybės Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo aktas (b. l. 186-187). Pažymėtina, kad Z. B. gaunami mėnesinis atlygis (250 EUR) bei socialinė pašalpa (194 EUR / mėn.) (Šeimos aplankymo aktas, b. l. 186-187), sudaro ne tik jos pačios, bet ir jos bedarbio vyro bei nepilnametės anūkės pragyvenimo šaltinį. Taigi Z. B. netekus darbo, visa šeima liktų be pajamų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, tačiau pažymi, kad kiekvienu atveju skiriama bausmė turi būti individualizuota, atsižvelgiant į konkrečios veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kilusias pasekmes ir pan. Teismų praktikoje buvo ne kartą akcentuota, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) nurodoma apie bausmės teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, bausmė turi būti teisinga. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau, konkrečios bylos aplinkybės gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo ir kitų kriterijų, leidžiančių spręsti apie bausmės teisingumą. Dėl pastarosios priežasties teismui, vadovaujantis BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra suteikiama galimybė skirti asmeniui švelnesnę bausmę negu kad numato įstatymas.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. B. paskutinį kartą buvo teista 2005-09-05. Po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, daugiau nei 7 metus naujų nusikalstamų veikų nedarė, laikėsi visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, rūpinosi nepilnamete anūke, sudarė jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Alytaus miesto savivaldybės Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akte nurodoma, jog Z. B. namuose yra švaru, tvarkinga (b. l. 186). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad 2015-02-25 teismo nuosprendžiu Z. B. yra nuteista už nusikalstamos veikos, įvykdytos 2013-09-29, padarymą. Teismas neturi duomenų patvirtinančių, kad nuteistoji būtų vėliau pažeidusi įstatymų reikalavimus (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Taigi nei iki (daugiau nei 7 metus), nei po šio nusikaltimo padarymo, Z. B. daugiau jokių nusikalstamų veikų nedarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Z. B. anksčiau paskirtos bausmės tikslai buvo pasiekti, o jos naujai įvykdyta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne gerai apmąstyta, kaip kad teigia Prokuroras. Reikėtų pažymėti ir tai, kad apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, jog Z. B. nors ir pardavė nežymų kiekį heroino, tačiau laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Bylos medžiaga nustatyta, kad Z. B. laikė ne mažiau kaip 1,5203 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,2532 g. narkotinės medžiagos - heroino, kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo" laikytina nedideliu šių narkotinių medžiagų kiekiu. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog narkotinių medžiagų platinimas nėra Z. B. pragyvenimo šaltinis, o jos įvykdyta nusikalstama veika buvo atsitiktinė.

Negalima sutikti su Prokuroro teiginiu, jog tai, kad Z. B. rūpinasi savo nepilnamete anūke, sudaro jai tinkamas gyvenimo sąlygas yra visiškai įprastinės aplinkybės, kadangi darbas ir artimųjų priežiūra yra normalus kiekvieno visuomenės nario elgesys ir pareiga, o ne išimtis. Manytina, kad nagrinėjamu atveju, vertinant šias aplinkybes teisėjų kolegijos aukščiau aptartų Z. B. atsakomybės klausimui spręsti reikšmingų duomenų kontekste, jos laikytinos išimtinėmis. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad mažametė L. M. gyvena Z. B. ir V. B. šeimoje, kur jai yra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Mergaitė šiuo metu yra likusi be tėvų priežiūros (tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę, motina ja visiškai nesirūpina), tačiau Z. B. ir V. B. dėka lanko mokyklą, daro pamokas, dalyvauja mokykloje organizuojamuose užsiėmimuose. L. M. gyvena kartu su nuteistąja ir jos vyru jau ilgą laiko tarpą, daugiau mergaite niekas nesirūpina, tad, įvertinęs šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skyrus Z. B. realią laisvės atėmimo bausmę, iškiltų reali grėsmė, jog L. M. nebus tinkamai pasirūpinta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akte nurodoma, jog L. M. rūpinasi ne tik Z. B., bet ir jos vyras, tačiau reikėtų pažymėti, kad šeima gyvena tik iš Z. B. gaunamų pajamų (atlyginimo ir socialinės pašalpos). Be to, mergaitė yra labiau prisirišusi prie močiutės, kas yra visiškai suprantama.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas Z. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą galutinę 16 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigodamas nuteistąją būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgdama ir į nusikaltimo padarymo, ir į Z. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias galima laikyti išimtinėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistoji nėra tiek pavojinga visuomenei, kad būtų būtina skirti jai laisvės atėmimo bausmę. Pritartina pirmos instancijos teismo nuomonei, jog bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, Z. B. atžvilgiu gali būti pasiekti paskiriant nuteistajai švelnesnę bausmės rūšį. Tai neprieštarauja BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atvirkščiai, tokiu būdu apsaugomi ir nuteistosios šeimos prigimtiniai bei svarbiausi socialiniai interesai.

Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad 2015-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl Prokuroro skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

2015-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Pavelas FrolovasLaureta Ulbienė