Marijampolės apylinkės teismo nutartis

administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. eII-116-503/2025;

2025 m. rugpjūčio 19 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą sprendimą atstovei Agnei Čebanauskienei, pareiškėjui A. A., S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025-05-15 procesinio sprendimo, - nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, Nr. 64-ANR_K-15790-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-05-15 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (toliau - Institucija) priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25269091283.

Su 2025-05-15 Institucijos nutarimu nutraukti administracinę teiseną nesutinka, nes šis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, iškraipant esmines faktines aplinkybes, ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai.

- tyrėjas nurodė, kad peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą ir pamatė, kad „automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja dviratininkui iš paskos, traukiasi link siauros ištisinės linijos, ir aplenkia dviratininkus, pasirinkdamas saugų atstumą, kad jų nekliudytų ir nekirstų siauros ištisinės linijos. Automobiliui aplenkus dviratininkus, jų nei judėjimo kryptis, nei greitis nepasikeitė. “

Vaizdo įrašo apžiūra neobjektyvi ir atskleidžianti tyrėjo išankstinę nuostatą:

1) automobilis „traukiasi link siauros ištisinės linijos“. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad atstumas tarp automobilio ir ašinės kelio linijos nekinta viso vaizdo įrašo metu, kol jis yra matomas. Automobilis niekur nesitraukia, važiuoja lygiagrečiai ištisinei juostai.

Tyrėjas tik pažiūrėjęs vaizdo įrašą konstatavo - lenkė dviratininkus saugiu atstumu. Tyrėjui esminis kriterijus - nekliudė dviračio, vadinasi lenkė saugiai. KET 126 punkto reikalavimai nei vairuotojui, nei tyrėjui negalioja. Akivaizdu, šoninio atstumo lenkimo metu nustatymas yra tik nieko nelemiantis formalumas. Tyrėjo manymu, dviratininko saugumas siejamas išskirtinai tik su jo kliudymu, tai yra, kol dviratininkas, nenumušamas, tol yra saugus lenkimo šoninis atstumas. Vadinasi dviratininką galima lenktis kad ir 1 cm atstumu. Mano, kad tokio tyrėjo logika nesietina su KET reikalavimais.

- tyrėjas automobilio vairuotojo neapklausė. Akivaizdu, kad tyrėjas nuo tyrimo pradžios turėjo nuostatą dėl procesinio sprendimo, todėl net „netrukdė“ vairuotojo dėl tokio menkniekio, kaip dviratininko lenkimas.

- tyrėjas cituoja KET 57 punktą - reikalavimus dviratininkui, kaip jis privalo važiuoti keliu. Kokiu tikslu tai daro neaišku, nes neanalizuoja ir nekonstatuoja ar dviratininkas laikėsi šių reikalavimų.

- tyrėjas atliko skaičiavimus: „kelio važiuojamosios dalies plotis iki siauros ištisinės linijos, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, yra 3.50 m., automobilio plotis, remiantis viešais duomenimis, yra 1,79 m, asfaltuotas važiuojamosios dalies kelkraštis, kuris yra atskirtas siaura ištisine linija, yra 0,50 cm. Kaip nurodo dviratininkas, jis važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 10-20 cm atstumu iki siauros ištisinės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Tuomet nuo automobilio iki dviratininko buvo apie 1,5 m šoninis atstumas.“

1) sulyginus tyrėjo skaičiavimų rezultatą 1,5 m su vaizdo įrašu (dviratininkas net neištiesdamas rankos gali pasiekti automobilio šoninį veidrodį), akivaizdu, kad tai ne skaičiavimo klaida, o atviras tyčiojimasis iš nukentėjusiojo (priedas Nr. l).

2) eilinį kartą tyrėjas automobilio plotį vertina be šoninių veidrodžių. Dviratininko kliudymas automobilio veidrodžiu sukelia tas pačias pasekmes, kaip kliudymas bet kuria kita kėbulo dalimi. Remiantis viešais šaltiniais, Opel Astra plotis su šoniniais veidrodžiais yra 2,04 m. Be to, automobilis yra atitolęs nuo ištisinės juostos bent 15 cm. Atitinkamai, automobilis eismo juostoje užėmė 2,19 m.

3) eilinį kartą dviratininką vertina, kaip 0 cm liniją. Jis (pareiškėjas) nurodė kur važiavo - tai yra, kur buvo dviračio ratai, o ne šoninis kontaktinis paviršius, jis yra po 0,40 m į abudu šonus.

4) remiantis realiais, o ne pramanytais matmenimis, šoninis atstumas lenkimo metu yra: 3,50-2,19-1,0 lygu 0,31 m.

Tyrėjas kelia dviratininkams reikalavimus, kurių ANK 420 straipsnio 1 dalis nenumato: įstatymas nereikalauja „kardinaliai“ keisti važiavimo krypties; nereikalauja nuvažiuoti nuo kelio. Tyrėjas iš dviratininkų tikisi kažkokių drastiškų veiksmų. Saugus važiavimas dviračiu reikalauja kuo mažiau atlikinėti staigių judesių, nes tai savaime išbalansuoja ir kelia griuvimo pavojų.

3) tyrėjas cituoja Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį ir pabrėžia, kad galimas pažeidėjas yra ginamas nekaltumo prezumpcijos ir „in dubio pro reo“ principo - visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Visiškai sutiktina su paminėtais teisės principais. Problema tik tame, kad tyrėjas jų nesuvokia. Kokias abejones ir neaiškumus tyrėjas nustatė? Tyrėjas jokių abejonių ir neaiškumų neįvardino. Tarkim, tyrėjas nustatė kažkokius neaiškumus ar abejones, kurių jis nenori įvardinti, tačiau akivaizdu, kad jų kilmė yra 1) išankstinė nuomonė, 2) duomenų, gautų iš vaizdo įrašo iškraipymas, 3) tyčinis teisės aktų reikalavimų ignoravimas.

Tyrėjo cituojamas principas yra sąlyginis - nebuvimas galimybių abejones ar neaiškumus pašalinti. Kyla klausimas, kokiu būdu tyrėjas bandė neaiškumus ar abejones pašalinti? Apie tokius bandymus nutarime duomenų nėra.

Dėl dviratininko veiksmų

Tyrėjas nekėlė jokių abejonių dėl dviratininko veiksmų teisėtumo, todėl laikytina, kad dviratininkas keliu važiavo laikydamasis visų KET reikalavimų.

Eismo juostoje dviratininkai neviršijo teisės aktais numatyto maksimalaus gabarito-Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-93 3 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punktas: projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, 2 pav.: 1,00 m.

Jis (pareiškėjas), atlikęs matavimus, nustatė, kad važiuodamas dviračiu plačiausioje vietoje buvo apie 0,8 m. pločio. Kadangi važiavo apie 10-20 cm nuo eismo juostos krašto, atitinkamai eismo juostoje užėmė apie 0,60 m, tai yra, 0,40 m mažiau, nei teisės aktais suteiktas gabaritas.

Taigi, jo dalyvavimas eisme buvo teisėtas, atitinkantis KET reikalavimus, rūpinantis savo bei kitų eismo dalyvių saugumu.

Dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taikymo

Tiriamo įvykio kontekste, administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą taikoma tuo atveju, kai vairuotojas įvykdo vieną iš alternatyvių veikų, tai yra, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: I) ar vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus; II) ar bent vienas iš įvykdytų KET pažeidimų sukėlė pavojingą situaciją; III) ar yra vairuotojo kaltė dėl pavojingos situacijos sukėlimo.

I) automobilio Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus:

1) atliko dviratininko lenkimą, nesilaikydamas KET 126 reikalavimų - ženkliai mažesniu nei kaip 1,5 m šoniniu atstumu, artimu kontaktiniam atstumui.

Pastebėtina, kad KET 126 punktas numato imperatyvius reikalavimus vairuotojui lenkiant dviratininką: tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Įstatymas numato minimalų šoninį atstumą, kuris minimaliai atitinka lenkiamo dviratininko eismo saugumo poreikius. Vairuotojui nesuteikiamos jokios išlygos ar dispozicija šio reikalavimo nepaisyti ar jį mažinti savo nuožiūra.

2) vairuotojas (KET 9 punkto) nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Tai yra, vairuotojas, ignoravo dviratininko saugumo poreikius ir važiavo pro pat jį.

II) ar įvykis sukėlė pavojingą situaciją.

Pavojinga situacija aiškiai apibrėžta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, - tai toks KET pažeidimas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad dėl automobilio lenkimo jis (pareiškėjas) buvo priverstas balansuoti, kad išlaikyti pradinę važiavimo trajektoriją, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytas nusižengimo pasekmes. Be to, visa situacija vyko esant intensyviam eismui.

Vairuotojo įvykdyti pažeidimai neabejotinai buvo pavojingi jam (dviratininkui). Dviratininko kliudymas transporto priemone net ir 75 km/h greičiu galėjo sukelti sunkias pasekmes. Bet kuriuo atveju, nei vienas eismo dalyvis neturi teisės rizikuoti kito žmogaus sveikata ar gyvybe.

Tyrėjas galimo pažeidėjo neapklausė, jo motyvai ir savo veiksmų vertinimas nežinomi.

Motyvuojamoji dalis

ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Opel vairuotojas sąmoningai pasirinko atlikti jo (dviratininko) lenkimo manevrą, važiuodamas pro dviratininkus, jį vos nekliudydamas.

Dėl pažeidimo įrodymų

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Ką tyrėjas tikrai darė aktyviai, tai gynė galimą pažeidėją nuo atsakomybės. Šiuo atveju tyrimas apskritai nebuvo atliekamas.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Kadangi tyrėjas atliko absurdiškus skaičiavimus ir gavo rezultatą (1,5 m), neatitinkantį vaizdo įraše matomos situacijos, bei esant jo (pareiškėjo) kardinaliai priešingiems skaičiavimams (0,31 m), faktinę situaciją turėtų atkurti autotechninio tyrimo ekspertas.

Taigi, remdamasis aplinkybėmis, kurias jis betarpiškai stebėjo, bei kurias patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, jis teigia, kad vairuotojas grubiai pažeidė KET reikalavimus: neleistinai ir pavojingai jį lenkė sukeldamas realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, už ką jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 d. pažeidimo aplinkybės akivaizdžios.

Institucija procesinį sprendimą nutraukti administracinį tyrimą priėmė neteisingai taikydama įstatytą bei ignoruodama KET 126 punkto reikalavimus.

Pateiktus duomenis institucija vertino pažeisdama ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus: rėmėsi tik išankstiniu asmeniniu vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu. Tyrėjas ignoravo faktines aplinkybes bei įstatymų, KET reikalavimus, todėl nutarimas nutraukti tyrimą yra neteisėtas ir naikintinas.

Vadovaudamasis ANK 621-623 straipsniais bei išdėstytomis aplinkybėmis, Teismo prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK 2025-05-15 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir paskirti automobilio vairuotojui S. A. administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (ANBP – 115). Šiame atstovė nurodė, jog su A. A. skundu nesutinka. Iš esmės pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pravažiavus automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) B. G. tik sujudina dešinę koją, tačiau į kelkraštį nenuvažiuoja. Taip pat iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko, o gerų vairavimo įgūdžių neturėjimas (nuvažiavimas į kelkraštį) ar natūralus vėjo gūsis nėra sukeltos pasekmės ir nekvalifikuoja administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Sutinka su A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir grąžinant bylą tyrimui atlikti. Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas (nukentėjusysis) A. A., skundą patikslinęs, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Atsakė, kad jis nagrinėjamu laiku, vietoje dviračiu važiavo eismo juosta, kiek įmanoma dešiniau. Kaip nurodęs skunde, įvykį fiksavusi vaizdo kamera plačiakampė. Tyrimui pateikė reikšmingą visą vaido įrašą. Atsakė, kad dėl eismo įvykio jis tyrimo metu jis įvykį tiriančio pareigūno neapklaustas. Prašė skundą tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios institucijos atstovė sutiko, jog byla būtų grąžinta Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

Teismo posėdžio metu S. A. iš esmės nurodė, atsakė, kad jis anksčiau aprašytu laiku, vietoje vairavo automobilį Opel, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Palaikė 2025-04-08 pareigūnei duotus paaiškinimus dėl įvykio. Nesutiko, jog nagrinėjamas nutarimas būtų panaikintas, jog byla būtų grąžinta tyrimui atlikti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Skundas tenkinamas.

Pagal A. A. skunde aprašytas aplinkybes bei jo teisme duotus paaiškinimus, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės atsiliepime į skundą aprašytas aplinkybes, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės teisme duotus paaiškinimus, S. A. teisme duotus paaiškinimus, nustatyta, kad 2025-03-22 per e-policijos portalą A. A. informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent kaip aprašyta anksčiau skundo dalies pradžioje.

Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

2025-05-15 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK pareigūnė nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nustačiusi, kad S. A. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. A. A. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, skundą paduodamas per Marijampolės AVPK Šakių policijos komisariatą.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikti veiksmai : 2025-03-22 sudaryta eismo įvykio vietos schema, 2025-03-24 A. A. policijos įstaigai pateikė rašytinius paaiškinimus apie įvykį, 2025-04-08 apklaustas S. A., 2025-05-12 apklaustas eismo įvykio liudytojas B. G..

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.

Pagal A. A. pateiktus pirminius (kartu su pareiškimu) duomenis, bei jo bei S. A. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pagal anksčiau aprašytus tyrimo metu surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad tyrėja, turėdama galimybę, esant būtinumui, neatliko nesubraižė išsamios, - dviratininkų A. A., B. G., automobilio judėjimo, šių padėčių lenkimo metu prasme, schemos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta eismo įvykio schema subraižyta neapklausus A. A., S. A., B. G.. Minėta schema subraižyta neturint A. A., S. A., B. G. paaiškinimų apie eismo įvykį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. G. nurodęs, kad jis ir A. A. važiavo vienas paskui kitą, kuo arčiau dešiniojo krašto, apie 50 cm atstumu iki siauros ištisinės linijos. A. A. tyrimo metu neapklaustas. Tyrimo metu S. A. nurodė, kad, jam priartėjus prie dviratininkų, jis traukėsi kuo toliau prie ištisinės kelio ženklinimo linijos, kuri skiria priešingus transporto priemonių srautus, tačiau, kad nepažeisti kelių eismo taisyklių jos nekirto. Jam lenkiant dviratininką, šis taip pat pasidavė į važiuojamąją kelio dalį, link jo automobilio.

Neabejotina, kad minėtą nusižengimą tirianti pareigūnė turėjo teisę atlikti parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, kreiptis į specialistą dėl išvados, ar paskirti ekspertizę. Šiuo atveju nespręsta, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, fiksuojant transporto priemonės lenkimo pradžios ir pabaigos vietą, kartu subraižant kelio vietos schemą. Kaip minėta, tikslinga spręsti klausimą, - administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą siųsti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ar kitai tinkamai įstaigai, ar ekspertui, ar specialistui, dėl lenkiančios transporto priemonės ir minėtų dviratininkų padėčių kelyje ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymo, iš vaizdo įrašo.

Esant nepanaikintiems prieštaravimams tarp A. A. ir S. A. paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, esant neaiškumui (netikslumui) dėl šoninio atstumo lenkimo metu pagal A. A. ir B. G. paaiškinimus, esant galimybei tai padaryti atlikus anksčiau minėtus tyrimo veiksmus, ir tik atlikus tyrimo veiksmus galima spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo/netaikymo. Pagal šias aplinkybes išvadas, teismas sprendžia, kad skundas pagrįstas, nes pareigūnui reikia atlikti palyginus didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025-05-15 procesinį sprendimą, - nutarimą Nr. 64-ANR_K-15790-2025 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.